Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-256-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
1S-256-530/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. U.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-256-530/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d., 253 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., taikant BK 63 str., laisvės atėmimu 8 metams.

Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 2 d.

2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Atsiliepimas

Skundu nuteistasis kreipėsi į apylinkės teismą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Atsiliepimu į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė nuteistojo skundui nepritarė ir prašė jį atmesti. Skundžiama nutartimi teismas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas pripažino, kad Komisijos nutarime teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog iš esamų duomenų apie nuteistąjį V. U. nėra pagrindo daryti išvados, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. U. skunde prašo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo jo skundą bei nepašalino Komisijos padarytų pažeidimų. Komisija nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimą vadovaudamasi 2013 m. rugsėjo 20 d. psichologo išvada, pagal kurią jau vieną kartą buvo nagrinėtas lygtinis paleidimas, todėl komisijos sprendimas yra neteisėtas. Teismas taip pat rėmėsi ta pačia išvada. V. U. nesutinka su teismo teiginiu, kad nebus įgyvendinti teisingumo principai, nes paskirta bausmė bus tik sušvelninta. Nuteistasis nurodo, kad buvo dirbantis, kai padarė nusikaltimą, augina mažametę dukrą, paskirtos bausmės jau yra atlikęs 5 metus ir 5 mėnesius, pasiruošęs gyventi pagal visuomenės nustatytas normas ir nepažeidinėti įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. U. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, palaiko socialinius ryšius, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, jas įsisavino. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (76 balai pagal OASys metodiką). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad laikosi savo, o ne visuomenės taisyklių, jų nepripažįsta. Mano, jog visi daro nusikaltimus ir pati santvarka verčia žmones nusikalsti. Pateisina kai kurių nusikaltimų darymą.

Nuteistasis skundą motyvavo tuo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovavosi 2013 m. rugsėjo 20 d. psichologo išvada. Iš 2014 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 272-4/13842 matyti, kad V. U. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Alytaus pataisos namų, 2014 m. gegužės 21 d. komisijos nutarimu buvo atmestas 6 mėnesiams. Vertintina, kad šiuo atveju, svarstant Komisijai nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo 2014 m. lapkričio 26 d. Komisija, susipažinusi su minėta Socialinio tyrimo išvada bei 2014 m. lapkričio 12 d. Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvada Nr. 105-1051priėmė pagrįstą nutarimą, nes vadovavosi minėta 2014 m. lapkričio 12 d. Psichologinės tarnybos išvada Nr. 105-1051, o ne 2013 m. rugsėjo 20 d. Psichologinės tarnybos išvada Nr. 105-952.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Taigi, teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Nuteistasis V. U. bausmę atlieka už 6 tyčinius nusikaltimus (už savanaudiškus turtinius nusikaltimus, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis), kurių veikos pagal pavojingumą priskiriamos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų, keliančių visuomenei padidintą pavojų. Anksčiau jis buvo teistas 11 kartų, pripažintas pavojingu recidyvistu. Jam jau ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir nors šiuo laikotarpiu jis nusikaltimų nepadarė, tačiau tai, kad ir toliau tiek po pirmojo, tiek po antrojo lygtinio paleidimo termino pasibaigimo, ir vėl darė tyčinius nusikaltimus, rodo, kad išvadų dėl savo poelgių nepadarė, rodo, iš ankstesnių teistumų ir jam taikyto bausmės vykdymo instituto nepasimokė, ir šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį, kas neduoda pagrindo išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. BVK nuostatos, tame tarpe ir susijusios su lygtinio paleidimo taikymu, nuteistojo atžvilgiu taikomos tik tuo atveju, jei iš visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumos teismas padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti net ir nuteistajam neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju daryti tokią išvadą nėra pagrindo.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti skundžiamą nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

Nuteistojo V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Giačaitė