Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Intrac Lietuva“ ieškiniu (b.l.40-42) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Zatyšių karjeras“ 15497,89 Lt skolos, 8,28 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.161-164) atsakovas UAB „Zatyšių karjeras“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai nevertino atsakovo atstovo paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog po pirmojo, 2009-05-15 atlikto, remonto atsakovas nedelsiant reiškė tas pačias bildesio pretenzijas ieškovui dėl netinkamai atlikto ašies remonto. Teismas nevertino paties ieškovo meistro P. J. aiškinimų (b.1.146), jog „po antro ardymo radau pagrindinio guolio 2 rolikėlius apgadintus“. Už šį antrą ardymą bei guolio remontą ieškovas jokios sąskaitos atsakovui neišrašė, ir nėra jokios priežasties manyti, kad bildesio ir kreipimosi ir ieškovą dėl garantinio remonto priežastimi buvo būtent ašyje esančių stabdžių diskų, o ne pagrindinio guolio gedimas. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, nesivadovaudamas vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nes ieškovo paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei kitiems įrodymams (CPK 185 str. 1 d.);

2) ieškovo meistras P. J. taip pat paaiškino, kad vieni ginčo stabdžių „diskai buvo daugiau išnešioti, kiti mažiau, dar kiti sutrupėję“; „...galėjo būti sutrupėję nuo darbo. Diskai dažnai nebyra. Visi aplink Kauną turi šio modelio traktorius, bet kitiems klientams diskai nesubyra. Galėjo tai atsitikti nuo netinkamos eksploatacijos“ (b.1.146). Tačiau įrodymų, patvirtinančių diskų subyrėjimo faktą, byloje nėra. Tai - tik ieškovo atstovo aiškinimas. Be to, jokių „subyrėjusių diskų“ ieškovas atsakovui neperdavė. Taigi, buvo pasielgta pagal garantinio remonto taisykles, kuomet už pakeistą detalę klientas nemoka (detalės pirkimo atveju išimta sugedusi detalė atiduodama pirkėjui). Ieškovo meistro aiškinimas, jog „jei būtų gamyklos brokas, būtų iškart viskas išlindę, dabar jau galinis tiltas džeržgia“ (b.l.146), taip pat nepagrįstas. Atsakovas kreipėsi į ieškovą ne dėl „džeržgimo“ (detalių trynimosi garso), bet dėl bildesio, kuris atsiranda dėl detalių stuksenimo viena į kitą. Ieškovas pagal savo paties kompetenciją ir patirtį šalina gedimą. Atsakovo pareiga garantiniu laikotarpiu užsakyti krautuvo remontuotą tik pas ieškovą yra nustatyta sutartimi. Ieškovo atstovai remonto užsakyme-sutartyje patys užrašė, jog 2009-05-15 pakeistos detalės yra garantinės, o kitas ieškovo atstovas - technikos direktorius T. J. paaiškino teismui, kad „net ir stabdžiui, jei jis subyrėtų, galėtų būti taikoma garantija“; „jie yra pagaminti 10 metų eksploatacijai ir turi pradirbti 20 000 valandų“ (b.1.144). Todėl teismas turėjo visas teisines prielaidas ir faktinį pagrindą spręsti, kad: a) neįrodyta, jog stabdžių diskai apskritai buvo sutrupėję ar sudilę taip, kad juos reiktų keisti. T. J. taip pat pripažino, kad ginčo stabdžių diskai nebuvo kritiškai sudilę nuo naudojimo, kad juos jau reiktų keisti (b.l.144-145); b) neįrodyta, jog stabdžių diskai galėjo sutrupėti dėl atsakovo kaltės (smūgio, netinkamo naudojimo ar pan.) c) neįrodyta, kad gedimas (bildesys priekinėje ašyje) buvo pašalintas 2009-05-15 remonto metu, pakeitus stabdžius. Ieškovo atstovai pripažino, kad krautuvą ir toliau reikėjo taisyti. Tačiau teismas nepagrįstai sprendė, jog diskus „buvo privalu“ keisti jiems dar nepasiekus kritinio storio, kadangi aptrupėjusios detalės dėl trinties galėjo sugadinti ir kitus ašies mazgus; kad būtų užkirstas kelias didesnei žalai (nors to ieškovas net neįrodinėjo). Tokiu būdu teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo mokėti už abejotiną ir neįrodytą būtinybę keisti nesusidėvėjusią, be to, garantinę detalę, kas prieštarauja sutarčiai, logikai ir CK 6.335 str., reglamentuojančio daiktų kokybės garantijos terminą, 1 d. bei 5 d. Ginčo sutartyje neparašyta, kad ašies garantija negalioja joje esantiems, t. y. kartu komplektuojamiems stabdžių ar sankabos diskams. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo versijos, jog diskų subyrėjimas „galėjo“ atsitikti dėl netinkamo krautuvo eksploatavimo. Pats ieškovas šios aplinkybės neįrodė, be to, savo prielaidas dėl netinkamos krautuvo eksploatacijos ieškovui iškėlus tik paskutiniame teismo posėdyje, teismas neturėjo jomis vadovautis kaip įrodymu. Teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir draudimą grįsti sprendimo motyvus nepatikrintais bei bylos nagrinėjimo metu neištirtais faktais, taip pat CK 6.333 str. 3 d., numatančia, jog tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (LAT Senato 2004-12-30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3, 6.1 ir 7 p.). Be to, atsakovo vadovas teismo posėdžio metu paneigė minėtą versiją: „aš tvirtinu, kad krautuvo eksploatacija buvo tinkama, manau, kad galėjo būti detalės brokas“ (b.1.147);

3) ieškovo meistro P. J. samprotavimai, kad po pirmojo „gedimo“ pašalinimo atsakovas kreipėsi jau dėl kito gedimo, t. y. „vibracijos“, nepagrįstas. Atsakovas nuolat ir nuosekliai reikalavo pašalinti gedimą - bildesį priekiniame tilte, prašydamas netgi pakeisti visą tiltą (ašį), kadangi ieškovas nesusitvarko su remontu. Tai matyti iš atsakovo 2009-07-02, 2009-07-07 ir 2009-08-18 pretenzijų (b.l.127, 30, 31), gavus nepagrįstą ieškovo sąskaitą ir primenant ieškovui, kad ir „vėl, kaip ir pirmą kartą kartojasi bildesiai, dėl to negalime eksploatuoti krautuvo“. Be to, atsakovo procesiniuose dokumentuose nėra jokios užuominos apie tai, kad pakartotinis remontas buvo atliekamas dėl skirtingų ieškovo nurodomų priežasčių (dėl bildesio, o po to - dėl vibracijos);

4) teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad atsakovo vadovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė riziką dėl galimų nesklandumų, susijusių su techniniais klausimais, nes nekvietė į sutarties pasirašymą savo pavaduotojo technikai. Tokių pasekmių, pareigų ar teisių ieškovui teismas kažkodėl nenustatė, o juk būtent ieškovas yra profesionalus savo srities verslininkas, technikos pardavėjas, pats remontuojantis savo parduotą techniką ir privalantis pateikti aiškiai surašytą sutarties tekstą (CK 6.193 str. 4 d.). Iš ieškovo technikos direktoriaus T. J. paaiškinimo matyti, jog sutarties pasirašyme jis taip pat nedalyvavo, dėl sutarties ir kainos derėjosi ir už ieškovą pasirašė komercijos direktorius (dabar nebedirbantis) A. A. (b.l.144, 25-27). T. J. pripažino, kad sutarties priedo sąlyga dėl greitai besidėvinčių detalių sąrašo išvardinimo yra įrašyta ieškovo iniciatyva, nors ir nepripažino, kad po atitinkamo atsakovo prašymo. Vadinasi, pats ieškovas prisiėmė riziką „dėl galimų nesklandumų, susijusių su techniniais klausimais“. T. J. taip pat nurodė, jog tai „yra standartinės garantinės sąlygos, sutartis buvo pasirašyta pagal standartines garantines sąlygas“ (b.1.144). CK 6.187 str. numato, kad jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms sąlygoms. Vietoje šios nuostatos teismas taikė nesamą teisės normą, t. y. priskyrė atsakovui sutarties aiškinimo riziką dėl galimų nesklandumų, nesivadovaudamas jokia teisės norma. Kadangi pagal įstatymą pirmenybė teikiama tik individualiai aptartoms sutarties sąlygoms, o aptarimo dėl stabdžių garantijos termino netaikymo sutartyje nėra, vadinasi, galioja standartinė technikos direktoriaus T. J. įvardinta sutarties sąlyga dėl 36 mėnesių garantijos visai krautuvo ašiai ir komplektuojančioms jos dalims (sutarties 7.1.3 p., CK 6.335 str. 1 ir 5 d.), įskaitant pakeistas ginčo dalis. Šį aiškinimą pagrindžia ir dar vienas T. J. paaiškinimas teismui, kad visiems 10-čiai pirmųjų krautuvų, tarp jų ir ginčo krautuvui, buvo suteikta 3 metų garantija ašims (kadangi tai buvo naujas modelis ir gamintojas JAV taip ieškovui nurodė padaryti) (b.l.144);

5) ginčo PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas išrašė tik po mėnesio, kaip aiškino T. J., pasitaręs su gamintoju. Iki tol atsakovas buvo patikintas, kad ginčo detalės yra garantinės, tai ieškovo atstovų yra užrašyta ir ant remonto užsakymo sutarties (b.1.29, 49). Atsakovas neturi jokių teisinių santykių su krautuvo gamintoju JAV įmone, garantijos sąlygas ir patį krautuvą atsakovui pasiūlė bei sutartį sudarė ieškovas. Todėl ieškovui nėra pagrindo remtis gamintojo elgesiu ir keisti savo jau pareikštą poziciją dėl prekių garantijos buvimo. Taip pat nesuprantama ieškovo atstovo paskutiniame teismo posėdyje pareikšta versija, su kuria teismas sutiko, jog iš gamintojo neva buvo bandyta gauti „geros valios“ garantiją. Šios sąvokos turinys neaiškus, jokių duomenų apie ją byloje nėra. Priešingai, remonto lape (b.1.29, 49) yra nurodoma „GR“ (garantinis remontas), „garantinis“ ir dar kartą „garantinis“, o ne „geros valios garantija", „GVG", „bandysime gauti geros valios garantiją", ar kaip nors kitaip;

6) teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo diskai yra greitai besidėvinčios detalės. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas paaiškino teismui, jog „jie yra pagaminti 10 metų eksploatacijai ir turi pradirbti 20 000 valandų“ (b.l.144). Todėl savybė „greitai besidėvintis“ ginčo diskų atžvilgiu šioje byloje neįrodyta, neatskleista, aiškinama prieštaringai, labai subjektyviai ir ne ieškovo naudai. Teismas nurodė vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens standartą kaip pagrindą laikyti ginčo detales greitai besidėvinčiomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visos ginčo detalės dirba alyvoje ir dėl to tiek joms, tiek ir visai krautuvo ašiai yra suteikta net 3 metų garantija. Ginčo detalės nesisuka ir nedyla sausoje aplinkoje, ašies išorėje. Priešingu atveju būtų galima sutikti su teismo taikytu standartu, tačiau byloje buvo nagrinėjamos nestandartinės aplinkybės. Galiausiai, net ir docento A. J. atsakymuose pabrėžiama, kad garantija „gali būti netaikoma ir tuo atveju, kai...“; „garantija paprastai nesusiejama su varančiojo tilto garantija“, tokiu būdu pripažįstant, kad gali būti ir kitokių susitarimų (b.l.82, 103);

7) iš ginčo 2009-06-15 PVM sąskaitos-faktūros, jos sumos ir detalių katalogo vertimų matyti, kad ieškovas keitė ne tik stabdžių, bet ir sankabos diskus. Apie pastarųjų kokybę, netinkamą eksploatavimą ar garantijos sąlygų nebuvimą ieškovas nepasisakė, todėl teismas nemotyvuotai sprendė, kad ir už juos atsakovas privalo apmokėti. Tokiu būdu buvo pažeisti CPK 270 str. 4 d. 1 ir 2 p., įpareigojantys sprendimo turinyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes bei įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl 4 Diskų ir 12 Diskų frikcinių CASE keitimo būtinybės, kurių kaina be PVM yra 7 108,44 Lt, t. y. daugiau nei pusė ginčo sumos (b.l.5);

8) teismas nepagrįstai netaikė atsakovo nurodytų CK 6.193 str. 4 d. pirmojo ir antrojo sakinio nuostatų, tik konstatuodamas, kad atsakovas nėra vartotojas ir sutartis neprivalo būti aiškinama jo naudai. Tačiau krautuvo naudojimas atsakovo versle nepanaikina CK 6.193 str. 4 d. taikymo galimybės bent jau jos pirmojo sakinio atžvilgiu: „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai“. Teismas neteisingai aiškino šią teisės normą, kaip skirtą tik vartotojų teisinei apsaugai, ir pažeidė CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimą sprendime nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinus argumentus;

9) priimant sprendimą, iš esmės buvo pažeistas CPK 263 str., jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai, pažeisdamas rungtyniškumo principą, sutiko tik su ieškovo paaiškinimais ir argumentais, visiškai atmesdamas jų neatitikimo tikrovei galimybę, taip pat nevertino kai kurių ieškovo atstovų pasisakymų, tiesiogiai įrodančių ieškinio nepagrįstumą. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialines teisės normas, o sutarčių privalomumo principo bei specialiųjų įstatymo nuostatų (CK 6.333 str., 6.335 str.) dėl daiktų kokybės ir jos garantijos termino netaikė visiškai.