Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-6-266/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
2-6-266/2017
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00739-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
M. M., B. M., V. M., S. M.
Advokatai
Danguolė Andrijauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6 -266/2017Proceso Nr. 2-14-3-00739-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4;2.6.8.9;3.2.3.8 (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. kovo 22 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant ieškovei R. Ž.,

atsakovui M. M., atsakovų M. M. , B. M., V. M. ir S. M. atstovei advokato padėjėjai Danguolei Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams M. M., B. M., V. M. ir S. M. dėl prievolės įvykdymo ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. Ž. su ieškiniu atsakovams M. M., B. M., V. M. ir S. M. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2554,83 eurus už sumokėtą žemės sklypą ir netesybas atsiradusias iš neįvykdytos preliminariosios sutarties. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį atsakovams palaikė visiškai ir paaiškino, jog ji su mirusiąja V. M. 2015m. gruodžio 15d., sudarė sutartį , pagal kurią V. M. įsipareigojo parduoti jai du žemės sklypus , esančius (duomenys neskelbtini), už 1400 eurų. Pagal sutartį ji V. M. sumokėjo 500 eurų grynais pinigais pagal pakvitavimą, 200 eurų grynais pinigais pagal sąskaitą faktūrą už sklypo kadastrinius matavimus , 374,83 eurus pavedimu antstolei už turto arešto panaikinimą ir 80 eurų grynais atiduodant V. M.. Pagal pasirašytą sutartį ji su V. M. iki 2016 m. vasario 1d., turėjo pas notarą pasirašyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo sutartį, tačiau (duomenys neskelbtini), V. M. mirė. Mirus V. M., ji kreipėsi į notarų biurą , nurodydama, jog sutartis nebuvo įvykdyta ir, kad V. M. liko jai skolinga. Po V. M. mirties , jos sūnus M. M. tęsė pardavimą, siūlė jai pirkti ne tik žemės sklypus, bet ir pastatus, buvo davęs raktus. Siūlė pirkti viską už 10 000 eurų. litų baudą. Kuomet ji notarui pateikė raštą apie V. M. skolas, tuomet atsakovai pradėjo jos šalinti ir toliau jų derybos dėl žemės sklypų pardavimo nebevyko. Iki šios dienos atsakovai jai negražino jos sumokėtų sumų. Atsakovai jai siūlė mokėti po 50 eurų per mėnesį, tačiau ji su tokia sąlyga nesutiko, ji reikalauja visų sumokėtų pinigų. Kadangi pasirašyta sutartis nebuvo įvykdyta, todėl ji prašo priteisti ne tik sumokėtus V. M. pinigus, pinigus už kadastrinius matavimus, pinigus antstolei, bet ir baudą 1400 eurų. Mano, jog atsakovai yra kalti, nes jie paveldėjo mirusios V. M. žemę ir turėjo galimybę su ja sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį , tačiau to nepadarė, neatsiskaitė su ja, jos vengė ir paveldėjimo teisės padovanojo nepilnamečiams V. M. vaikams. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai V. M., S. M., jų atstovas B. M. , bei M. M. atsiliepime iš ieškovės ieškinį , su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), mirus V. M. , jie kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. B. M. ir M. M. paveldėjimo teises dovanojo V. M. vaikams S. M. ir V. M. ir jiems buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl atsakovais byloje turėtų būti tik nepilnamečiai paveldėtojai S. M. ir V. M.. Taip pat atsiliepime nurodė, jog atsakovai sutinka sumokėti tik ieškovės sumokėtas sumas, bendroje sumoje 1074,83 eurus. Nesutinka sumokėti sutartyje nurodyta baudą 1400 eurų, nes atsakovai nėra kalti, jog pasirašyta sutartis buvo neįvykdyta. Be to, nurodė, jog sutarties sąlygos nesąžiningos V. M. atžvilgiu, nes parduodamo sklypo kaina nurodyta labai maža ir visiškai neatitinka realios rinkos kainos. Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. ieškovės ieškinio nepripažino. Nurodė, jog jis gyvena atskirai nuo savo nepilnamečių brolio ir sesers. Palikimą po motinos mirties priėmė nepilnamečiai brolis S. ir sesuo V. Apie tai, jog mama ruošėsi parduoti žemės sklypus , jis sužinojo po motinos mirties. Motinai mirus, jis su broliu S. važiavo pas ieškovę , siūlė jai pirkti žemės sklypus ir namą už10 000 eurų, paliko jai raktus. Ieškovė nieko nesprendė. Po to, jie sužinojo, jog ieškovė kreipėsi į notarą dėl motinos skolų. Sutinka ieškovei gražinti pinigus, kuriuos ji sumokėjo, tačiau iš karto visos sumos sumokėti negalės. Mano, jog neprivalo mokėti sutartyje nurodytos baudos, nes jie nėra kalti, jog sutartis nebuvo įvykdyta. Be to, mano, jog sutartyje nurodyta žemės sklypo pardavimo kaina labai maža ir neatitinka rinkos kainų. Atsakovų B. M. , S. M. ir V. M. atstovė teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino. Nurodė, jog pasirašyta sutartis tarp M. M. ir ieškovės teismo iniciatyva turi būti pripažinta kai niekinė, nes joje nėra ieškovės parašo ir tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms preliminarios sutarties sudarymą. Be to, atsakovų atstovė nurodė, jog jei teismas manys kitaip, tai šioje byloje atsakovais turi būti tik nepilnamečiai S. M. ir V. M., atstovaujami tėvo B. M., nes tik jie priėmė palikimą po motinos V. M. mirties. Šie atsakovai neturi prievolės sudaryti su ieškovė pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį , todėl neturi ir sumokėti sutartyje nurodytą 1400 eurų baudą. Atsakovai sutinka ieškovei sumokėti tik ieškovės patirtas išlaidas 1074,83 eurus. Kadangi atsakovai yra nepilnamečiai, o jų atstovas bedarbis, tai sutiko priteistą sumą sumokėti per 22 mėnesiu, mokant po 50 eurų kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Bylos medžiaga, ieškovės, atsakovo M. M., atsakovų S. M., V. M. , B. M. atstovės paaiškinimais, nustatyta, jog ieškovė R. Ž. ir V. M. 2015m. gruodžio 15d., sudarė sutartį pagal kurią V. M. pasižadėjo parduoti ieškovei R. Ž. žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4101 m/2 ir kitą sklypą, kurio plotas 5918 m/2, už 1400 eurų, esančius (duomenys neskelbtini). R. Ž. pasižadėjo sumokėti teismo antstoliui 390 eurų dėl arešto panaikinimo, 200 eurų už geodezinius matavimus, bei likusią sumą V. M.. Sutartyje taip pat nurodė, jog atlikus geodezinius matavimus ir įregistravus nuosavybę, sklypai bus parduoti R. Ž. nekeičiant pardavimo sąlygų ir sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip 2016m. vasario 1d. Sutartyje taip pat nurodyta, jog jeigu V. M. nutrauks sutartį, tai ji įsipareigoja padengti R. Ž. visas išlaidas , bei sumokėti 1400 eurų baudą. (b.l. 13) (duomenys neskelbtini) V. M. mirė. (b.l. 51) 2016m. vasario 2d., V. M. sūnus M. M. ir jos vyras B. M. pateikė notarų biure pareiškimą apie palikimo priėmimą. Vėliau. B. M. gavus teismo leidimą nepilnamečių vaikų S. M. ir V. M. vardu priimti palikimą, jie taip pat pateikė notarų pareiškimą apie palikimo priėmimą. 2016m. balandžio 13 ieškovė R. Ž. pateikė Anykščių rajono savivaldybės I-ajam notarų biurui reikalavimą V. M. turto paveldėtojams , kuriame ji pareiškė reikalavimą mirusios V. M. palikimą priėmusiems asmenims. (b.l. 10) . 2016m.gegužės 16d., ieškovė pateikė atsakovams pasiūlymą dėl prievolės įvykdymo ir nustatė 10 dienų terminą išreikšti atsakovams valią dėl jos pasiūlymo. (b.l. 11) Atsakovas B. M. atsakydamas į ieškovės pasiūlymą paprašė pateikti dokumentus, kurie įrodytų, jog ieškovė prašomas sumas V. M. sumokėjo. (b.l. 12) Ieškovė pateikė dokumentus , tačiau jos netenkino atsakovų raštas, jog jie skolą sumokės, mokėdami po 50 eurų kas mėnesį. 2016m. gegužės 24d., M. M. ir B. M. dovanojo paveldėjimo teises S. M. ir V. M. į visą turtą, likusį po V. M. mirties. (b.l. 52) Tą pačią dieną buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo V. M. turtą po mirties paveldėjo jos vaikai S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. M. , gim., (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovė 2016m.birželio 15d., teismui pateikė ieškinį dėl prievolės įvykdymo, prašė gražinti jai sumokėtus 1154,83 eurus, bei 1400 baudą už sutarties nevykdymą, viso prašė priteisti 2554,83 eurus . Atsakovai teikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiko sumokėti tik 1074,83 eurus ir jų mokėjimą išdėstyti dalimis 22 mėnesių laikotarpiui, mokant po 50 eurų kas mėnesį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovė savo reikalavimus kelia iš 2015m. gruodžio 15d., pasirašytos su V. M. preliminariosios žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutarties. LR Civilio kodekso 6.165 straipsnio nuostatos numato, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas , pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą- pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Joje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kaip byloje nustatyta 2015 m. gruodžio 15d., ieškovė R. Ž. ir atsakovų B. M. žmona, o M. M., S. M. ir V. M.- motina, V. M. sudarė sutartį, pagal kuria V. M. pasižadėjo parduoti R. Ž. žemės sklypus, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o plotas 4101 m/2 ir kitą sklypą, kurio plotas 5918 m/2 , esančius (duomenys neskelbtini), už 1400 eurų. Ieškovė R. Ž. pasižadėjo sumokėti antstoliui 390 eurų už arešto panaikinimą, 200 eurų už geodezinius matavimus ir likusią sumą V,M. Sutartyje nurodė, jog sklypų pirkimo- pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2016m. vasario 1d. Taip pat sutartyje aptarė pasekmes, jeigu sutartis nebus pasirašyta dėl V. M. kaltės, tai ji įsipareigojo ieškovei R. Ž. padengti visas išlaidas, susijusias su šia sutartimi ir sumokėti 1400 eurų baudą. (b. l. 13) Kaip matyti iš ieškovės , atsakovo M. M., atsakovų atstovės paaiškinimų, ši sutartis iki nurodytos datos nebuvo įvykdyta nes (duomenys neskelbtini) V. M. mirė. (b. l. 51) Iš ieškovės, atsakovo M. M. paaiškinimų matyti, jog mirus V. M., M. M. ir S. M. bendravo su ieškove ir tarėsi dėl žemės sklypų ir juose esančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pardavimo R. Ž., buvo davę net namo raktus ir siūlė pirkti turtą už 10 000 eurų. Tarp ieškovės ir atsakovų vyko susirašinėjimas dėl pinigų grąžinimo ieškovei, tačiau atsakovai jos reikalavimo neįvykdė. Tada ieškovė 2016-04-13 pateikė notarų biurui reikalavimą V. M. V. M. palikimą priėmusiesiems asmenims dėl pinigų grąžinimo.

Nustatyta, jog ieškovė R. Ž. V. M. yra sumokėjusi pinigų 500 eurų grynais pagal pakvitavimą,(b.l. 23) 200 eurų pagal sąskaitą – faktūrą už sklypo kadastrinius matavimus,(b.l. 24) 374,83 eurus pavedimu antstolei D. K. (b.l. 21) ir 80 eurų, kuriuos ji davė V. M. į rankas, dalyvaujant jos sūnui S. M.. (b.l.10) Atsakovai sutiko ieškovei sumokėti 1074,83 eurus, bet jų išmokėjimą prašė išdėstyti dalimis . Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškovės ieškinio netenkinti, ieškovės R. Ž. ir V. M. sudarytą 2015-12-15 preliminarią sutartį teismo iniciatyva pripažinti negaliojančia, nes sandoris niekinis, jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nepasirašyta pačios ieškovės, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Pagal LR CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimą. Taigi nuginčijamo sandorio galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuluojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) t. y., nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė , kad sandoris yra niekinis , yra akivaizdi. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma.

Kaip byloje nustatyta 2015m. gruodžio 15d., preliminariąją sutartį surašė pati ieškovė R. Ž. , dalyvaujant V. M.. V. M. sutiko su sutartyje nurodytomis sąlygomis ir sutartį pasirašė. Pati ieškovė sutarties nepasirašė. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji nepasirašė. Sutartis yra rašytinė ir iš jos turinio akivaizdžiai matyti kitas esminis preliminariosios sutarties bruožas – aiškus šalių susitarimas ateityje – iki 2016 m. vasario 1 d. sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CPK 178, 197 str.). Nors sutartyje nėra ieškovės R. Ž. parašo, tačiau teismas iš byloje surinktų įrodymų visumos- ieškovės , atsakovų pasisakymų ir rašytinių įrodymų, daro išvadą, jog pasirašytoje sutartyje buvo tinkamai išreikšta ieškovės R. Ž. valia ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, todėl teismui nėra jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva pripažinti 2015m. gruodžio 15d., pasirašyta preliminarią sutartį niekiniu sandoriu. Atsakovai byloje neteikė priešieškinio ir neginčijo nei ieškovės , nei V. M. išreikštos valios preliminarioje sutartyje iki 2016-02-01 sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, nei kitų sutartyje nurodytų aplinkybių. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį vykdė- sumokėjo pinigus už turto areštą panaikinimą, sumokėjo už sklypo kadastrinius matavimus, sumokėjo V. M. dalį pinigų 580 eurų. Šių aplinkybių nepaneigė atsakovai ir jų neginčijo. Mirus V. M., ieškovė taip pat rūpinosi, jog preliminarioji sutartis būtų vykdoma , tačiau nepavykus susitarti su atsakovais dėl sklypo kainos, derybos nutrūko . Tuomet ieškovė pateikė V. M. įpėdiniams reikalavimą įvykdyti V. M. prievoles. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog ieškovė R. Ž. vykdė preliminariosios sutarties sąlyga ir norėjo sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai jos sumėtas pinigų sumas pagrįstas ir tenkintinas. Ir atsakovų atstovė nurodė, jog atsakovai sutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti jos sumokėtas pinigų sumas – 1074,83 eurus. Nesutiko mokėti 80 eurų, kuriuos ieškovė buvo davusi grynais V. M. , tačiau teismas sprendžia, jog ir ši suma priteistina iš atsakovų ieškovei, nes teismui nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog 80 eurų įvairiomis sumomis jis davė V. M., dalyvaujant jos sūnui S. M.. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų ir 2015-12-15 sutartyje numatytą 1400 eurų baudą už sutarties neįvykdymą. Teigė, jog ji siekė, jog po V. M. mirties būtų pasirašyta pagrindinę žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis. Nurodė, jog iš pradžių atsakovai M. M. ir S. M. su ja bendravo, siūlė pirkti žemės sklypą ir jame esančius pastatus, žinojo apie jos sumokėtas sumas, tačiau mano, jog atsakovais nesiekė įvykdyti preliminarios sutarties sąlygų, delsė ir vilkino sumokėtų pinigų grąžinimą, o kai ji kreipėsi į notarą pradėjo teigti, jog jie nieko nežino apie skolą ir sklypo pardavimą. Vėliau atsakovai M. M. ir B. M. paveldėjimo teises padovanojo nepilnamečiams S. M. ir V. M., todėl ji mano, jog jie siekė išvengti prievoles grąžinti jos sumokėtas pinigų sumas, todėl prašė priteisti baudą .

Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas , iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. (CK 6.165 straipsnio 3dalis) Pagrindinės sutarties sudarymo terminas , kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomos suderinus šalių valią. Pagal LR CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė , tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau. Kaip byloje nustatyta, tai pagrindinė žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016m. vasario 1d. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi , šiuo atveju dar nepasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti mirė sutarties šalis ir iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo aiškus jis turto paveldėtojas, dėl to nebuvo ieškovei objektyvios galimybės nei sudaryti pagrindinę sutartį, nei šalių susitarimu spręsti dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo. Tik po to, kai 2016m. gegužės 24d., buvo išduotas atsakovams S. M. ir V. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas , atsirado galimybė kreiptis į preliminariosios sutarties šalies teisių perėmėjus dėl pagrindinės sutarties sudarymo. LR CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teismas, vertindamas ieškovės elgesį po sutarties šalies V. M. mirties, kad ji siekė, jog būtų įvykdyta sutartis, siekė ir reikalavo, sugrąžinti jai V. M. sumokėtus pinigus už planuojamą parduoti žemės sklypą, vertindamas atsakovų elgesį, jog priėmė palikimą po V. M. mirties, nevykdė sutarties sąlygų ir neatsiskaitė su ieškove, daro išvadą, jog atsakovai privalo ne tik grąžinti ieškovės sumokėtas sumas, bet ir sumokėti sutartyje nurodytas netesybas ( baudos forma) . Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti. Vis dėlto ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės , dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Teismas, įvertinęs 2015-12-15 sutartyje numatytą netesybų (baudos) dydį, mano, jog jos yra aiškiai per didelės. Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovų amžių, turtinę padėtį ir mano, jog yra pagrindas netesybų, ( baudos) dydį mažinti iki 200 eurų, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakovų šioje byloje. Ieškovė pateikė ieškinį ir atsakovai patraukė V. M. vyrą B. M. ir jos vaikus- M. M., S. M. ir V. M., nes jie visi notarui pateikė prašymus priimti palikimą po V. M. mirties. Atsakovai M. M. ir B. M. atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė, jog prašė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas tik V. M. nepilnamečiams vaikams S. M. ir V. M., todėl jie B. M. ir S. M. nėra byloje tinkami atsakovai. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai tik S. M. ir V. M. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos V. M. mirties ir jiems yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl jie abu atstovaujami savo tėvo B. M. yra byloje tinkami atsakovai. M. M. ir B. M. nelaikyti atsakovais šioje byloje, nes jie paveldėjimo teisų dovanojimo sutartimi perleido visas teises S. M. ir V. M., jiems nekyla civilinė atsakomybė atsakyti pagal ieškovės ieškinį , todėl jų atžvilgiu ieškovės reikalavimas priteisti ir iš jų prašomas sumas netenkintinas.

Dėl sprendimu priteistų sumų išdėstymo . Atsakovai, sutiko ieškovei sumokėti 1074,83 eurus ir prašė išmokėjimą išdėstyti 22 mėnesių laiku, mokant per mėnesį po 50 eurų. Tokį prašymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, jog palikimą priėmė nepilnamečiai vaikai, jie gauna našlaičių pensiją. Juos atstovaujantys tėvas B. M. nedirba.

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo.

Kaip matyti , po V. M. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė reikalavo , jog V. M. įpėdiniai sugrąžintų jai sumokėtas sumas, prašė žodžiu, rašė raštus, tačiau atsakovai vengė prievolės. Nors ieškinį pripažino iš dalies , tačiau per visą bylos nagrinėjimo laiką nesistengė sumokėti prašomos sumos , bet nesumokėjo nei dalies . Tai rodo, jog atsakovai vengia prievolės ir nesistengia jos vykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiantį į atsakovų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra ypatingai (išimtinai) sunki, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios įsigaliojusių, privalomų sprendimų vykdymo tvarkos ir suteikti atsakovams prioritetą prieš ieškovės teisėtus lūkesčius.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2016m. birželio 15d., teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas ir buvo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 2554,83 eurų sumai. Kadangi ieškovės reikalavimas nėra įvykdytas, todėl paliktinos galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. CK 6.210 str. 1 d. ieškovui priteistinos iš atsakovų palūkanos, kaip numato įstatymas - penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal LR CPK 88 str., 93 str. nuostatas, iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas 53 procentais todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 106 eurai advokato išlaidų ruošiant ieškinį teismui . ( 200 eurų x 53 % : 100 = 106 eurai) . Taip pat iš atsakovų ieškovei priteistinos turėtos žyminio mokesčio išlaidos – 76,70 eurų . Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio 2 dalies reikalavimais, jei ieškinys patenkintas iš dalies, tai iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovai su atsiliepimu į ieškinį pateikė kvitą, jog turėjo 200 išlaidų atstovavimo išlaidų . Kadangi ieškinys atmestas 47 procentų, tai iš ieškovės atsakovams priteistina 94 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais iš atsakovų į valstybės biudžetą išieškoti 27,28 eurai teismo turėtų pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti R. Ž. iš S. M. ir V. M., atstovaujamų B. M., solidariai 1152.83 eurus negražintų pinigų , 200 eurų netesybų ir 5 procentus įstatyminių palūkanų nuo priteistos sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-15 dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, bei 106 eurus už dokumentų suruošimą teismui ir 76,70 eurų žyminio mokesčio .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti S. M. ir V. M., atstovaujamiems B. M., iš R. Ž. 94 eurus atstovavimo išlaidų.

Išieškoti S. M. ir V. M., atstovaujamų B. M. į valstybės biudžetą 27,28 eurų teismo turėtų pašto išlaidų. ( Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas) Mokėjimo nurodyme nurodyti įmokos kodą 5660 .

Palikti galioti 2016m. birželio 15d., nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų M. M., B. M., V. M. ir S. M. turtui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė