Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. M. prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 1 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teisme gautas A. M. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo, įsigaliojus 2015-03-24 LR BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo naujai redakcijai (Nr. XII-1554, 2015-03-19), jam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. A. M. prašo, taikant BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad atitinka visas sąlygas, tam, kad būtų galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. prašymas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 1 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu A. M. nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 5 dalis) padarymą. Tačiau vien tai, kad A. M. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas minėtu nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei už ją paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, nesudaro pagrindo manyti, jog A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga, o tai reiškia, kad ir A. M. baudžiamojoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, bet besąlygiškai tas nuostatas taikyti ir bausmės vykdymą atidėti neprivalo. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2011).

Apygardos teismas, sprendžia, kad prašyme nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad jomis remiantis būtų galima skirti bausmės vykdymo atidėjimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2011-12-22 Nr. XI-1861) taip pat nedraudė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę A. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltu neprisipažino, ir nusprendė, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Be to, tos pačios pozicijos buvo ir apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl ją švelninti pagrindo nėra.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 5 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.