Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-400-557/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
AN2-400-557/2017
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00233-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-400-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00233-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.;21.5.3.; 1.5.4.16.9.3.; 16.9.7.;21.11.10.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas A. N. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2017-05-09 nutarimo, kuriuo A. N. nubaustas pagal ANK 417 str. 4 d. 80 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2017-05-09 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 str. 4 d. už tai, kad jis 2017-05-09 apie 21.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie STOP linijos, važiavo per sankryžą esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais A. N. pažeidė KET 165 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi A. N. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad policijos pareigūnas liudytojas M. J. ir prie bylos pridėtas vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad A. N. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl padarė išvadą, kad pagrindo tenkinti skundą nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad apylinkės teismas atmetė jo skundą neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, dėl to jis nesutinka su priimta nutartimi. Pažymi, kad teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jam ankstesnė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes prie garažo kooperatyvo stovintis kelio ženklas yra savavališkai pastatytas. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius. Dėl minėto nutarimo bus nagrinėjama byla. Apeliantas taip pat nurodo, kad prašė teismo iš policijos išreikalauti duomenis, kurie patvirtintų, jog per 10 metų jis nėra baustas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad jis, vairuodamas automobilį Lietuvninkų g., Šilutėje, matydamas policijos pareigūnus, nebūtų važiavęs per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Teismas taip pat neįvertino kartu su juo važiavusio liudytojo A. G. paaiškinimų, jog nors šviesoforą užstojo medžiai, jie per sankryžą važiavo degant žaliam signalui. Pabrėžia, jog teismas neįvertino jo turtinės padėties, nes bauda galėjo būti sumažinta perpus. Be to, neatsižvelgta į tai, jog Kauno miesto Savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštas patvirtina, jog jis nepadarė antro pažeidimo per metus, nes draudžiantis stovėjimą ženklas, už kurį jis anksčiau buvo nubaustas, buvo pastatytas nelegaliai. Mano, jog teismas turėtų vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. N. ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, nurodo, kad jis degant draudžiamam šviesoforo signalui į sankryžą neįvažiavo, tai neva patvirtina ir kartu važiavęs A. G.. Be to, jis nesutinka ir su jam paskirta nuobauda ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų (teigia, jog iš tiesų yra baudžiamas pirmą kartą per metus), mano, jog jam turėjo būti surašytas administracinis nurodymas ir paskirta pusė minimalios sankcijoje numatytos baudos. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

A. N. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nesustojo prie STOP linijos, važiavo per sankryžą esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Pažeidėjas, apeliaciniame skunde grįsdamas jį teisinančią versiją, nurodo, teismas nepagrįstai nevertino kartu su juo važiavusio A. G. paaiškinimo, jog jie važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, be to, ir jis pats, matydamas policijos pareigūnus, nebūtų važiavęs per sankryžą degant raudonai šviesai. Iš byloje pateikto A. G. paaiškinimo matyti, jog įvykio dieną automobilį vairavo A. N., o jis sėdėjo keleivio vietoje. Jie važiuodami ieškojo Gėlių gatvės, ir A. G. nepastebėjo, jog būtų degęs raudonas šviesoforo signalas ir vairuotojas būtų kirtęs sankryžą jam degant. Nurodo, jog prieš įsėsdami į automobilį, jie matė stovintį policijos automobilį, todėl A. N., turintis ilgą vairavimo stažą, nebūtų kirtęs sankryžos degant raudonam signalui (b. l. 12). Analizuojant kartu su pažeidėju važiavusio asmens paaiškinimus matyti, jog nors jis ir teigia, kad nepastebėjo, kad jie būtų važiavę degant raudonai šviesai, tačiau jis taip pat nenurodė matęs, jog A. N. vairuojamas automobilis sankryžą kirto degant leidžiamam signalui. Kaip nurodo A. G., tiek jis, tiek ir A. N. tuo metu žvalgėsi aplinkui ir sekė navigaciją, ieškodami Gėlių g., todėl akivaizdu, jog keleivis galėjo ir nepastebėti, jog automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam signalui. A. N. apeliaciniame skunde ir A. G. savo paaiškinime nurodo, jog jie matė policijos pareigūnus, ir dėl to nelogiška, jog jie būtų tyčia važiavę degant raudonai šviesai. Pastebėtina, jog iš byloje esančio policijos pareigūnų automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto įrašo matyti, jog A. N. vairuojamas automobilis sankryžą kirto tuomet, kai už jo stovėjo kita transporto priemonė, pažeidėjas per sankryžą važiavo lėtai, todėl jis galėjo klaidingai manyti, jog dėl jį užstojančios transporto priemonės policijos pareigūnai pažeidimo nepastebės. Kita vertus, apygardos teismas pažymi, jog ANK 417 str. 4 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia, tačiau ir neatsargiai, t. y. esant neatsargiai asmens kaltės formai. Todėl net nustačius, jog pažeidimas galėjo būti padarytas neatsargia kaltės forma, tai jokiu būdu nešalintų A. N. atsakomybės padarius ANK 417 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tai, jog A. N. vairuojamas automobilis sankryžą kirto degant raudonai šviesai, akivaizdžiai matosi iš byloje esančio policijos pareigūnų automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo. Minėtame vaizdo įraše užfiksuoti objektyvūs duomenys, kartu su kitais byloje surinktais ir pažeidėjo kaltę patvirtinančiais duomenimis: pareigūno M. J. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2) bei jo parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 14) ir administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), neginčytinai patvirtina, jog A. N., vairuodamas transporto priemonę, nesustojo prie STOP linijos ir važiavo per sankryžą esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Akivaizdu, jog apelianto nurodomo galimo įvykio liudytojo A. G. paaiškinime dėstomos aplinkybės, jog jis nematė, kad apeliantas būtų važiavęs degant raudonam šviesoforo signalui, nors apylinkės teismas jų ir nevertino, niekaip negali paneigti vaizdo registratoriumi objektyviai užfiksuotų duomenų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl A. N. kaltės padarius ANK 417 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą. Kitokios išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde pateikiami argumentai.

Didelę dalį savo skundo pažeidėjas skiria jo 2017-02-01 padarytam administraciniam nusižengimui, kai jis buvo nubaustas už tai, kad stovėjo draudžiamoje vietoje, nurodydamas, kad toje vietoje ženklas pastatytas nelegaliai ir dėl to jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš apeliacinio skundo turinio galima spėti, kad tokia argumentacija apeliantas siekia įrodyti, jog 2017-05-09 pažeidimą (važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui) jis padarė pirmą kartą per metus, t. y. būdamas nebaustas už administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje, ir dėl to egzistavo galimybė jam surašyti administracinį nurodymą.

Visų pirma apygardos teismas pažymi, jog šioje byloje nagrinėjamas A. N. 2017-05-09 padarytas pažeidimas, todėl apygardos teismas negali vertinti kitoje byloje dėl kito, 2017-02-01 padaryto pažeidimo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, juo labiau, kad minimu atveju A. N. buvo priimtas administracinis nurodymas, kuris apskritai neskundžiamas (ANK 610 str. 4 d.). Tokios teisės (vertinti kitoje byloje priimto sprendimo teisėtumą) neturėjo ir A. N. pažeidimą 2017-05-09 užfiksavęs ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas. ANK 610 str. 1 d. inter alia nurodyta, jog administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. To paties straipsnio 2 d. nurodytos sąlygos, kurioms esant administracinis nurodymas negali būti surašomas, viena iš jų – asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje (ANK 610 str. 2 d. 2 p.). ANK 40 str. įtvirtina, jog administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai tada, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos duomenų matyti, jog po pažeidimo užfiksavimo 2017-05-09, policijos pareigūnė G. B. 2017-05-09 21.51 val. patikrino administracinių nusižengimų registrą (b. l. 5), kuriame buvo nurodyta, jog A. N. 2017-02-01 stovėjo neleistinoje vietoje, už ką jam tą pačią dieną surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, juo paskirta 15 Eur bauda, kurią A. N. sumokėjo 2017-02-13, tokiu būdu administracinio nusižengimo teisena minėtoje byloje yra pasibaigusi (ANK 610 str. 5 d.). Akivaizdu, jog šiuo atveju, policijos pareigūnams nustačius, jog egzistuoja ANK 610 str. 2 d. 2 p. nurodyta sąlyga, kuriai esant administracinio nurodymo surašymas negalimas, jie neturėjo teisės surašyti protokolą su administraciniu nurodymu, todėl pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl kurio buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda. Pažymėtina, jog ir šiuo metu nėra duomenų (tokių duomenų nepateikia nei pats A. N., jų nėra ir Teismų informacinėje sistemoje LITEKO), kad A. N. administracinio nusižengimo bylos procesas dėl 2017-02-01 paskirto administracinio nurodymo būtų atnaujintas, o paskirta nuobauda panaikinta, todėl įstatyme nustatyta tvarka nenustačius, jog 2017-02-01 administracinis nurodymas buvo surašytas nepagrįstai, o A. N. administracinio nusižengimo 2017-02-01 statydamas automobilį tai daryti draudžiančio ženklo galiojimo zonoje nepadarė, laikytina, jog 2017-05-09 pažeidimą jis padarė pakartotinai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jei ateityje bus priimtas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos proceso dėl 2017-02-01 padaryto pažeidimo atnaujinimo ir pažeidėjui paskirta nuobauda panaikinta, atsiras pagrindas kreiptis ir dėl šios administracinio nusižengimo bylos proceso atnaujinimo.

Paminėtina ir tai, jog administracinio nurodymo institutas įtvirtina pažeidėjo ir valstybės susitaikymo galimybę. Jis skirtas tam, kad su pažeidimu sutinkantis ir jo padarymo fakto neginčijantis asmuo, kurio teisinė padėtis lengvinama, paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, ją operatyviai įvykdytų ir taip administracinio nusižengimo byla būtų baigta. Tuo tarpu šioje byloje A. N. su padarytu pažeidimu kategoriškai nesutinka, tokią savo poziciją policijos pareigūnams išreiškė iš karto po jo sustabdymo, tai savo rankraštiniu įrašu nurodė ir jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, pažymėdamas, jog pažeidimo nepadarė, ir dėl to aiškinsis teisme. Paminėtina, jog ANK 613 str. 2 d. numatyta, jog asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo, t. y. tokiu būdu išreikšti nenorą susitaikyti su valstybe. Akivaizdu, jog šioje situacijoje, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio nusižengimo protokole nurodant, jog jis nesutinka su pažeidimu ir nori aiškintis teisme, toks jo pareiškimas gali būti laikomas asmens prašymu jam nesurašyti administracinio nurodymo. Akivaizdu ir tai, jog asmeniui nesutinkant su tuo, jog jis padarė administracinį nusižengimą, administracinio nurodymo surašymas neturėtų jokios prasmės, nes atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su pažeidimo padarymo faktu ir neįvykdžius administracinio nurodymo (laiku nesumokėjus baudos), šis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir dėl pažeidimo būtų priimamas nutarimas (ANK 613 str. 1 d.). Remiantis tuo, kas įvardyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. N. turėjo būti surašytas administracinis nurodymas savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su Institucijos atliktu nuobaudos individualizavimu, t. y. su A. N. paskirtu nuobaudos dydžiu. ANK 32 str. inter alia numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 str. 1 d. inter alia reglamentuota, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 d. inter alia įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 str., ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Iš Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog skiriant administracinę nuobaudą A. N. jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir pagal ANK 417 str. 4 d. jam paskirta 80 Eur nuobauda. Už ANK 417 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Taigi Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, paskyrė griežtesnę nei sankcijos vidurkis nuobaudą. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog Institucija nepagrįstai konstatavo, kad A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 35 str. 1 d. 1–10 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 9 p. įtvirtinta, jog atsakomybę lengvina tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, jog A. N. yra gimęs 1948 m., pažeidimo padarymo metu 2017-05-09 jis buvo sulaukęs 65 metų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Nustačius A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, iš naujo sprendžiamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Kaip minėta, ANK 34 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog nors A. N. padarė šiurkštų KET pažeidimą – važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog tai jis darė važiuodamas lėtai, dėl tokių jo veiksmų reali žala padaryta nebuvo, kiti eismo dalyviai neturėjo greitai stabdyti ar staiga keisti važiavimo krypties. Vertinant pažeidėjo asmenybę, matyti, jog jis yra teigiamai charakterizuojamas kartu su juo važiavusio draugo, turi ilgą vairavimo stažą, yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (b. l. 10), turi problemų su sveikata (b. l. 8–10). Institucija nenustatė jokių A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų. Atsižvelgdamas į tai, kas išvardyta, apygardos teismas sprendžia, jog ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei juos paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – gali būti pasiekti skiriant A. N. sankcijos minimumui lygią administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.

Nors iš A. N. skundo turinio galima spręsti, kad pažeidėjas, be kitų skunde išdėstytų prašymų, taip pat pageidauja, jog jam būtų skirta pusė minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, nagrinėjamu atveju apygardos teismas nemato pagrindo taikyti ir ANK 34 str. 5 d. nuostatas, pažeidėjui skiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Šiuo atveju A. N. padaryta veika (važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui), nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Be to, A. N. savo padaryto administracinio nusižengimo kategoriškai nepripažįsta, neigia pažeidęs KET taisykles ir dėl padaryto pažeidimo nesigaili, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), o šios aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo išskirtinį A. N. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. N. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

A. N. pagal ANK 417 str. 4 str. paskirtą administracinę nuobaudą – 80 Eur baudą – sušvelninti iki 60 Eur baudos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas