- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 1-127-760/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, gyvenantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str.2d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. vasario 25 d., apie 10 val., Adakavo kaime, Tauragės rajone, viešoje vietoje, prie bibliotekos pastato, E. K. iš mažamečio K. M., gimusio, sportinių kelnių kišenės atvirosios vagystės būdu pagrobė 50 Lt, priklausančius J. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. 50 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2012-02-25, apie 10 val., prie Adakavo pensionato sutiko nepažįstamą berniuką, kaip vėliau sužinojo K. M.. Žinojo, kad vaikas yra vietinis, todėl paprašė parodyti, kur yra biblioteka. Berniukas parodė, tačiau biblioteka nedirbo. Tuomet vaikas kažkur nubėgo, o grįžęs parodė jam 50 Lt kupiūrą, sakydamas, kad juos rado. Jis paprašė paskolinti juos, žadėjo atiduoti kai gaus pašalpą. Berniukas pats padavė jam 50 Lt kupiūrą ir nubėgo. Tą pačią dieną parduotuvėje išleido 20 Lt, o likusius 30 Lt turėjo su savimi, vėliau juos išėmė policijos pareigūnai. Žalą nukentėjusiajai atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, ji įrodyta šiais įrodymais:
Iš J. M. 2012-02-25 protokolo - pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio, tai yra 2012-02-25, 11 val. 50 min., pranešė policijos pareigūnams, kad apie 10 val. prie Adakavo kaimo bibliotekos nepažįstamas vyriškis iš jos mažamečio sūnaus K. M. kelnių kišenės pavogė 50 Lt kupiūrą (b.l.1).
Nukentėjusysis K. M. parodė, kad 2012-02-25 mama padavė jam 50 Lt, kad galėtų ką nors nusipirkti, kuriuos įsidėjo į kelnių kišenę. Važiuojant dviračiu į biblioteką, nepažįstamas vyriškis sušuko jam palaukti. Jis sustojo, o vyriškis nieko nesakęs griebė už kelnių kišenės ir ištraukė 50 Lt kupiūrą. Iš kur vyriškis žinojo, kad jis kišenėje turi pinigų, nežino. Jis šaukėsi pagalbos, prašė vyriškio, kad atiduotų pinigus, tačiau jis neatidavė. Aplinkui nieko nebuvo, todėl grįžo namo ir apie vagystę papasakojo mamai. Vyriškis buvo su lazda, todėl suprato, kad jis yra iš pensionato. Tvirtina, kad pinigus iš jo atėmė būtent kaltinamasis.
Analogiškus parodymus nukentėjusysis K. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 9-11, 28). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 13-15).
Nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė J. M. parodė, kad 2012-02-25 ryte padavė sūnui K. M. 50 Lt kupiūrą, kad šis ką nors nusipirktų, nes dviračiu ruošėsi važiuoti į biblioteką. Sūnus pinigus įsidėjo į kelnių kišenę. Neužilgo jis grįžo į namus, buvo labai išsigandęs, pasakė, kad vyriškis iš pensionato ištraukė pinigus iš kelnių kišenės. Teigia, kad sūnus nėra linkęs meluoti, jis nedalina ir neskolina pinigų, savo noru nepažįstamam vyrui pinigų nebūtų atidavęs. Pinigai jai grąžinti, 30 Lt perdavė policijos pareigūnai, 20 Lt atidavė Adakavos pensionato socialinis darbuotojas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Iš 2012-02-25 reikalaujamų daiktų pateikimo bei pinigų apžiūros protokolų nustatyta, kad iš kaltinamojo E. K. buvo paimta 30 Lt (b.l. 16-19). Šie pinigai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai (b.l. 20).
Aptartų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis E. K. viešoje vietoje, atvirosios vagystės būdu, iš K. M. kelnių kišenės pagrobė 50 Lt. Kaltinamasis neneigė paėmęs iš nukentėjusiojo pinigus, tačiau neigė juos pagrobęs iš jo kelnių kišenės, teigė, kad nukentėjusysis pinigus rado ir pats juos jam davė. Teismas netiki šia kaltinamojo versija, nes ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusysis K. M. tvirtino, kad kaltinamajam pats pinigų nedavė, o jis juos pavogė, ištraukdamas iš kelnių kišenės. Teigė, kad 50 Lt kupiūros jis nerado, o ją davė mama. Nukentėjusioji J. M. patvirtino K. M. parodymus, kad įvykio dieną ji tikrai davė sūnui 50 Lt, kuriuos jis laikė kelnių kišenėje. Ji nurodė, kad sūnus į namus grįžo išsigandęs, iš karto jai papasakojo apie pavogtus pinigus. J. M. nedelsiant apie vagystę pranešė policijai, tą pačią dieną dalis pinigų, tai yra 30 Lt buvo rasti pas kaltinamąjį ir iš jo paimti. Nustatyta, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, todėl nėra pagrindo tikėti E. K. parodymais, kad mažametis K. M. pats savo noru jam atidavė pinigus, juo labiau, kad ir pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip jis būtų grąžinęs vaikui, jo teigimu, paskolintus pinigus. Nors nukentėjusysis yra mažametis, 10 metų amžiaus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, nes jie yra išsamūs ir nuoseklūs, analogiškai K. M. įvykio aplinkybes nurodė ir apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, suvedus akistaton su kaltinamuoju, atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. Atmestina kaltinamojo versija, kad vaikas, bijodamas mamos išsigalvojo apie pinigų vagystę. Nenustatyta, kad K. M. turėtų pagrindą bijoti mamos dėl prarastų pinigų, nes šių pinigų mamai jam nereikėjo grąžinti, jie visi buvo skirti jam ir galėjo juos naudoti savo nuožiūra. Taigi, iš aptartų įrodymų yra nustatyta, kad E. K. pinigus iš nukentėjusiojo nepasiskolino, kaip jis tvirtina, o juos pavogė.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 2 d., nes jis svetimus pinigus pavogė atvirosios vagystės būdu.
Skiriant bausmę E. K. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė prieš mažametį vaiką, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino padarytą žalą. E. K. praeityje neteistas (b.l. 31), yra baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 35-39). Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str). Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis yra neįgalus, jam skirtinas laisvės apribojimo bausmės dydis mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Įpareigojimai bei draudimai, numatyti BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse neskirtini, nes kaltinamasis žalą atlygino, gyvena socialinės globos namuose, dirbti negali. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b.l. 22-23) (BK 66 str.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.2d., teismas
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams.
Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. vasario 28d. iki 2012 m. kovo 1d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, E. K. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.