Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti, auginanti mažametį vaiką, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 6 d., 272 str. 3 d., (1961 BK redakcija) ir

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 1) 1990-10-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, 2) 1993-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d., 146 str. 2 d., 99 str. 2 d., 153 str. 2 d., 16 str. 2 d., 90 str. 3 d., 116 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, 3) 1997-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, paleistas 1998-05-13 iš Marijampolės SR PDK, 4) 2000-06-28 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams, 1/4 turto konfiskavimu, atliekant bausmę GR PDK, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. (1961 m. BK redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. G., teikdama priemones ir duodama patarimus, padėjo kaltinamajam T. B., padaryti didelės vertės turto vagystę, o T. B., nesilaikydamas susitarimo su A. G. ribų, grupe su nenustatytu asmeniu, plėšimo būdu iš UAB „Regseda“ pagrobė didelės vertės turtą, o būtent kaltinamieji A. G. ir T. B. 2000 m. liepos mėnesio pabaigoje, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), susitarė pagrobti svetimą- UAB „Regseda“ turtą-pinigus ir juos pasidalinti.

Kaltinamoji A. G. sumanyto nusikaltimo įvykdymui 2000 m. liepos 26 d. perdavė T. B. slapta pagrobtus iš savo motinos A. D. buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje UAB „Regseda“ kasos ir seifo raktus, nurodė UAB „Regseda“, patalpų išsidėstymą, paaiškino patekimo į šios bendrobės kasą aplinkybes.

T. B., peržengdamas susitarimo su A. G. ribas, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2000 m. liepos 27 d., apie 23.55 val., išdaužęs minėtos įmonės rūbinės lango ir durų stiklus, įsibrovė į UAB „Regseda“ patalpas bei parengtinio tardymo metu nenustatytam asmeniui grasinant lazda sargei R. K. panaudoti prieš ją fizinį smurtą, surišo rankas ir kojas, tuo atimdami galimybę jai priešintis. T. B. iš sargų patalpoje esančios raktų spintelės pagrobęs raktus, jais atsirakinęs grotas, pateko į 2 aukšte esančią įmonės kasos patalpą ir atrakinęs seifą A. G. perduotais raktais, plėšimo būdu iš UAB „Regseda“ pagrobė didelės vertės turtą – 33904,17 Lt.

Kaltinamoji A. G. kalta prisipažino ir parodė, kad ji neorganizavo grupės padaryti plėšimą, su T. B. susitarė pavogti pinigus iš bendrovės kasos.

Ji parodė, kad su T. B. buvo geri pažįstami, bendraudavo su juo ir jo drauge. Maždaug savaitė iki nusikaltimo padarymo, kalbantis su T. B., ji pasakiusi, kad aklųjų kombinato kasoje yra tik vietinė signalizacija. Apie tai ji atsitiktinai išgirdusi iš mamos bendradarbių lankantis pas mamą darbe. T. B. tuo susidomėjęs ir pradėjęs ją įtikinėti paimti iš savo mamos raktus nuo kasos ir seifo, nes taip bus lengviau pavogti pinigus iš kasos seifo. Ji mananti, jog T. B. pats buvo nuvykęs į aklųjų kombinatą, apžiūrėjo patalpas, išsiaiškino, kur yra kasa. Jis žadėjęs iš seifo pagrobti 5000 Lt, o jai duoti 1000 Lt. Jai tuo metu labai reikėjo pinigų, todėl ji sutikusi pavogti iš mamos raktus. Atvykusi į mamos butą (duomenys neskelbtini), iš rankinuko paėmė du raktus. Ji žinojo, kad mama turi ir atsarginius raktus, todėl maniusi, kad mama raktų dingimo nepastebės. Ji nežinojusi, kiek pinigų buvo įmonės kasoje, nes mama jai to nebuvo sakiusi. Pavogtus raktus perdavė T. B. jo namuose. Kitą dieną T. B. turėjo pavogti pinigus ir grąžinti raktus. Ji labai pergyvenusi, kad sutiko su T. B. pasiūlymu padaryti vagystę, nusprendusi važiuoti maršrutiniu taksi prie aklųjų kombinato ir paimti iš T. B. raktus, tačiau atvykusi pamatė, kad kombinate dega šviesos, yra atvykusi policija. Ji T. B. nesutikusi, kiek pinigų ir kaip juos T. B. pagrobė, ji nežinojo. Su T. B. ji nesitarė, kad pinigus jis pagrobs grasindamas sargei, ją surišęs. Ji taip pat nežinojo ir su T. B. nekalbėjo apie tai, kad T. B. nusikaltimo padarymui pasitelks dar vieną asmenį ir su juo įsibraus į įmonės patalpas. Supratusi, kad nusikaltimas jau padarytas, išsigandusi, todėl važiavusi ne į namus, o pas draugę A. Ž. Gailisi, kad padėjo T. B. padaryti nusikaltimą.

Atliekant tyrimą T. B. prašė keisti parodymus, nesakyti policijos pareigūnams, kad ji davusi jam raktus, tačiau ji pareigūnams paaiškino visas jai žinomas aplinkybes. Apie tai, kad įmonės kasoje yra vietinė signalizacija ir kad iš jos galima pavogti pinigus su niekuo, išskyrus T. B., nėra kalbėjusi.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. B. dėl pareikšto kaltinimo, kaltu neprisipažino teigdamas, kad šio nusikaltimo nepadarė ir nusikaltimo vietoje nebuvo. Jis parodė, kad buvo neseniai grįžęs iš bausmės atlikimo vietos. Mieste sutiko A. G. su taip iš laisvės atėmimo vietos grįžusiu S. Vėliau pradėjo su jais bendrauti, eidavo vieni pas kitus į svečius. S. suėmė už padarytą nusikaltimą. A. G. guodėsi, kad jai vienai sunku, kad reikia pinigų S. advokatui. Ji ateidavo pas jį ir jos draugę pabendrauti, išgerti kavos. Vieną 2000 m. liepos mėnesio vakarą, rūkant balkone, A. G. pasiūlė apvogti aklųjų kombinato kasą, tačiau jis tai palaikęs nerimtu pokalbiu. Kitą kartą atėjusi A. G. pasakiusi, kad kasoje yra 27000 Lt, kad ji galinti gauti raktus nuo kasos ir seifo. Jis nepamenąs, ar tą pokalbį girdėjo namuose buvusi jo draugė A. L., tačiau jis kategoriškai nesutikęs su A. G. pasiūlymu ir ją išvaręs. Vieną vakarą, kada Klaipėdoje vyko Jūros šventė, jam paskambinusi A. G. draugė, pasakiusi, kad jos ieško policija. Jis supratęs, kad iš aklujų kombinato pinigus galėjo pagrobti A. G., nes apie padarytą nusikaltimą išgirdęs ir per radijo žinias. Jam buvo smalsu, todėl jis, norėdamas pasikalbėti su A. G., nuvažiavo į jos namus, tačiau jos namuose neradęs. Paėmęs A. G. draugę iš jos buto, nuvežęs ją prie taksofono. Jis nupirkęs taksofono kortelę, prašęs paskambinti A. G. draugei, kalbėjęs su A. G. apie padaryto nusikaltimo aplinkybes. A. G. sakiusi, kad nežinanti, ką daryti. Jis iš A. G. pasakojimo supratęs, kad ji padariusi nusikaltimą su S. draugais. Mano, kad A. G. ji apkalba, nes bijo S. draugų keršto.

Jis įvykio vakarą išėjęs iš namų nebuvo, nes jam buvo paskirtas namų areštas kitoje byloje ir jis laikėsi jam nustatytų namų arešto sąlygų. Policijos pareigūnai negalėjo jo matyti netoli aklųjų kombinato, nes jis ten nebuvo. Nukentėjusioji sargė ji atpažino iš fotografijos, tačiau neatpažino jo atpažinimo metu. Po atpažinimo pas jį buvo atėjusi A. G. su S., klausė kodėl jis policijai pasakęs, kad ji pasiūliusi jam padaryti nusikaltimą. Manąs, kad kaltinamas padaręs šį nusikaltimą todėl, kad yra teistas. Jis taip pat manąs, kad policijos pareigūnai darė poveikį A. G., kad ši duotų prieš jį parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. G. prisipažinimo, jos ir kaltinamojo T. B. kaltė įrodyta nukentėjusios R. K. parodymais, liudytojų V. K., R. N., V. M., E. N., K. K., A. Š., R. S., A. D., A. K. (Ž.) parodymais, atpažinimo, akistatų protokolų duomenimis, kitais rašytinių įrodymų duomenimis.

Teismas neturi pagrindo netikėti A. G. parodymais, kuriuos ji davė teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra vienodi, nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. K. parodymais nes jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sutampa.

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2000 m. liepos 27 d. ji dirbo apsaugos kontroliere aklųjų kombinato pastate, (duomenys neskelbtini). Apie 23.55 val. išgirdusi skambutį į duris, priėjo prie jų, tačiau jokių žmonių nepastebėjo. Grįždama koridoriumi, pamatė kaip pro rūbinės durų apatinį langą įvirto vaikinas, kuris iš karto užsimojo lazda, bei liepė gultis ant žemės. Išsigandusi, padarė kaip buvo liepta bei netrukus pastebėjo, kad per tą patį langą, įlindo dar vienas vaikinas. Abu vaikinai ją surišo. Netrukus antrasis vaikinas, nubėgo į sargų patalpą, o po kelių minučių ji išgirdo kaip suveikė kasos vietinė signalizacija. Maždaug po 5 min. ji pamatė, kaip jis nusileido laiptais, rankas laikydamas suėmęs už pilvo, kadangi kažką turėjo pasikišęs po bliuzonu. Abu vaikinai išėjo tuo pačiu keliu kaip ir atėjo. Atsilaisvinusi priėjusi prie telefono, paskambino į postą, kad iškviestų policiją. (b.l. 55-56, l t.)

Parodymo atpažinti metu iš R. K. pateiktų nuotraukų ji atpažino T. B. kaip asmenį, kuriam nubėgus į antrą aukštą, netrukus suveikė signalizacija, o maždaug po 5 min. jis nusileido laiptais, susiėmęs rankomis už pilvo, t.y. kažką pasikišęs po bliuzonu. (b.l. 60-61, 11)

Papildomos apklausos metu, R. K. nurodė, kad parodymo atpažinti asmens metu, ji atpažino T. B. pagal apatinę veido dalį, ūgį ir kt., kaip asmenį buvusį įvykio vietoje ir kuris nubėgo į antrą aukštą, tačiau to nenurodė, kadangi bijojo. (b.l. 70-71, l t.)

Apklausta teisme nukentėjusioji R. K. patvirtino savo parodymus, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teigdama, kad buvo apklausiama iš karto po įvykio ir gerai prisiminė visas bylos aplinkybes. Nukentėjusioji nurodė, kad atpažinimo metu ji atpažinusi T. B., tačiau oficialiai to nepasakė, bijodama ją užpuolusių asmenų keršto, tai pasakiusi tardytojai po apklausos, dėl to ji buvo apklausiama papildomai.

Apklausta teisme liudytoja R. T. (L.) patvirtino nukentėjusiosios R. K. parodymus, kad ji pasakiusi, jog atpažino T. B. kaip asmenį pagrobusi iš bendrovės kasos pinigus, bet to nenurodė bijodama keršto. Dėl šios aplinkybės jos prašymu nukentėjusioji buvo apklausta dar kartą, kur patvirtino nurodytas aplinkybes (b. 70-71 t. 1).

Apklausta teisme liudytoja R. Z. patvirtino savo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu (b.l. 142-143 t.1) ir paaiškino, kad R. K. atpažino T. B. kaip asmenį, kuris įsibrovė į įmonės patalpas ir E. G., tačiau dėl jo vėliau suabejojo ir paaiškino, kad dėl jo dalyvavimo darant nusikaltimą, nėra visiškai įsitikinusi ir tai buvo pažymėta protokole.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja A. D. paaiškino, kad dukra A. G. ateidavo pas ją į darbą, bet kasoje niekada nėra buvusi. Apie kasą ji su dukra niekada nekalbėdavo, tuo labiau nekalbėdavo apie kasoje laikomų pinigų sumas. Tai žinojo tik direktorius ir vyr. buhalterė. Tuo metu kasos seife būdavo nemažai grynųjų pinigų, nes buvo vykdomi atsiskaitymai. Jai nebuvo žinoma, ar duktė žinojo, kad įmonėje yra tik vietinė signalizacija. Kad raktus iš jos paėmė duktė, ji supratusi iš policijos pareigūnų. Kur prieš įvykį ji laikė raktus, nepamena. Raktus nuo kasos ir seifo nešiodavosi arba palikdavo juos kasos stalčiuje. Po pirmojo teismo duktė buvo sumušta, jai buvo grasinama, dėl ko dukra pasislėpė. T. B. ji nepažinojo, pirmą kartą kartą jį matė teisme.

Parengtinio tyrimo metu liudytoja A. D. parodė, kad išeidama iš darbo, visada įjungdavo vietinę signalizaciją. 2000 m. liepos 28 d. apie 00.30 val. paskambinus sargei R. K., kad apiplėšta kasa, ji atvykusi į įmonę. Atėjusi į kasą, jį pamatė, kad seifo duryse yra įkišti jos atsarginiai raktai, tačiau iš pradžių nepatikėjusi, kad tai tie patys raktai. Vėliau namuose nusiraminusi, patikrinusi rankinuką, pamačiusi, kad raktų komplekto jame nėra. Kada ir kaip buvo paimti raktai, nepastebėjo. Kad raktus pagrobė jos duktė A. G., suprato tada, kai jai būnant policijos komisariate, vienas iš darbuotojų paklausė, kieno iš įmonės darbuotojų duktė yra A. Jai atsakius, kad ji turi dukrą A., tas pats darbuotojas pasakęs, kad prie šio nusikaltimo gali būti prisidėjusi A., nes ją matė prie aklųjų kombinato, važiuojant į įvykio vietą. Iš pradžių ji nepatikėjo, kad dukra galėjo pagrobti raktus, tačiau vėliau, kalbantis su A., ji sužinojo, kad raktus iš rankinuko ji pagrobė ir perdavė T., kuris vėliau padarė nusikaltimą (b. 1. 75-76, 77-78, 79-81, 83-84, l t.).

Rodomų daiktų atpažinimo metu, A. D. atpažino raktų komplektą, nuo durų ir seifo, kuris buvo jos rankinėje iki nusikaltimo padarymo (b.l. 85-86, l t.).

Akistatos su A. D. metu kaltinamoji A. G. patvirtino, kad raktus paėmė iš mamos rankinės, kad juos perdavė T. B., kuris iš karto po vagystės turėjo raktus gražinti, tačiau to nepadarė (b. 1. 17-18, 2 t.).

Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad A. G. negalėjo žinoti, kokia pinigų suma buvo kasos seife įvykio metu. Jos teiginys, kad buvo sutarę su T. B. paimti iš kasos seifo 5000 Lt, iš kurių 1000 Lt būtų tekęs jai, yra tik kaltinamosios A. G. pateikta ir nepatvirtinta versija.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b.1.20-21, 22, t.1) patvirtina, kad 2000 m. liepos 27 d. vėlai vakare į UAB „Regseda“ patalpas buvo patekta nepažeidus kasos patalpos durų ir jos spynos. Už šių durų esančiose grotuotose duryse, kurios atidarytos, taip pat nėra laužimo žymių, o ant ąsos kabo pakabinama spyna, kurioje kyšo raktas. Kasos patalpoje esančio seifo viršutinės durelės atidarytos, seifas tuščias, durelėse kyšo 2 raktai. Piniginių lėšų inventorizacijos akte Nr. 5, 2000 m. liepos 28 d. nurodyta, kad trūkumo priežastis- iš kasos seifo pagrobta 33904,17 Lt (b.1. 18, t. 1).

Kaltinamosios A. G. parodymus, kad ji buvo atvykusi prie bendrovės „Regseda“ įvykio naktį tikėdamasi susitikti su T. B. ir paimti iš jo raktus, patvirtina liudytojas V. K., Klaipėdos m. 2-o PK KNTS komisaras-inspektorius. Jis parodė, kad 2000 m. liepos 27 d. apie 23.55 val. buvo pranešta, kad aklųjų kombinato išplėšta kasa. Jis kartu su darbuotoju V. M., kuris buvo atsakingas operatyvinėje grupėje, vyko į įvykio vietą, netoli įvykio vietos matė greitai einantį T. B. Atvykus kvotėjui, kuris aprašinėjo įvykio vietą, kartu su R. N. ir V. M. išvyko ieškoti asmenų, galėjusių padaryti šį nusikaltimą. Netoli įvykio vietos, važiuodami automobiliu matė A. G., tačiau jos nesulaikė, nes tuo metu dar nebuvo žinomos nusikaltimo padarymo aplinkybės. A. G. ryte buvo sulaikyta draugės bute ir pristatyta į PK, o T. B. buvo sulaikytas tą pačią dieną, kai automobiliu atvažiavo į A. G. bendrabutį.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. savo parodymus apie tai, kad 2000-07-27 naktį matė kaltinamąjį T. B., einantį netoli įvykio vietos, patvirtino akistatos su kaltinamuoju T. B. metu. (b.l. 118-119, lt)

Liudytojo V. K. parodymus, kad po įvykio, netoli įvykio vietos matė abu kaltinamuosius patvirtino apklausti teisme liudytojai V. M., R. N. Liudytojas R. N., pavirtinęs liudytojo V. K. parodymus, taip pat paaiškino, kad sulaikius A. G., ji prisipažino, kad iš motinos A. D. rankinuko pavogė raktus, kuriuos perdavė T. B., kad jis pagrobtų pinigus iš aklųjų kombinato kasos seifo, kad naktį ėjo tikėdamasi susitikti T. B., kuris turėjo jai grąžinti raktus, kuriuos ji būtų padėjusi atgal į motinos rankinuką. Liudytojas V. M., patvirtino V. K. ir R. N. parodymus, kad po įvykio matė T. B. ir A. G. netoli įvykio vietos. Jis taip pat paaiškino, kad T. B. kitą dieną buvo atvykęs atvyko į (duomenys neskelbtini), kur tikėjosi rasti A. G., tačiau jos neradęs, prašęs pas A. G. gyvenusios mergaitės pagalbos norėdamas pasikalbėti su A. G. Liudytojas paaiškino, jog šios aplinkybės buvo nustatytos policijos pareigūnams stebint A. G. butą.

Liudytojas E. N. apklaustas teisme parodė , kad 2000 m. liepos 27 d. dirbo operatyvinėje grupėje, buvo įvykio vietoje. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas senai, jis neatsimena visų bylos aplinkybių, tvirtina duotus parodymus parengtinio tyrimo metu ( b.l. 132-135 t. l). Be to, jis paaiškino, kad sulaikius A. G. ji prisipažino, kad iš motinos pavogė raktus nuo kasos ir seifo, kad juos perdavė T. B., kad jis pavogtų pinigus.

Liudytojai K. K. ir A. Š. patvirtino savo parodymus duotus parengtinio tyrimo metu (b.l 138-139, 140-141 t.1) apie tai, kad stebėjo (duomenys neskelbtini) namą, matė į kiemą įvažiavusį juodos spalvos automobilį „Audi“, iš jo išlipęs vaikinas, nuėjo į 1-ą laiptinę, iš kurios netrukus išėjo kartu su mergaite bei įsėdę į automobilį, išvažiavo. Praėjus maždaug 10 min., mergaitė sugrįžo. Apie 12 val. sugrįžę į komisariatą, pamatė vaikiną, kurį atpažino, kaip asmenį, kuris automobiliu „Audi“ buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, bei sužinojo, kad tai T. B. Apie 14 val., kartu su V. M. nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur atidariusi R. S. pasakiusi, kad buvo atvažiavęs pažįstamas vaikinas, kuris norėjo paskambinti A., o kadangi namuose nėra telefono, tai jie kartu važiavo. Skambinti iš taksofono, ji surinko numerį ir paprašė pakviesti A., o kai ši atsiliepė, ragelį paėmė T.

Liudytoja R. S. apklausta teisme patvirtino liudytojų K. K. ir A. Š. parodymus bei savo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu (b.l. 113-115 t.1). Ji parodė, kad tuo metu, kai buvo padaryta vagystė iš aklųjų kombinato ji gyveno pas A. G. Jos ieškojo policija ir T. B. kuris ateidavo su žmona ir vaiku. Ji skambino A. draugei, pas kurią A. nakvojo, iš telefono-automato. Su A. kalbėjosi T. B. Pokalbio ji negirdėjusi, nes buvo išėjusi iš kabinos. Apie įvykio aplinkybes nei A., nei T. B. jai nepasakojo.

Liudytoja A. K. (Ž.) apklausta teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (B.l. 103 t.1) ir parodė, kad su A. G. kartu mokėsi, buvo draugės, tačiau apie įvykį nieko nepasakojo. Tą naktį, kai buvo padarytas nusikaltimas, apie 23 val. atėjusi A. G. pasakė, kad nakvos pas ją. Vėliau A. G. išėjo. Grižusi už pusvalandžio ar valandos, nuėjo miegoti. Kur buvo išėjusi, nesakiusi.

Parengtinio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2000 m. liepos 27 d. apie 23 val. pas ją, (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugė A. G., kuri liko nakvoti. Tačiau maždaug apie 24 val., žadėdama greit grįžti, ji buvo kažkur išėjusi, tačiau kur ir dėl ko, nesakė. Sugrįžo apie 01.30 val. ir maždaug po pusvalandžio taip nieko ir nesakiusi nuėjo miegoti. Sekančios dienos ryte, apie 10.30 val. telefonu paskambino R. S., kuri paprašė pakviesti A. G. Tačiau apie ką jos kalbėjosi, ji negirdėjo. Po kiek laiko, kaip jai papasakojo pati A. G., ji sužinojo, kad pastaroji buvo sulaikyta dėl plėšimo iš aklųjų kombinato, nes ji buvo davusi raktus nuo kasos T. Jokio T. nepažįsta ir jokių smulkmenų, susijusių su plėšimu aklųjų kombinate, nežino. (b.1.103, lt)

Kaltinamojo T. B. pateiktą versiją, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, nes įvykio metu buvo namuose, paneigia liudytojų V. M., V. K., R. N. parodymai, kurie patvirtino, kad vykdami į įvykio vietą matė T. B. netoli įvykio vietos. Šių liudytojų parodymai paneigia ne tik T. B., bet ir liudytojų A.L., L.L., V.L. parodymus, kad kaltinamasis T. B. įvykio metu buvo namuose. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymams prieštarauja kitų, jau minėtų liudytojų parodymai, todėl teismas negali remtis jų parodymais, kaip keliančiais abejones dėl jų patikimumo.

Be to, byloje nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis T. B., kad po įvykdyto nusikaltimo ieškojo kontaktų su kaltinamąja A. G. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta liudytoja R. S. , kuri parodė, kad T. B. ieškojo A. G., vežė ją prie taksofono prašydamas paskambinti A. G. draugei pas kurią buvo A. G., kad su ją kalbėjosi. Šias aplinkybes užfiksavo ir policijos pareigūnai, stebėję A. G. butą.

T. B. aiškinimas, kad tai jis daręs iš smalsumo yra nelogiškas. Teigdamas, kad jis supratęs, jog nusikaltimą padarė A. G. su kitais asmenimis, jis norėjęs sužinoti iš A. G. nusikaltimo aplinkybes, prieštarauja sveikai logikai, nes T. B., būdamas Šiaulių apygardos teismo 2000-06-28 nuosprendžiu nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką, suprato, kad bet koks kontaktų ieškojimas su A. G. gali bylą tiriantiems pareigūnams sukelti įtarimą dėl jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme. Kaltinamojo T. B. veiksmai patvirtina kaltinamosios A. G. parodymus, kad paskambinęs T. B. prašęs jos nesakyti, jog ji jam davusi raktus nuo bendrovės kasos ir seifo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad siekdamas išvengti atsakomybės, kaltinamasis T. B. iki jo sulaikymo ieškojo A. G., siekdamas įtakoti ją duoti jam palankius parodymus. Netikėti kaltinamosios A. G. parodymais teismas neturi pagrindo, nes ji nuo pirmos apklausos nurodė, kad apvogti UAB „Regseda“ kasą susitarė su T. B. ir būtent jam, o ne kitam asmeniui perdavė iš motinos pagrobtus bendrovės kasos patalpos ir seifo raktus.

Taigi, visuma byloje surinktų ir ištirtų bei įvertintų į rodymų leidžia teigti, kad kaltinamieji A. G. ir T. B. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrai. Teigti, kad kaltinamoji A. G. organizavo šių nusikalstamų veikų padarymą nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji A. G. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo. Tokių aplinkybių nenurodo ir kaltinamasis A. B. Net ir teigdamas, kad pad pavogti pinigus iš bendrovės kasos seifo prašiusi A. G., jis nenurodo, kad ji atliko kokius nors nusikaltimo organizatoriui būdingus veiksmus. Be to, byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė du asmenys, kas leidžia teigti, kad pats T. B. nusikaltimo padarymui pasitelkė nenustatytą asmenį, su kuriuo įvykdė plėšimą.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji A. G. susitarė kaltinamuoju T. B. ir padėjo padaryti nusikalstamą veiką - pagrobti pinigus iš įmonės „Regseda“ kasos seifo perduodama T. B. iš mamos pagrobtus kasos seifo raktus, nurodydama, kad įmonės kasoje veikia tik vietinė signalizacija, t. y. teikdama priemones ir duodama patarimus nusikalstamai veikai padaryti. Kaltinamojo T. B. vaidmuo vertintinas kaip vykdytojo, nes jis betarpiškai dalyvavo vykdydamas objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę, kaltinamosios A. G. veika vertintina kaip padėjojos, nes jos veika pasireiškė tiesiogine tyčia, suvokiant, kad jos veiksmai padeda daromai nusikalstamai veikai ir sąmoningai leidžiant jai įvykti.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios A. G. tyčia apėmė pinigų iš bendrovės kasos vagystę. BK 26 str. 1 d. nustato, kad nusikaltimo bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apima jų tyčia. Bylos duomenys leidžia teigti, kad kaltinamoji A. G. nesitarė su T. B. pagrobti pinigus iš bendrovės kasos plėšimo būdų. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad nusikaltimo, t.y. vagystės įvykdymui A. G. iš savo motinos pavogė kasos ir seifo raktus, kas neabejotinai palengvino nusikaltimo padarymą ir akivaizdžiai sudarė galimybę nusikaltimo vykdytojui pagrobti pinigus nevartojant smurto. Kaltinamojo T. B. veiksmai laikytini vykdytojo ekscesu, nes pasitelkdamas nenustatytą asmenį ir pavartodamas prieš nukentėjusiąją smurtą, kaltinamasis atliko veiksmus, kurie nebuvo A. G. susitarimo su T. B. dalyku. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms už padarytą plėšimą atsako kaltinamasis T. B. Kaltinamoji A. G. atsako už padėjimą padaryti vagystę.

Byloje nėra nustatyta, kokią pinigų sumą ketino pagrobti kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad jiems buvo žinoma seife buvusi pinigų suma, pagrobti pinigai nerasti.

Piniginių lėšų inventorizacijos akto Nr. 5, 2000 m. liepos 28 d. duomenys patvirtina, kad iš kasos seifo pagrobta 33904,17 Lt (b.1. 18 t. 1). Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir įgyja galimybę neteisėtai disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią. Šie duomenys patirtina, kad iš kasos seifo buvo pagrobti visi pinigai. Nors kaltinamoji A. G. teigia, jog iš seifo buvo ketinama pagrobti tik 5000 Lt, tačiau faktiškai pagrobtų pinigų suma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji susitarė pagrobti visus seife buvusius pinigus ir juos pagrobė.

A. G. ir T. B. nusikalstamas veikas padarė 2000 m. liepos 27 d. ir kaltinimas jiems pareikštas pagal tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 6 d., 272 str. 3 d., ir BK 272 str. 3 d. 2000 m. rusėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinto naujojo BK 3 str. 2 d. nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią.

1961 m. BK 280 str. ir patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 BK 190 str. turto vertės išaiškinimuose didelės vertės turtas yra tada, kai vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobta iš seifo pinigų suma yra didenė už 250 MGL, todėl darytina išvada, kad iš bendrovės „Regseda“ buvo pagrobtas didelės vertės turtas.

2000 m. BK 178 str. 3 d. ir BK 180 str. 3 d. nenumatyti veiką kvalifikuojantys požymiai- pakartotinumas, grupė iš anksto susitarusių asmenų- ir už padarytas veikas numato švelnesnes bausmes, todėl vadovaujantis BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 įstatymu Nr. IX-785, ir BVK, patvirtinto 2002 m. birželio 27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. 1 d. A. G. veika iš 1961 m. BK 18 str. 4 d., 6 d., BK 272 str. 3 d. perkvalifikuotina į 2000 m. BK 24 str. 6 d ir BK 178 str. 3 d., kaltinamojo T. B. veika iš 1961 m. BK 272 str. 3 d. perkvalifikuotina į 2000 m. BK 180 str. 3 d.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Abu kaltinamieji padarė sunkius nusikaltimus. Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nusikaltimas padarytas 2000-07-27, todėl A. G. kaip motinai, auginančiai iki 18 metų vaiką, taikytinos 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nuostatos. Šio įstatymo 8 str. T. B. padarytai nusikalstamai veikai taikyti amnestijos nuostatas neleidžia.

T. B. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra nusikaltimų recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Teismas taip atsižvelgia į tai, kad T. B. paleistas iš pataisos įstaigos 2003 m. gruodžio 10 d. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Civilinio ieškovo ieškinys pagrįstas ir jis priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai, nes turtinė žala ieškovui padaryta bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 178 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams.

Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182 Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 1 p. ir nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleisti.

Kardomąsias priemones- namų areštą, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 5 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 3 mėnesių ir 26 dienų bausme ir paskirti galutinę subendrintą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę- namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš A. G. ir T. B. solidariai UAB „Regseda“ 33904,17 Lt.

Daiktinius įrodymus – spynelę, pakabinamą spyną su dviem rakteliais, pakabinamą spyną su vienu raktu spynoje, du raktus, sukabintus ant metalinio žiedo, atsuktuvą, replės, įleidžiamą spyną - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Regseda“

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.