Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su L. T. susipažino Anglijoje 2014 m. arba 2015 m. Pažįsta G. S., D. Š. nepažįsta. Internete rado skelbimą apie darbą Magdeburgo mieste, Vokietijoje. Kokioje internetinėje svetainėje rado skelbimą, nežino, neatsimena. Paskambino ir sutarė, kad atvažiuos į darbą. Kalbėjo angliškai. Kartu į Vokietiją važiavo kaltinamajame akte išvardyti asmenys. L. T. važiavo įsidarbinti. Kur norėjo L. įsidarbinti, nežino, prašė nuvežti į Berlyną. Pas L. T. buvo namuose. L. buvo suplanavęs tą kelionę, L. turėjo surasti vairuotoją, o paskui nebekėlė telefono ragelio. Tai nuvažiavo į namus paklausti, kokie planai. L. vairuotojo nesurado. Mieste susitiko G. S., pasiguodė, kad yra darbo pasiūlymas, o nėra su kuo nuvažiuoti. G. S. užsiminė, kad važiuoja dėdė į Lenkiją apsipirkti, gali paimti pakeleivius. Taip ir gavosi kelionė. Kokiu tikslu G. S. važiavo, nežino, gal padėti vairuoti. Važiuojant link Vokietijos jis skambino į gamyklą, bet jam niekas nekėlė ragelio. Į gamyklą Magdeburgo mieste nebuvo nuvažiavęs, nes neturėjo gamyklos adreso, nežino, ką būtų reikėję dirbti. Berlyno oro uoste nebuvo. Į automobilių nuoma užsiimančias kompanijas nebuvo nuvažiavę. Jokių dokumentų T. nedavė. Nežino, kokioje vietoje Berlyne buvo sustoję. L. buvo išlipęs iš automobilio ir kažkur dėl įsidarbinimo buvo nuėjęs. Kai grįžo, suprato, kad L. darbo negavo. Už kelionę mokėjo jis ir L.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausose parašyta netiesa, nes tyrėja jo nesuprato ir klaidingai užrašė. Jis jokio skėčio L. nedavė, jo pinigai T. banko kortelėje nebuvo, jis neliepė L. išimti pinigus iš bankomato Jurbarke.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog mieste susitiko T.. Jau daug metų buvo jo nematęs. Vaikystėje kažkada teko futbolą žaisti, taip ir pažinojo vienas kitą. Tąkart susitiko, pakalbėjo. A. sakė, kad Anglijoje gyveno, dirbo. Dar sakė, kad su draugu norėjo išvažiuoti, o juos kažkas apgavo dėl važiavimo. Tada pasiūlė A., kad dėdė D. į Lenkiją važinėja, apsipirkinėja, perka daiktus, įrankius visokius. Buvo kalbėjęs su D., kad ir jis važiuos, nes gimė vaikas, norėjo sauskelnių, drabužiukų pigiau nupirkti. Paskambino dėdei, paklausė, ar galėtų pavežti. A. sakė, kad bus dar kažkoks jo draugas. To draugo nepažinojo. Tas draugas – tai tas nukentėjusysis, kaip suprato. Pasakė, kad per porą savaičių išvyks. Pasakė dieną, valandą. Atvažiavo su D., pasiėmė T., nuvažiavo į Šilutę, sustojo prie kažkokių penkiaaukščių. Ten buvo kažkokia parduotuvė. Tas jo draugas L. įsėdo į mašiną ir išvažiavo į Lenkiją. Jis su D. to L. nepažinojo, pirmą kartą gyvenime jį matė. Su juo bendrauti pradėjo kažkaip kelionės vidury, pabaigoje. Važiavo į Lenkiją. Iš Lietuvos išvažiavo jau vakarop, jau saulė leidosi, gal 5–6 val. vakare, o gal apie 8 val., tiksliai neatsimena. Ryte buvo Lenkijoje, jau gale Lenkijos kažkur. A. pradėjo skambinėti kažkur, buvo minėjęs, kad į darbo pokalbį važiuos jisai ir tas draugas. Vienas į vieną miestą šnekėtis dėl darbo, kitas – į kitą miestą. Dabar supranta, kad A. į Magdeburgą, o L. – į Berlyną. Jie prašė, kad juos pavežtų. Galvojo, kad prie kelionės prisidės pinigėlių, tai sutiko pavežti. Atvažiavo į Vokietiją. Pirma L. vežė Berlyne į kažkokį darbo pokalbį. Sustojo tokioje aikštelėje, bet neatsimena tų vietų, buvo pirmą kartą. L. greitai nuėjo ir parėjo. Paskui prašė, kad dar į kitą vietą nuvežtų. L. sakė, kad iš tos darbovietės jį ten nusiuntė į kažkokią agentūrą. Jis bent jau taip pasakojo. Visas tas vietas Berlyne, kur reikia važiuoti, parodė L.. Jis su D. nieko nežinojo. Paskui L. dar kartą paprašė nuvežti. Nuvežė kažkur. L. greitai nuėjo, gal už 10–15 min. vėl parėjo ir sakė, kad reikia rytojaus sulaukti. A. sakė, kad jam neatsiliepia darbdavys, todėl jis bet kokiu atveju turės sugrįžti. Jis su D. nelabai gilinosi, buvo suinteresuoti greičiau grįžti namo. Važiavo į Lenkiją, apsipirkinėjo, dar ir Vokietijoje D. įrankių pirko pardavimui, kad pragyvenimui prisidurtų. Jis vaikui drabužių, sauskelnių pigiau nusipirkti norėjo. L. pradėjo prašyti, kad reikia sulaukti ryto, nes jis nebesuspėjo, pokalbis buvo iš ryto, prašė palaukti. Jie norėjo važiuoti namo. L. pradėjo labai prašyti. L. jam labai nepatiko nuo pat pradžių. L. prašė nupirkti alkoholio, tai alaus, tai sumuštinių. Jis pirko alkoholį L., valgyti, nes L. neturėjo pinigų. L. įžūliai elgdavosi. Kažkoks pasirodė labai įtartinas. Pradėjo L. taip primygtinai prašyti, tai tada pasakė, kad iki rytojaus išlauks, bet rytoj nuveža L. ir atgal namo važiuoja. Taip ir buvo, rytojaus sulaukė viešbutyje, jo pavadinimo neatsimena. Tas viešbutis buvo mažyčiame miestelyje šalia Vokietijos ir Lenkijos sienos. Ryte vėl vežė L.. L. vėl nuėjo, neilgai užtruko ir sugrįžo, pradėjo dar prašyti, kad nuvežtų pas kažkokį jo draugą turką. Pasakė, kad jau viskas, nebegali laukti, važiuoja namo, yra vaikai, yra šeima. Berlyne oro uoste nebuvo. Išvažiavo atgal į Lietuvą. Lenkijoje dar buvo sustoję degalinėse, dar parduotuvėse apsipirko maisto, prisipildė degalų, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje buvo sustoję Jurbarke prie parduotuvės. L. vienas išlipo, išėjo, grįžo labai greitai į mašiną ir viskas. D. parvežė namo, o paskui juos vežė namo.

Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, jog dirbo pas ūkininką. Kartais nuvažiuodavo į Lenkiją apsipirkti. Sūnėnas paklausė, kada važiuos į Lenkiją. Pasakė, kad šią savaitę. Sūnėnas paprašė du žmones nuvežti. Jis sutiko, nes pakeleiviai už kurą sumokėjo. Gavo iš vaikinų 300 zlotų. Jis tų vaikinų nepažįsta, paprašė, nuvežė. Kur važiuoti, rodė navigacija. Kas suvedė į navigaciją adresus, nežino. Vieną kartą, kai vairavo G., jis suvedė adresą. Kas diktavo adresą, negali pasakyti. Ar naudojosi kokiais nors užrašais, negali pasakyti. Patvirtina, kad nepažįstamus vaikinus buvo nuvežę Berlyne į kelias vietas, bet oro uoste nebuvo. Vokietijoje pirko įrankius. Negirdėjo pokalbio apie automobilių nuomos vietas. Važiuojant negirdėjo kalbų apie tai, kur nuomos mašinas, kaip parvairuos, kaip išvažiuos. Jis iš viso su tais vaikinukais nebendravo. Nieko neieškojo, kas susiję su automobilių nuoma. Negirdėjo, kad apie tai būtų kalbėjęs T..

Nors kaltinamieji A. K., G. S. ir D. Š. kaltais neprisipažino, bet jų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Kaltinamųjų A. K., G. S., D. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinkta gynybos taktiką. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja pačių kaltinamųjų parodymams teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, prieštarauja normaliai gyvenimiškai logikai.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pasakojo, jog važiavo įsidarbinti. Skelbimą susirado internete. Magdeburgo mieste darbas, fabriko darbuotojas, įrenginių operatorius. Jo teigimu reikėjo kažką pakuoti. Ten darbas kažkokiame žuvies fabrike. Buvo susiskambinęs su fabriku Vokietijoje, bet kaltinamasis negalėjo nurodyti gamyklos ar fabriko koordinates, nors kiti kaltinamieji teigė, jog keliavo pagal navigaciją, kurioje buvo įvestas adresas, bet nei vienas kaltinamasis negalėjo nurodyti kas turėjo adresą. Kaltinamasis A. K. teigia, kad buvo nuvažiavę į Magdeburgo miestą, o po to vežė L. T. į Berlyną. Kiti kaltinamieji parodė, jog į Magdeburgą nebuvo nuvažiavę, nes jau būnant Lenkijoje A. K. skambinosi dėl darbo ir niekas nekėlė telefono ir nereikėjo važiuoti į Magdeburgą. A. K. parodė, jog už kelionę kartu su L. T. sumokėjo 200 eurų, kas atitinka apie 800 zlotų, bet nukentėjusysis pinigų neturėjo, nes kaip parodė G. S. nukentėjusysis prašė nupirkti valgyti ir išgerti. Priešingai parodė kaltinamasis D. Š., kad jam už kurą buvo sumokėta 300 Lenkijos zlotų. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. teigė, kad pinigus mokėjo už dyzelį, bet D. Š. automobilis varomas benzinu ir dujomis. A. K. parodymai dėl išvykimo į Vokietiją prieštarauja kaltinamojo G. S. parodymams. G. S. parodė, kad A. K. buvo pasakyta apie važiavimą į Vokietiją prieš dvi savaites iki išvykimo. Pagal A. K. parodymus, kad tą pačią dieną, kai jis atėjo pas nukentėjusįjį L. T. į namus, kai pastarasis neva pasakė, kad neturi su kuo važiuoti, atsitiktinai mieste sutiko G. S. ir sekančią dieną jie išvažiavo į Vokietiją. Tai iš esmės kaltinamųjų prieštaringi parodymai. Kaltinamųjų prieštaringi parodymai ir dėl pačios kelionės per Lenkiją į Vokietiją, nes G. S. aiškino, kad tik pakeliui suprato, kad A. važiuoja į Magdeburgą, o L. - į Berlyną. Nurodė, kad pirma L. vežė į Berlyną. A. K. pasakojo, kad pirma nuvažiavo į Magdeburgą, nors realiai ten nebuvo nuvažiavę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad važiavo į Vokietiją, nors nėra jokia nusikalstama veika važiuoti į Vokietiją, Lenkiją nusipirkti daiktų. Kitoje apklausoje teigė, kad važiavo trise, kad važiavo kažkoks Romas, kurio nepažįsta. Nukentėjusysis nurodė, jog G. S. kelionės metu save vadino Romo vardu. Kaltinamieji G. S. ir D. Š. teigė, kad jų kelionės tikslas nusipirkti pigiau prekių. Bet G. S. nusipirko prekių už 300 Lenkijos zlotų, o D. Š. pardavimui 5 mažiukus raktų komplektus, šešiakampiams varžtams sukti, kaip pats teigė „tokius lievus“. Bet tokia kelionė finansiškai nenaudinga, nes kaltinamieji nuvažiavo 2 000 kilometrų, kad nusipirktų tokį nedidelį kiekį prekių, todėl kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, nepatvirtinantys jų kelionės tikslus. Įrodyta, kad kaltinamųjų kelionės tikrasis tikslas buvo, kaip parodo nukentėjusysis L. T., daryti nusikalstamą veiką – išnuomoti automobilį ir jį parvaryti į Lietuvą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. K., G. S., D. Š. patvirtino, jog su kaltinamuoju L. T. nesusipykę, nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis juos galėtų apkalbėti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. T. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu parodymuose nurodytomis aplinkybėmis.

2016 m. kovo 16 d. protokole - pareiškime nukentėjusysis L. T. nurodė, kad 2016-02-26 su juo per „Facebook¢ą“ susiekė A. K., kuris pasakė, kad reikia susitikti pakalbėti. Jis pasiūlė piniginį atlygį už tai, kad L. T. išvarytų automobilį Vokietijoje iš aikštelės. A. K. pasidarė L. T. dokumentines nuotraukas, skirtas suklastotam asmens dokumentui. Įtardamas, kad gali būti įtrauktas į organizuotos grupės nusikalstamą veiką, L. T. parašė į e.policija.lt, kur nurodė, kad jį gali išvežti į užsienį nusikalstamai veikai daryti arba parduoti. Su L. T. susisiekė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjas R. G.. Jis patarė nekontaktuoti su A. K.. L. T. jam nebeatrašė į „Facebook¢ą“, neatsiliepinėjo į jo skambučius. 2016-03-04 A. K. atvyko į L. T. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje, ir įkalbinėjo jį važiuoti į Vokietiją parvaryti automobilį. L. T. sakė, kad nenori to daryti ir negali, kadangi kitoje byloje buvo nukentėjusysis ir turėjo vykti į apklausą. A. K. pasakė, kad yra padaryti suklastoti dokumentai L. T., už kuriuos jis sumokėjo 600 eurų, kad visus pinigus A. K. investavo į L. T. ir kad šis negali atsisakyti. A. K. sakė, kad jie išvažiuotų 2016-03-05 ir grįžtų 2016-03-07 arba 2016-03-08. 2016-03-05 A. K. kartu su dar dviem asmenimis išvežė L. T. į Vokietiją, kad jis parvarytų išnuomotą automobilį į Lietuvą. Vokietijoje niekas jam automobilio neišnuomojo, todėl vaikinai į Lietuvą grįžo be automobilio. A. K. pasakė L. T., kad su juo dar susisieks ir maždaug po dviejų savaičių jį išveš į Norvegiją arba Ispaniją (t. 1, b. l. 1).

Nukentėjusysis L. T. parodė, jog su A. susipažino Anglijoje. Grįžęs į Lietuvą gavo iš Airono žinutę, susisiekė per „Facebook¢ą“. A. pasiūlė susitikti. Galvojo, kad susitiks kaip draugai, bet A. paprašė pasidaryti dokumentines nuotraukas. Pasakė, kad neturi pinigų. A. sumokėjo, kad pasidarytų tas nuotraukas. A. klausė, ar reikia pinigų, pasakė, kad aišku, juk visiems reikia pinigų. Tuo metu mokėsi, negalėjo legaliai dirbti, nes buvo tokia sutartis darbo biržoje. Jis pasiūlė važiuoti iki Vokietijos, ten kažkokią mašiną iš aikštelės išvaryti. Jis net nesuprato situacijos, nežinojo, ko ten reikia. Aiškino, kad nieko nelegalaus nėra. Jis nepasakė nei taip, nei ne. Pasiūlė didelę sumą pinigų. Buvo ne tik pinigai pasiūlyti, bet buvo ir psichologinis spaudimas, net nėjo atsisakyti. Sakė, kad nenori į tokius reikalus kištis, nes suprato, kad didelė suma pinigų už ačiū nebūna. Kai sako žmogui ne, o žmogus vis tiek įtikinėja, aiškina, nepriima atsisakymo – tai suprato kaip psichologinį spaudimą. A. buvo nusiteikęs, kad bus taip, ir viskas. Galų gale išėjo taip, kad A. atvažiavo pas jį į namus. Spaudimas padidėjo, pasakė, kad kažkokie dokumentai padaryti, kažkokius pasus turi, kad, jei nesutinka su juo, tai skolingas lieka didžiulę sumą, kad jau daug žmonių yra įsikišę, kad visiems turi mokėti. Vos ne reketas išeina, kad jis turi mokėti už tai, kad jie kažkokius dokumentus, kažką padarė, nors apie tai nieko nesuprato. Buvo palūžęs, bijojo, nekėlė A. ragelio, kaip jam buvo pasakyta. G. kriminalistas iš Klaipėdos policijos sakė su jais nesusisiekti, nekalbėti, nekelti telefono. Kai A. atvyko į namus, iš viso pasimetė. Mama jį įleido, nežino, kodėl nepažįstamą žmogų įleido. Iš tiesų pajuto didelę baimę, nes prie šeimos įeina toks žmogus, kuris verčiasi nelegaliomis veiklomis, net nežinojo, kaip elgtis. Bandė A. gražiai pasakyti „ne“, aiškino, kad tuo metu buvo byla dėl pagrobimo, buvo pagrobtas iš mokyklos. A. tai nebuvo įdomu. Buvo grasinima, aiškinama, kad lieka kažkokios skolos, neturėjo jokio pasirinkimo. Sutiko, nes A. K. nepriėmė ir jo sutikimo, kad lieka skolingas 600 eurų. A. K. paaiškino, kad susisieks su juo. Tada jis pranešė kriminalistams, SMS laišką parašė. Išėjo taip, kad susiekė su policija ne darbo dieną, o savaitgalį, kai kriminalistai nedirba ir negalėjo jam padėti. Su juo susisiekė A. ir pasakė, kad už kelių valandų bus Šilutėje, kad atvažiuos, o jis turi pasiruošti ir išeiti, kad pasiimtų sumuštinių, virdulį, pinigų. Sakė, kad būtų pasipuošęs. Parašė ant popieriaus lapo, kad jei jam kažkas nutiktų, jei negrįš, kad žinotų, kur dingo, padėjo laišką ant palangės. Parašė A. K. vardą, pavardę vienintelio žmogaus, kurį pažinojo, kur susipažino, kad su juo galėtų būti susiję. Kai grįžo iš Vokietijos, to lapo nebebuvo, turbūt per kratą buvo paimtas. Susitiko prie parduotuvės, kuri prie 3-ios vidurinės mokyklos. Jie buvo su „Golfu“ antru ar trečiu, neskiria mašinų, tik žino, kad senas „Golfas“ su Joker ženklu ant šono. Jie buvo trise. Vienas prisistatė Romu, kaip dabar žino, tai buvo G. S., kitas prisistatė D., net nežinojo pavardės, ir A. buvo. Susėdo į mašiną, jie nieko iš pradžių neaiškino, sakė, kad kai išvažiuos iš Lietuvos, tada paaiškins. Bandė būti pasitempęs, nepalūžti, apsimesti, kad nebijo, kad yra ramių nervų, bandė pajuokauti ir važiavo kartu su jais. Prieš sieną su Lenkija jie, kažkuris iš jų, bet dabar tikrai neatsimenu, kuris, davė į popierių suvyniotus kažkokius dokumentus, sakė įsikišti. Liepė dokumentus į klyną įsikišti, po apatiniais, jei kas sustabdytų ar panašiai. Dokumentai buvo D. T. vardu. Sakė, kad pinigus į kreditinę kortelę pervedė jų kompiuterininkas. Kiekvieną mašiną pamatę sakė, kad gal čia seka, gal įskundė ir panašiai. Kol privažiavo sieną, buvo šiaip draugiški, paskui kažkaip pasikeitė. Pradėjo pasakoti istorijas, kad psichologiškai palaužtų, sakė, kad pažįsta tokius, kurie vos ne nužudo, narkomanus su peiliais, nesveikų visokių, klausė, ar norėtų, kad užpultų, ir pan. Jie norėjo, kad suprastų, kokie jie yra baisūs. Dar aiškino, kad nieko nebus, kad ne pirmą kartą taip daro su draugais. Kaip paskui paaiškėjo, kad tai pirmas kartas, jie visą laiką melavo, keitė istorijas. Nuvažiavo į Lenkiją, pradžioje kažkur sustojo pavalgyti. Kai jau pravažiavo Lenkijos sieną į Vokietiją, buvo iki galo paaiškinta, kad iš aikštelės mašiną reikės išsinuomoti, išvaryti, kad čia yra tie dokumentai, banko kortelės, jose pinigai. Pasakė, kokias mašinų markes turės išnuomoti. Paskui dar po to gal savaitę laiko tos visos markės galvoje kartojosi, dar apie pusę metų negalėjo pamiršti tų visų mašinų. Bijojo suklysti, nes tikrai spaudimas nemažas buvo, važiavo su nepažįstamais žmonėmis kažkur.

Lenkijoje miegojo viešbutyje. Viešbutyje A. atskirai pasikvietė į apačią, pasikalbėjo, bandė atrodyti kaip draugas. Po to, kai vėl susitiko su visais, G. darė psichologinį spaudimą, rodė, kad A. ausį buvo nuplėšęs, sakė, kad tai jis tai padarė, didžiavosi tuo. Kai nuvažiavo į Vokietiją, neatsimena, į kokį miestą, nuvažiavo į oro uostą. Sakė, kad pasistatys mašiną toliau, o jis turi išvažiuoti su automobiliu. Davė kažkokį telefoną, liepė jiems paskambinti, kai išvažiuos. Nesuteikė visos informacijos, buvo toks jausmas, kad jie tai darė pirmą kartą. Jie net nežinojo, kad klaus jo gyvenamojo adreso. Jį aprengė, davė striukę, skėtį, batus, kurie buvo per maži, kojas žiauriai nuspaudė. Liepė tais rūbais apsirengti, kad atrodytų stilingiau, liepė vaidinti, kad yra verslininkas, kad tėvai turtingi. Tvarkė plaukus, visą kūną kvepino. Jau kai Lenkijos sieną pravažiavo, jie jam visą kelią aiškino vis tą patį per tą patį, kad turi ten nueiti, sakyti, kad yra, net neatsimena, kas toksai, jau pamiršo tą vardą. Turėjo apsimesti tuo žmogumi, kad jam yra 26 ar 28 metai, kad turi 6 ar 8 metų stažą, kad iš kažkur, jau neatsimena, iš kur, atskrido, kad reikia išsinuomoti mašiną, kad važiuos į Olandiją. Jie žinojo, kad jei pasakys, kad liks Vokietijoje, ta mašina iš karto bus sekama nuo tada, kai sieną pervažiuos. Turėjo iš karto perspėti, kad važiuos į užsienį, pvz., į Olandiją, kad kelioms dienoms, kad sutvarkytų GPS, kad galėtų važinėti po Europos šalis. Turėjo imti kuo brangesnę mašiną, paaiškino, kurios yra brangios, kurios pigios. Mažiausia mašinos vertė turėjo būti 100 000 eurų. Labiausiai norėjo, kad išnuomotų „Mercedes“, bet tokių nenuomojo, nes jos brangios, reikėjo iš anksto užsisakyti. Liepė šypsotis, nors nuėjęs nervinosi. Jie kartu nėjo, nuvažiavo toliau, kad jų nepastebėtų kameros. Kalbėjo su kažkokiu draugu telefonu, kad tikrai taip negali būti, kad neišnuomotų mašinos. Tas draugas tikrino banko duomenis, sumas, jiems pranešdavo, informuodavo, kas vyksta su tais dokumentais. Kaip suprato, tai buvo tas žmogus, kieno buvo tie dokumentai.

Vieną kartą buvo pavykę išsinuomoti mašiną, kai buvo pačiam pirmam oro uoste. Įlipo į kažkokią „Audi“. Teisių neturi, nemokėjo net užvesti šiuolaikiškos mašinos. Ten net rakto nebuvo, davė pultelį. Buvo automatinė greičių dėžė. Dabar jau žino, kad reikėjo stabdį išmynus START mygtuką spausti ir būtų užsivedusi, bet tada tik tą mygtuką spaudė ir neužsivedė. Nemokėjo elgtis. Tada, matyt, suprato, kad kažkas ne taip, atbėgo, liepė atiduoti mašiną, pasakė, kad kažkas blogai su dokumentais. Nors pinigai buvo nuskaityti nuo sąskaitos, kaip paskui sužinojo. Grįžo į Lenkiją, išmiegojo, paskui vėl važiavo į Vokietiją.

Gal kokius 2–3 kartus važiavo į Lenkiją, atgal į Vokietiją. Vokietijoje išbandė daug nuomos punktų. Kojas labai skaudėjo, negalėjo paeiti, bet nieko nesakė. Mašinoje būdavo be batų. Paleisdavo kokio kilometro atstumu nuo nuomos punkto, kad jie galėtų saugiai būti. Turėdavo eiti vienas, su tuščiais lagaminais, su skėčiu, kad atrodytų kaip iš oro uosto. Tokius atstumas turėjo vaikščioti pirmyn, atgal. Galų gale niekas nepavyko, jie liepė prisižadėti, kad važiuos su jais į Ispaniją. Norėjo iš karto į Ispaniją važiuoti, bet pasiskaičiavo, kad pinigų trūksta. Sakė, kad važiuos vėliau į Norvegiją ar Ispaniją. Jie sakė, kad į kitas šalis vėl važiuos mašinų nuomotis su tais pačiais dokumentais, kad reikia sutvarkyti korteles, dokumentus, nes nesuprato, kodėl neišnuomojo mašinų. Jau grįžtant į Lietuvą jis apsimetė, kad viskas gerai, kad važiuos, darys, ką jie lieps, nors jau viską buvo pranešęs policijai. Bijodamas dėl šeimos sutiko, jei būtų pabėgęs, tai nebūtų pavykę nieko įrodyti ir gal šeima dar iki šiol būtų reketuojama. Ypač mama bijo po visų tų įvykių. Jis tiesiog palūžo, sutiko su viskuo, ką jie sakė, kad tik jie patikėtų.

G. buvo tas žmogus, kuris vadovauja, bent jau taip jis vaidino. A. aiškino, kad G. kažkada jam ausį buvo nuplėšęs, kad G. agresyvus, bandė įteigti, kad G. yra pavojingas ir jo reikia bijoti. Visi apsimetė, kad G. yra žiaurus. G. liepė A. duoti savo batus. A. davė ir rūbus. G. davė savo laikrodį. Jie iš anksto viską buvo suplanavę, nes buvo paėmę lagaminą, skėtį, kad stilingiau atrodytų. G. dažnai kreipėsi į Darių pagalbos tokiais klausimais: ką daryti, kaip aprengti ir pan. Dažniausiai G. jį užsipuldavo, kodėl neišsinuomoja automobilio. Keletą kartų liepė A. sekti. A. kartu nėjo į vidų. A. ėjo iš šono arba jį pareinantį pasitikdavo. G. A. sakė tikrinti, ar jis nueina iki automobilių nuomos punkto. G. jam grasino, sakė, kad jei sužinos, kad apgaudinėja, tai rankas, kojas išsukinės, sakė kad Vokietijoje turi pažįstamų, kad dirbs visą gyvenimą. Buvo ir toks grasinimas, kad yra dėdžių, kuriems tokie jauni berniukai gali patikti. Tikrai ne kažkas sulaukti tokių grasinimų iš nepažįstamų žmonių. Buvo pagąsdinimų, kad turi bėgti ar daryti atsispaudimus. Ir turėjo bėgti, kitaip galėjo sudaužyti. Kaip pavyzdį trenkė A. į pilvą, nuo smūgio A. susilenkė. Pagąsdino, kad ir jam trenks, bet netrenkė. Tai vyko prieš einant į tuos automobilių nuomos punktus, kai buvo sustoję degalinėje, į tualetą kai norėjo eiti praustis, kad atrodytų tvarkingai. Jis turėjo išvažiuoti su išnuomota mašina tik iš stovėjimo aikštelės ir, kai kameros nebefilmuos, iš karto su jais susisiekti. Tada jie privažiuos, ateis vairuotojas. Sakė, kad vairuos D. Š.. Ta stovėjimo aikštelė buvo antram aukšte ir kažkaip užsilenkia, paskui –užkardas. Net nežinojo, kaip ten reikia išvažiuoti. Galvojo, gal kaip nors išvažiuos. Jie sakė stengtis bent jau stipriai nesubraižyti mašinos išvažiuojant.

Grįžus į Lietuvą, sustojo Jurbarke, prie „Maxima“ parduotuvės. Nuėjo prie bankomato. Jam liepė paimti visus pinigus. G. liepė užsidėti akinius, gobtuvą, paslėpti visą veidą ir paimti visus pinigus. Iš vieno karto visų pinigų paimti nepavyko, kokia tai buvo suma, dabar neatsimena, bet buvo nurodęs per apklausą. Per kelis kartus paėmė iš to paties bankomato. Tuos paimtus pinigus padavė Gyčiui, jis ten kaip ir vadovavo. G. ėmė pinigus, G. liepė viską daryti.

Dar prieš kelionę buvo įvykis, kad A. buvo sudavęs smūgį į veidą. Bandė įkišti į aferą, kai vienas jo pažįstamas pirko iš kito telefoną, tas padavė brokuotą, tai kitas iš jo kompiuterį pavogė. Jį dėl to apkaltino, kad pažįsta, kad kaltas, todėl turės sumokėti. A. buvo vienas iš tų žmonių, kurie jį engė. Sakykim, eini per miestą ir koks 20 žmonių ant jo šaukia „gaidys“ ir puola. Buvo sumuštas, prarado kuprinę, dokumentus, pasą. Kai atsikėlė, A. buvo vienintelis iš tų žmonių, kuris ten stovėjo ir klausė, ar viskas gerai. Dar buvo kitas kartas, kai jį norėjo užpulti keletas žmonių, tai A. trenkė jam į veidą ir su tais kitais susitarė, kad jie jo neliestų. A. kaip ir apgynė jį, todėl pasijuto, kad kaip ir gali A. pasitikėti. A. daugiau taip draugiškai su juo bendravo, dabar supranta, kokiu tikslu.

Kai po tos kelionės grįžo, tai dar savaitę nėjo į mokyklą, vos neišmetė iš mokyklos. Sužinojo, kad per žinias rodo apie tą pagrobimą, dar kitus dalykus. Sužinojo mokykla, užsipuolė, vos iš mokyklos neišmetė. Mama bandė suprasti, bet irgi negalėjo nuraminti. Draugai žinojo, nes parašė žinutę, kad su tokiu žmogumi, kurį Anglijoje pažinojo, važiuos į Vokietiją, nepaaiškino, kodėl. Parašė dėl visa ko, jei numirtų ar, kaip jie sakė, jei nužudys. Todėl, apsidrausdamas ir parašė. Todėl ir buvo blogai, bijojo su kuo nors bendrauti. Prie mamos bandė apsimesti kaip niekur nieko. Sunku buvo. Viskas buvo tragedija, net nebematė prasmės tokiuose dalykuose kaip pamokos. Labiausiai bijojo, kad šeimą palies. Todėl viską atvirai papasakojo policininkei tikėdamasis, kad padės. Kad numirs, tai buvo kaip ir savaime aišku. Jis ir dabar mano, kad kai baigsis tie teismai, jie kažką padarys, nes tiek grasino. Ir taip aišku, kad kažką bandys padaryti. Stengiasi apie tai negalvoti.

2016 m. balandžio 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, jog L. T. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino G. S. kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs vardu Romas. Jis kartu su D. Š. ir A. K. išvežė L. T. į Vokietiją, kad su suklastotais dokumentais išnuomotų automobilį. G. S. liepė Jurbarke išgryninti pinigus iš D. T. banko kortelės ir atiduoti jam (t. 1, b. l. 35–37).

2016 m. gegužės 3 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, jog L. T. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino D. Š. kaip asmenį, kuris jam buvo prisistatęs vardu D.. Jis kartu su G. S. ir A. K. išvežė L. T. į Vokietiją. Darių kiti vadino čigonu. D. sakė, kad yra tik vairuotojas ir jam turi likti 500 eurų nuo parvaryto automobilio. D. turėjo būti tas asmuo, kuris parvarys (parvairuos) išnuomotą automobilį į Lietuvą (t. 1, b. l. 42–45).

Remiantis 2016 m. birželio 27 d. Daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, jog L. T. atpažino laikrodį, paimtą kratos metu iš G. S. gyvenamojo buto, kaip tą laikrodį, kurį jam buvo davęs G. S. Vokietijoje, siekdamas pagerinti L. T. įvaizdį (t. 1, b. l. 50–51).

Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. T. ir įtariamojo A. K. nustatyta, kad L. T. patvirtino savo parodymus, o A. K. teigė, kad D. T. yra jo draugas ir jis buvo pasiėmęs dvi D. T. banko korteles, kadangi jo banko sąskaita buvo užblokuota. Šiose kortelėse buvo A. K. pinigai. Grįžtant į Lietuvą, Jurbarke, A. K. liepė L. T. kortele iš sąskaitos paimti pinigus, kadangi A. K. ėjo į tualetą. Grįžęs banko korteles grąžino D. T.. Vokietijoje buvo davęs D. T. banko korteles pasinaudoti L. T.. L. T. Vokietijoje buvo pats sugalvojęs išsinuomoti automobilį, kadangi „Volkswagen Golf“ blogai veikė, todėl A. K. davė banko korteles automobilio nuomai. L. T. ėjo į 2–3 įmones nuomotis automobilio, tačiau jam neišnuomojo. Automobilio vaikinams reikėjo šiaip, pasivažinėjimui, po to jį būtų grąžinę. A. K. neprisimena, ar davė L. T. skėtį, telefoną, prieš einant į įmonę. Su L. T. ir A. K. į Vokietiją važiavo dar du asmenys: D. ir Romas, kuriuos A. K. pažinojo iš matymo. Sutikęs Romą, jis jo klausė, gal žino, kas jį galėtų pavežti iki Vokietijos. Romas atsakė, kad žino žmogų, kuris važiuoja į Lenkiją apsipirkti ir galėtų jį pavežti. Tas žmogus buvo D.. Jis nuvežė juos į Vokietiją, buvo kartu dvi paras (t. 4, b. l. 66–70).

Remiantis 2016 m. gruodžio 13 d. Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. T. ir įtariamojo D. Š. nustatyta, jog L. T. patvirtino savo parodymus, o D. Š. neigė L. T. duodamus parodymas, sakydamas, kad L. T. nepažįsta ir su juo į užsienio valstybę nėra važiavęs (t. 4, b. l. 149–152).

2016-09-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro pareigūnų pranešimas, kuriuo konstatuota, jog „CAPI LUX“ yra elektronikos prekių parduotuvė, įsikūrusi Berlyno Tegel oro uoste, ir neteikia transporto nuomos paslaugų. Vokietijos teisėsaugos institucijų pareigūnai apklausė šešių minėtame oro uoste įsikūrusių automobilių nuomos bendrovių atstovus. Vienos iš jų darbuotojas paaiškino, kad 2016 m. kovo mėnesį asmuo, prisistatęs D. T. ir skambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išsinuomoti automobilį BMW 530. Darbuotojui D. T. elgesys sukėlė nedetalizuojamų įtarimų, todėl automobilis nebuvo išnuomotas. Vokietijoje veikiančios bendrovės „Europcar“ atstovai policijos pareigūnams paaiškino, jog D. T. susikūrė profilį specialioje internetinėje svetainėje, kuriuo naudodamasis bandė išsinuomoti automobilius keliuose Berlyno oro uostuose ir pagrindinėje stotyje. Visais atvejais jo elgesys nuomos bendrovių darbuotojams pasirodė agresyvus ir netinkamas, todėl transporto priemonės nebuvo išnuomotos. Minėto profilio duomenų išklotinė pridedama. Profilio išklotinėje matyti D. T. asmens duomenys, adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas asmens kodas, el. pašto adresas, gimimo data, vairuotojo pažymėjimo duomenys, atitinkantys tikrovę, išskyrus gyvenamosios vietos adresą ir vairuotojo pažymėjimo numerį. Taip pat pateikta informacija, jog G. S., gim. 1995-05-29, Vokietijoje buvo įtariamas dokumentų klastojimu, tačiau tikslesnės tyrimo aplinkybės nepateikiamos (t. 2, b. l. 18–22).

2016-10-13 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiantis bankas. Bendrovė (duomenys neskelbtini) teikia automobilių nuomos paslaugas (t. 2, b. l. 25–26).

Remiantis 2016 m. gegužės 1 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas D. Š. priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio galinio kairės pusės sparno užklijuotas užrašas „Joker“. Taip pat užrašas „Joker“ užklijuotas ant galinio dešinės pusės sparno virš degalų įpylimo angos. Trečias užrašas „Joker“ užklijuotas po galiniu kairės pusės žibintu (t. 3, b. l. 1–8).

2016 m. gegužės 31 d. Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių analizės ir kitų duomenų apie mobiliojo ryšio abonentinius numerius nustatymo pranešta, kad išanalizavus L. T. mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines nustatyta, kad A. K. su L. T. laikotarpiu nuo 2016-02-26 22.35.08 val. iki 2016-03-05 18.44.14 val. bendravo naudodamasis mobiliojo ryšio telefonais abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Abu šie numeriai buvo naudojami su A. K. mobiliojo ryšio telefonu IMEI (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas 2016-05-18 kratos pas A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, metu. Taip pat nustatyta, kad L. T. mobiliojo ryšio telefonas, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-05 18.4.14 iki 2016-03-09 1.34.10 val. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė. Išanalizavus A. K. mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines, nustatyta, kad nuo 2016-03-05 18.44.14 val. šis telefono numeris Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė. Paskutinį kartą skambinta 2016-03-05 18.44.14 val. į L. T. mobiliojo ryšio telefoną, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2016-03-06 šis mobiliojo ryšio numeris veikė Vokietijos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. 2016-05-18 kratos pas A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, metu, buvo paimta SIM kortelė, numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiai kortelei priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad nuo 2016-03-05 19.50.31 val. iki 2016-03-09 19.21.54 val. šis telefono numeris Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08, šis telefonas veikė užsienio mobiliojo ryšio operatorių tinkluose ir palaikė ryšį su mobiliojo ryšio telefonais, abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefonas nuo 2016-03-05 20.52.24 iki 2016-03-09 16.01.54 val. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06, 2016-03-07, 2016-03-08 šis telefono numeris veikė užsienio mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. Taip pat nustatyta, kad šis abonentinis numeris buvo naudotas ir A. K. mobiliojo ryšio telefone IMEI (duomenys neskelbtini). Išanalizavus D. Š. mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefonas nuo 2016-03-05 21.16.11 val. iki 2016-03-09 14.08.00 val. Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose neveikė, tačiau 2016-03-06 ir 2016-03-07 šis numeris veikė Lenkijos ir Vokietijos mobiliojo ryšio operatorių tinkluose. Fiksuota, kad 2016-03-06 iš D. Š. mobiliojo ryšio telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), į L. T. mobiliojo ryšio telefoną, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo siųstos trys trumposios žinutės (SMS). Klausantis L. T. pokalbių, vykstančių mobiliojo ryšio telefonu, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad L. T. 2016-03-31 19.1.28 val., 2016-03-31 19.17.40 val., 2016-04-03 18.34.25 val., 2016-04-03 18.34.43 val., 2016-04-07 14.53.49 val. mėginta skambinti iš G. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Prisiskambinti nepavyko, nes L. T. 2016-03-21 vakare prarado savo mobiliojo ryšio telefoną ir nuo to laiko abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo. Tai patvirtina ir informacija, fiksuota G. S. mobiliojo ryšio telefono, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinėje (t. 3, b. l. 58–60).

Remiantis 2016 m. gruodžio 21 d. Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo ryšio telefonų skambučių išklotinių papildomos analizės nustatyta, kad iš D. Š. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016-03-05 14.48 val. buvo skambinta G. S.. Abonentinis numeris jungėsi prie Tauragės miesto celių bokštų iki 2016-03-05 17.01 val. Nuo 18.20 val. iki 19.07 val. fiksuota, kad abonentinis numeris jungėsi prie Šilutės miesto celių bokštų. 21.13 val. abonentinis numeris jungėsi prie Kalvarijos sav., Trakėnų k. celių bokšto, 21.16 val. – Marijampolės sav. Kuktų k. celių bokšto. Nuo 2016-03-06 06.47 val. iki 06.51 val. abonentinis numeris jungėsi prie Lenkijos Respublikos celių bokštų, o nuo 10.04 val. iki 22.08 val. prie Vokietijos Federacinės Respublikos celių bokštų. Nustatyta, kad būnant Vokietijoje, iš D. Š. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos trys SMS žinutės L. T. ((duomenys neskelbtini)), siuntimo laikas 14.01 val., 22.01 val., 22.08 val. Nuo 2016-03-07 14.09 val. iki 14.56 val. fiksuota, kad D. Š. abonentinis numeris jungėsi prie Lenkijos celių bokštų, o nuo 15.03val. iki 16.08 val. – prie Vokietijos celių bokštų. 2016-03-09 14.08 val. numeris jungėsi prie Kalvarijos sav., Trakėnų k. celių bokšto, nuo 14.48 val. iki 14.56 val. – Marijampolės sav. celių bokštų, 15.16 val. Šakių r., Lukšių k., 15.19 val. – Šakių r., Griškabūdžio k., 15.21 val. – Šakių r., Lukšių k., nuo 15.46 val. iki 15.55 val. Jurbarko, nuo 16.30 val. iki 16.43 val. – Tauragės miesto, nuo 17.31 val. iki 18.44 val. – Šilutės miesto, 18.56 val. Tauragės r. Lauksargių k. celių bokštų. G. S. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2016-03-05 nuo 20.01 val. iki 20.03 val. jungėsi prie Jurbarko r., Smalininkų sen., nuo 20.35 val. iki 20.43 val. – Jurbarko r., Griškabūdžio k., nuo 20.45 val. iki 20.52 val. – Vilkaviškio r. Pilviškių sen., Juozūniškės k. celių bokštų.

Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas, kitoks įgijimas ar perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, kai šios alternatyvios veikos padaromos panaudojant bent vieną alternatyvių nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų, t. y. fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, pavartojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, ir jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, neteisėtam įvaikinimui ar turint tikslą paimti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląstelę arba kitiems išnaudojimo tikslams.