Utenos apylinkės teismo sprendimas

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-542-335/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
e2-542-335/2016
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00407-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-542-335/2016Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00407-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.4.1; 3.2.3.1.; 3.4.4.16.1 (S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. Ž. ir D. Ž. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2015-07-21 įregistruotos santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neskirti termino susitaikyti; palikti ieškovei pavardę – S., o atsakovui - Ž..

Ieškovei ir atsakovui taikiai sutarus, jiems sudarius taikos sutartį, byla nagrinėtina pagal LR CPK XXXV skyriaus nuostatas ir jų prašymu – rašytinio proceso tvarka.

Taikos sutartyje šalys nurodė, kad nors nuo jų santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, tačiau vadovaudamiesi protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, abu reiškia norą išsituokti abipusiai priimtinomis sąlygomis dėl abiejų kaltės. Prašė netaikyti taikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pateiktame ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką, jos apsisprendimas yra galutinis ir negrįžtamas, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų puoselėti santuoką ir išsaugoti šeimą, jų santuoka faktiškai yra iširusi, tapusi formali ir tikrai nėra tikimybės, jog jie vėl pradėtų gyventi kartu kaip sutuoktiniai. Santuokoje vaikų nesusilaukė, nei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, nei asmeninių, nei kreditorinių įsipareigojimų santuokos metu neturi, išlaikymo sau nereikalavo.

Sutuoktiniai, kaip nustatyta, bendro šeimos ūkio neveda ir yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį, sąlygotą bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jų sudaryta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir savo esme nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina (CK 3.53 str. 3 dalis). Nėra duomenų, kad jų veiksnumas būtų apribotas. Taigi yra pagrindas panaikinti 2015-07-21 santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 54 Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, esant abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo (CK 1.8 str. 1 d., 3.61 str.).

Tačiau santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose neįtvirtinta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindai panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

Kartu teismas pažymi, kad taikos sutarties institutas numatytas tik ginčo teisenos bylose, taikos sutartis ypatingosios teisenos bylose paprastai nesudaroma. Todėl santuokos nutraukimas pereinant iš ginčo teisenos į ypatingąją – kaip šiuo atveju – ­nei savo esme, nei atsiradusiomis pasekmėmis neatitinka taikos sutarties sudarymo instituto ir šiuo atveju byla nenutrauktina, kaip to prašė šalys.

Šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 str. 4 d.).

Pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės M. Ž. sumokėjo 31 EUR dydžio žyminį mokestį. Kadangi, remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 12 p., 14 p. pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, jos sumokėtas mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 263 – 268 str., 270 str., 541 str., teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Molėtų Rkb, tarp D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 54 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Patvirtinti sutartį dėl civilinių teisinių pasekmių, pagal kurią:

1. Šalys išlaikymo ir jokių kompensacijų vienas iš kito nereikalavo.

2. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo M. Ž. pasilieka pavardę – S., D. Ž. – Ž..

3. Šalys patvirtino, kad šią sutartį sudarė laisva valia, bendru sutikimu, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais.

4. Šalys pareiškė, kad jos viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl šioje civilinėje byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus atsirandančius pagal šią sutartį.

5. Šalims žinoma, kad ši sutartis joms turi galutinio sprendimo (res judicata) galią.

Grąžinti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 EUR (trisdešimt vieną euro) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė