Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Baltic Promo“ ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš buto ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Vilniaus apygardos teismo 2017-10-31 nutartimi atsakovui nustatytas terminas iki 2017-11-10 procesinio dokumento trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Teismo nutartis įteikta tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartimi nutarė A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai.Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo negauti įrodymai, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. S. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai laikė apeliacinį skundą nepaduotu, nes atsakovas iki 2017-11-10 sumokėjo 54 EUR žyminį mokestį ir pateikė teismui apie tai įrodymus. Dėl trikdžių bankininkystėje įskaitymas buvo tik 2017-11-11.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-11-20 nutartimi nutarė atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-11-20 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2017-05-16 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-17 nutartimi atsakovui nustatė terminą iki 2017-05-26 sumokėti 160 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-31 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir nustatė atsakovui naują terminą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, t. y. 54 EUR žyminį mokestį iki 2017-11-10.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nes iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos atsakovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą iki termino pabaigos. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis sumokėjo žyminį mokestį, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Nors apeliantas pateikia įrodymus, kad jis sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą 2017-11-10, tačiau dėl banko trikdžių jis buvo įskaitytas tik 2017-11-11, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais byloje pateiktų įrodymų, kadangi iš SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, jog mokėjimo data, o ne įskaitymo data yra 2017-11-11. Nepaisant to, kad apeliantas sumokėjo žyminį mokestį viena diena vėliau nei buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2017-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-891-883/2017, įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui jis pateikė tik 2017-11-23, t. y. 13 dienų nuo termino pabaigos. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą buvo pateikti taip vėlai, nors iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-10-30 nutartis atsakovo atstovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu 2017-11-02, ir tą pačią dieną išsiųsta pačiam atsakovui adresu Žalgirio g. 92-3. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nesielgė rūpestingai ir laiku nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų ir laikė apeliacinį skundą nepaduotu.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.