Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-10-16 · Byla Nr. BIK-526/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-16
Bylos Nr.
BIK-526/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Sigita Jokimaitė, Alvydas Pikelis
Nuteistasis
V. T.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4570/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38089-2021-6
(N) (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo V. T. (V. T.) kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžius, jį išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį; 150 straipsnio 3 dalį (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu) bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, skirti švelnesnes bausmes ir švelnesnę galutinę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepaisę BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tendencingai įvertinę byloje surinktus duomenis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą nepagrįstai kvalifikavo jo veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu), 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamios bylos duomenų analizės, įrodymus vertino atskirai, nesusiejo ir neanalizavo įrodymų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį. Dėl veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte teismai suteikė nepagrįstą prioritetą nukentėjusiosios išsakytai įvykių versijai, taip išnagrinėjo įrodymus selektyviai, nepašalinus prieštaravimų. Kasatorius teigia, kad dėl pateiktų kaltinimų (dėl veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu), teisme parodė, kad išžaginti ir seksualiai prievartauti A. M. nesikėsino, dėl šių epizodų kaltės neprisipažino, kadangi to nedarė ir neketino daryti. Dėl padaryto A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina kritiškai, tačiau mano, kad jos sveikatos būklei turėjo įtakos konfliktai ir patyčios mokykloje, santykiai su motina, kuri naudojo jos atžvilgiu fizines bausmes ir su kuria nebuvo emocinio artumo. Byloje nėra įrodyta, kad būtent dėl kasatoriaus veiksmų A. M. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Nuosprendis šioje dalyje grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismai netinkamai įvertino jo asmenybę ir jos pavojingumą visuomenei. Teigia, kad yra neteistas, į priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, negydytas psichikos sveikatos centre, dirbantis, turi dukrą, kuria rūpinasi, pagal galimybes prižiūri močiutę. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Ilgos trukmės reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. T. kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje; 150 straipsnio 3 dalyje (lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu būdu) bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde be išsamių teisinių argumentų teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja nepriartinus prie bylos aplinkybių siekiama pagrįsti nuteistojo poziciją dėl, jo nuomone, neteisingų teismų sprendimų.

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nusikalstamų veikų kvalifikavimu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos iš esmės įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Kasaciniu skundu taip pat prašoma skirti švelnesnes bausmes ir švelnesnę galutinę bausmę.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 40-43 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai daugiau susiję su V. T. asmenybe, jo socialine - šeimine padėtimi. Į šias aplinkybes teismai atsižvelgė paskirdami V. T. bausmes.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasSigita JokimaitėAlvydas Pikelis