Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2017 m. gegužės 1 d. 15 val. 40 min (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyriausiajam patruliui M. K., atliekančiam tarnybines pareigas ir veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytose kompetencijos ribose, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams nusistatyti blaivumą ir pasirašyti šaukimą atvykti į policijos komisariatą, įžeidinėjo pareigūną nepagarbiais žodžiais ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. dedant jam spec. priemones – antrankius - muistėsi ir tyčia dešinės rankos alkūne sudavė į veido sritį vyriausiajam patruliui M. K., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nuovargio, pykčio jis visų įvykio aplinkybių ir konflikto, įvykusio tarp jo ir pareigūno M. K., neprisimena. 2017 m. gegužės 1 d. jis vartojo alkoholį, po to susipyko su savo sugyventine. Atėjęs pas savo seserį, norėjo pailsėti, pamiegoti. Kai sesuo jį pažadino ir pasakė, kad jo ieško pareigūnai, jis dar labiau susinervino, įpyko. Išėjęs į kiemą pareigūno M. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo jį. Neprisimena, ką jam sakė pareigūnas, nes buvo apsvaigęs ir pareigūno nesiklausė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino sudavęs smūgį, tačiau po įvykio jis lankėsi pas psichologą, gerai apmastė savo elgesį, suprato, kad jis sudavė pareigūnui, nes nenorėjo jam paklusti, buvo įtūžęs ir neblaivus. Pareigūno M. K. jis atsiprašė, su juo susitaikė.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13-14) parodė, kad 2017 m. gegužės 1 d. dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su vyriausiąja patrule E. P.. Gavus pavedimą iš kito policijos ekipažo nuvykti į (duomenys neskelbtini), nustatyti A. A. blaivumą bei jam įteikti šaukimą atvykti į Kelmės rajono policijos komisariatą pas vyriausiąjį tyrėją T. G. apklausai, tarnybiniu automobiliu nuvykę nurodytu adresu. I. N. pakvietus, jos brolis A. A. išėjęs į kiemą. Jis A. A. paaiškinęs apie pareiškimą dėl merginos sumušimo, kad dėl to reikia nustatyti blaivumą bei įteikti jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą. A. A. pasakė, kad niekur neis ir pavartojo jo atžvilgiu necenzūrinį žodį. Jį vadino įžeidžiančiais žodžiais, tokiais kaip durnius ir pan. A. A. priekaištavo jam, kad išardė jo šeimą, elgėsi agresyviai, nevykdė jo teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, t. y. atsisakė nusistatyti blaivumą, atsisakė pasirašyti šaukimą. A. A. elgesys vis labiau įžūlėjo, todėl jis jį kelis kartus įspėjo, kad už teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo ir pareigūno įžeidinėjo bus patrauktas atsakomybėn bei bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Tačiau A. A. nereagavo, toliau įžeidinėjo jį. Jis A. A. pasakė, kad bus panaudota spec. priemonė – antrankiai, jei ir toliau taip elgsis. A. A. toliau šūkavo, įžeidinėjo, todėl jis A. A. prirėmė prie tarnybinio automobilio. Sakydamas, kad bus uždėti antrankiai, suėmė jam kairę ranką ir bandė uždėti antrankius, tačiau A. A. neleido to padaryti muistydamasis, įtempdamas rankas. Ant vienos rankos jis dėjo antrankius, o kitą ranką - dešinę, buvo uždėjęs ant automobilio stogo. Jis viena ranka laikė A. A. kairę ranką suėmęs, o kita ant jos dėjo antrankius, kai pajuto, jog A. A. jam dešinės rankos alkūne sudavė į veido sritį. Tuo metu jis dešinės A. A. rankos suėmęs nebuvo. Po to, kai A. A. sudavė jam, tą ranką vėl uždėjo ant automobilio stogo, tuomet jis A. A. ranką bandė paimti, bet to padaryti A. A. neleido, pasikišdamas ranką po savimi. Tuomet E. P. A. A. papurškė ašarinių dujų. A. A. nustojo priešintis ir jis uždėjo antrankius, pasodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į policijos komisariatą. A. A. jam sudavė tyčia. Jis juto fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų neliko, medikų pagalbos neprireikė. Komisariato patalpose A. A. buvo nustatyta 1,24 promilių girtumas.

Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28-29) parodė analogiškai nukentėjusiajam M. K..

Iš alkotesterio parodymų (b. l. 40) matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. 16 val. 03 min A. A. nustatytas 1,24 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismų praktikoje fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo nusikalstamo veikimo pobūdį, suprato, jog priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. A. A. suvokė, jog nukentėjusysis M. K. yra policijos pareigūnas, nes pareigūnai į jo kiemą atvyko policijos tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, dėvėjo policijos uniformą. Kaltinamasis A. A. taip pat suprato pareigūno reikalavimą – pasitikrinti blaivumą ir pasirašyti šaukimą atvykimui į policijos komisariatą, nes prieš tai konfliktavo su sugyventine ir į sesers namus, kaip jis pats teigė, buvo atėjęs nusiraminti ir išsimiegoti. Tačiau pareigūno reikalavimams nepakluso, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančio pobūdžio žodžius, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, sudavė smūgį rankos alkūne pareigūnui į veidą, dėl to pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi, surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. A., sulaikomas dėl padaryto teisės pažeidimo, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui M. K., todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis.

Teismo posėdžio metu pateiktame susitaikymo protokole (b. l. 95) nurodyta, jog nukentėjusysis M. K. jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų kaltinamajam A. A. nereiškia, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisme nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad jo kaltinamasis A. A. atsiprašė, jis atleido kaltinamajam, pretenzijų jam neturi, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis A. A. neteistas (b. l. 59), padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ateityje A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis).

Kaltinamasis A. A. panaudojo smurtinius veiksmus viešai, prieš asmenį, vykdantį tarnybines pareigas, todėl nutraukus baudžiamąją bylą prieš jį, tikslinga skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi jis nusikalto ir teisimas pirmą kartą, smurtiniais veiksmais sveikatos nukentėjusiajam nesutrikdė, todėl jam skirtina minimali įmoka, numatyta BK 71 straipsnyje, - 5 MGL dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. A., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio – 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 centų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.