Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. ieškinį atsakovui D. M. (D. M.), dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 –3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose - tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad iki santuokos sudarymo šalys bendravo trumpą laikotarpį, gerai vienas kito nepažino. Sutuoktiniai šiuo metu gyvena atskirai, visai nebendrauja.

Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad duomenų, jog dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių, byloje nepateikta. Įvertinus tai daroma išvada, jog sutuoktiniai neįveikė jų šeimą užklupusių sunkumų, neįstengė vienas kitam padėti ir išsaugoti šeimos, todėl abu pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 straipsnis).

Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos ikisantuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – ,, (duomenys neskelbtini)“. (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką, nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, atsakovas termino susitaikymui neprašė, todėl nėra pagrindo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis šalys kilnojamojo ir nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, kuris būtų pripažintas bendrąją sutuoktinių jungtine nuosavybe, neįgijo, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Bylos duomenimis šalys kreditorinių įsiskolinimų neturi.

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėta žyminio mokesčio dalis - 10 EUR (80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikdama ieškinį teismui sumokėjo 10 EUR žyminio mokesčio, likusios 90 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus tai, kad teismo sprendimu ieškinys patenkinamas visiškai, vadovaujantis CPK 79 str., 80 str. 1 d., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d., 3 p., 88 str., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina bylinėjimo išlaidos – valstybei 90 EUR žyminio mokesčio ir ieškovei 10 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 4, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei V. M. – (duomenys neskelbtini), atsakovui D. M. (D. M.) – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) ieškovei V. M. 10 EUR (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) 90 EUR (devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.