Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-306 2005m. Teisejas R.Aikevicius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.

2005 m. birželio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. K. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. laisves atemimu dvylikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m.liepos 28 d. apie 00 val. (duomenys neskelbiami) kaime turedamas tiksla pagrobti svetima turta, pro atrakintas duris isibrove i P. G. gyvenamaji nama, kur virtuveje pastume nukentejusiaja P. G. , o jai nukritus ant grindu, koja spyre ne mažiau penkis smugius i galvos, veido, nosies sritis ir ten pat rastu kirviu sudave ne mažiau šešis smugius nukentejusiajai P. G. i kairio smilkinio, momens ir pakaušio sritis bei užvalde nukentejusiajai P. G. priklausancius pinigus, iš viso 30 litu. Nukentejusioji P. G. 2004 m. rugsejo 9 d. nuo galvos smegenu sumušimo sukeltu uždegiminiu komplikaciju – kvepavimo taku ir plauciu uždegimo, uždegimines intoksikacijos ir progresuojant kvepavimo bei kraujotakos nepakankamumui mire, t.y. A. K. tycia nužude P. G. del savanaudišku paskatu.

Nuteistas A. K. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrineti byla ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., apygardos teismo nuosprendi pakeisti.

Apeliantas mano, kad byloje liko neišsiaiškinta, kas nuverte kambaryje ant sienos kabejusia spintele, sudauže virtuveje indus, išneše daiktus, išverte daiktus, užrakino duris, nes jis to išeidamas nepadare. Taip pat liko neištirta, kas padare nukentejusiajai, be jo padarytu sužalojimu, dar tris sužalojimus kirviu i galva bei sudave jai kietu daiktu. Apelianto teigimu, jis to nepadare, tikslo tokiu aplinkybiu slepti niekada neturejo, visada dave nuoseklius parodymus apie padaryta jo nusikaltima, nors teismas jais ir nepatikejo. Mano, jog tai, kad jis negalejo atlikti anksciau minetu veiksmu, rodo ir tos aplinkybes, jog ivykio diena jo ranka buvo sulaužyta ir jis buvo apsiaves šlepetemis. Apeliantas mano, kad siekiant ištirti visas šias aplinkybes, teismas turetu atnaujinti tyrima ir tik tada priimti jo atžvilgiu nuosprendi. Mano, kad jam inkriminavus, jog jis sudave nukentejusiajai 5-6 smugius i galva, yra sunkinama jo teisine padetis.

Apelianto nuomone, jam teismo buvo paskirta ir labai griežta bausme. Pažymi, kad jis savo kaltes niekada neneige, del padaryto nusikaltimo labai gailisi, tiesiogines tycios nužudyti P. G. neturejo, suduodamas jai kirvuku tris kartus i galva, norejo taip tik ja apsvaiginti, taciau budamas truputi išgeres neapskaiciavo smugio stiprumo ir nesuvoke, jog gali nukentejusiajai atimti gyvybe. Jis anksciau su P. G. niekada nesipykdavo, pastoviai bendravo, ja gerbe, padejo apdirbti darbus. Be to, anksciau nebuvo teistas ar baustas, mokesi, dirbo su motina, kuri yra invalide, ukio darbus, mirus tevui jam teko didele darbu našta.

Apeliantas skunde taip pat mano, kad jis taip galejo pasielgti (nužudyti P. G. ), nes jam sutriko psichika.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gyneja praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda ir sušvelninti jam apskirta bausme, prokurore praše atmesti nuteistojo apeliacini skunda.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais teisiamajame posedyje irodymais: nuteistojo A. K. , nukentejusiojo G. G. , liudytoju S.K., M.Ž., L. K. , E. J. , A. K. , M. Š. , E. G. , T. R. , V.K., ivykio vietos apžiuros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbiami), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbiami), daiktu parodymo atpažinti protokolu, pripažino irodyta, kad A. K. tycia del savanaudišku paskatu nužude P. G. . Jo panaudotas fizinis smurtas nukentejusiosios atžvilgiu apibudintas sekanciai: 2004 07 28 apie 00 val. isibroves i gyvenamaji nama, virtuveleje pastume P. G. , jai nukritus ant grindu, koja spyre ne mažiau penkis smugius i galvos, veido, nosies sritis ir ten rastu kirviu sudave ne mažiau šešis smugius P. G. i kairio smilkinio, momens ir pakaušio sritis bei užvalde jai priklausancius pinigus sumoje 30 litu; 2004 09 09 nuo galvos uždegiminiu komplikaciju - kvepavimo taku ir plauciu uždegimo, uždegimines intoksikacijos ir progresuojant kvepavimo ir kraujotakos nepakankamumui P. G. mire ligonineje.

Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis prisipažista sudaves tris smugius kirviu nukentejusiajai i galva, kita fizini smurta jis neigia.

Tokie jo argumentai prieštarauja objektyviems bylos duomenims: teismo medicinos specialisto išvadai Nr. 1139/04(02), iš kurios matyti, kad nukentejusiajai P. G. padarytos 6 kirstines kairio smilkinio, momens ir pakaušio srities žaizdos, iš kuriu dvi kairio momens srityje buvo kiaurymines - atsiveriancios i kaukoles ertme, šie sužalojimai padaryti 6 smugiais tiesia aštria briauna turinciu irankiu, kuo greiciausiai buvo kirvio ašmenys, taip pat buvo padarytos daugybines poodines kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, nosies sumušimas, šie sužalojimai galejo buti padaryti tiek smugiuojant rankomis, tiek kojomis ar net kokiu nors kietu buku daiktu (1 t. 34-41 b.l.); A. K. parodymams, duotiems 2004 07 30 ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis, dalyvaujant gynejai, be kita ko parode, kad nukentejusiaja pastume, jai nukritus, su koja spyre du - tris kartus smugius iš viršaus i galvos - veido sriti, kai ji bande keltis nuo grindu, kirvio ašmenimis, ne mažiau du - tris kartus sudave P. G. i galva (2 t. 7 b.l.), be to šiame protokole jo parodyta, kad buvo smarkiai apgirtes ir tiksliai nepamena ka ir kaip dare (1 t. 8 b.l.); 2004 08 02 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokole, dalyvaujant gynejai, taip pat parodyta, kad jis ne tik kirvuku smoge nukentejusiajai, bet ir ja sparde (2 t. 11 b.l.).

Šiuose tardymo veiksmu protokoluose taip pat jo parodyta, kad ieškojo pinigu, išvarte spinta, lova, drabužius, patalyne, kitus daiktus.

Tad nepagristi apelianto teiginiai, jog jis savo sužeista ranka negalejo suduoti daugiau kaip tris smugius i galva kirvuku bei apsiaves šlepetemis ispirti nukentejusiajai.

Teisiamajame posedyje ištirti duomenys patvirtina teismo išvada, kad nukentejusiaja nužude A. K. .

Nuteistasis A. K. , atimdamas gyvybe, sparde bei kirvio ašmenimis kirto šešis kartus nukentejusiajai i galva, po to ja paliko, nepasidomejes jos busena, tai reiškia, kad jis veike tiesiogine tycia, suvokdamas, kad gyvybe bus atimta neišvengiamai.

Tad nepagristas jo apeliacinio skundo teiginys, jog neturejo tiesiogines tycios nužudyti nukentejusiaja.

Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas, jog nukentejusiajai buvo suduoti šeši smugiai, pablogino jo teisine padeti, nes tokie duomenys buvo irašyti pranešime apie itarima (2 t. 31-32 b.l.) bei kaltinamajame akte (2 t. 75 b.l.). Teisme jie pasitvirtino.

Teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. K. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p., kadangi nukentejusiaja nužude del savanaudišku paskatu.

Pagal ši straipsni jam apskirta teisinga bausme. Jos sušvelninti nera pagrindo. Ji savo dydžiu šiek tiek mažesne už sankcijoje numatytos bausmes vidurki. Teismas atsižvelge i atsakomybe lengvinancia bei sunkinancia aplinkybes, jauna amžiu, teistumo neturejima. Teismas atsižvelge beveik i visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad jis turi invalide motina, o tevui mirus, jam teko didele darbu našta. taciau ši aplinkybe negali nulemti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes sušvelninima.

Iš bylos duomenu matyti, kad jis ne vienintelis šeimoje vaikas, jis jauniausias iš keturiu, todel rupintis motina turejo galimybe ir kiti vaikai (2 t. 57 b.l.). Kolegija, ivertinusi nuosprendyje išvardintas aplinkybes, i kurias atsižvelgta, bei i tai, kad A. K. tycia nužude artima kaimyne, senyvo amžiaus moteri (70 metu), negaliojusia jam pasipriešinti, daro išvada, kad nera jokio pagrindo sušvelninti jam bausme.

Apeliacinio skundo argumentas, kad A. K. nužudyti P. G. galejo del to, kad jam sutriko psichika, visiškai prieštarauja teismo prichiatrijos-psichologijos ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbiami) išvadai, iš kurios aišku, jog A. K. , nusikalstamos veikos padarymo metu letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo busenoje, del psichikos bukles jis galejo visiškai suvokti pavojinga nusikalstamos veikos pobudi (savo veiksmu esme) ir valdyti savo veiksmus. Jam diagnozuojamas organinis asmenybes sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholi, priklausomybes sindromas, del to jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti, jam nekonstatuojami psichikos sutrikimai, duodantys pagrinda ji pripažinti ribotai pakaltinamu (2 t. 59 b.l.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacini skunda atmesti.