- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-20
- Bylos Nr.
- 2-853/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui jo ieškinys atsakovui Lietuvos advokatų tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatų tarybai, prašydamas įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti pareiškėją šį advokatų padėjėjų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog ieškinyje nėra tiksliai suformuluoto ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) bei nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 str. 2 d. 3 p., 135 str. 1 d. 4 p., 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 p.). Teismas teigė, kad nors ieškinyje nurodyta, jog ieškinio dalykas – prašymas įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti pareiškėją į advokatų padėjėjų sąrašą, tačiau iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas taip pat ginčija ir 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžių sprendimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2009 m. balandžio 20 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą. Taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų, nes, ginčydamas ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. posėdžių sprendimus, nepatikslino ieškinio reikalavimų ir nurodė reiškiantis tą patį reikalavimą, kaip ir pradiniame ieškinyje. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei suformuluotas ieškinio reikalavimas būtų patenkintas, nenuginčyti Advokatų tarybos posėdžių sprendimai toliau liktų galioti, todėl susidarytų neleistina situacija, kai dėl to paties dalyko galiotų du skirtingi sprendimai: teismo sprendimas įrašyti pareiškėją į advokatų padėjėjų sąrašą ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžių sprendimai atsisakyti įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismo nutartis nepagrįsta, nes apeliantas neginčija nei 2008 m. liepos 17 d., nei 2009 m. vasario 26 d. Advokatų tarybos sprendimų. Advokatų tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimas yra neskųstinas dėl praleisto senaties termino, todėl tokio reikalavimo suformavimas ieškinio dalyke neturėtų teisinės prasmės, tačiau pats sprendimo egzistavimas neatima apelianto teisės vėl kreiptis į Advokatų tarybą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo siūlymas formuluoti papildomą ieškinio reikalavimą panaikinti 2009 m. vasario 26 d. Advokatų tarybos sprendimą yra ydingas logine prasme, nes toks sprendimas nebuvo priimtas. Teismas pasisakęs dėl galimos teisinės kolizijos išreiškė išankstinę nuomonę dėl kilusio ginčo, vertino ieškinio dalyko pagrįstumą ir taip pažeidė nešališkumo, dispozityvumo, rungimosi principus bei ribojo apelianto teisę į teismą ir teisminę gynybą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinio reikalavimas yra suformuotas aiškiai tiek kalbine, tiek logine prasme. Teismas, nepriimdamas ieškinio dėl tariamų formos trūkumų, pažeidė teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principus, buvo šališkas ir nesąžiningai naudojosi procesinėmis priemonėmis. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį, suvaržė teisę kreiptis į teismą, pažeidė proceso ekonomiškumo principą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra galimas, jei jo būtinybė atsirastų vėliau (CPK 141 str. 1 d.). Ieškinio dalyko tikslinimo klausimas gali būti sprendžiamas ir pasiruošiant bylos nagrinėjimui bei negali užkirsti kelio priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo R. B. ieškinio priėmimo, teisingai išaiškino bei pritaikė CPK 115 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, todėl teisingai laikė šį ieškinį nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui.
Kaip žinoma, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 369 str.). Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje teisingai nurodė, jog šie reikalavimas yra svarbūs tam, kad nagrinėdamas ginčą iš esmės, teismas turėtų galimybę įgyvendinti rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 13, 17 str.). Dėl to atmestini apelianto argumentai, jog teismas pažeidė nešališkumo, dispozityvumo, rungimosi principus bei ribojo apelianto teisę į teismą ir teisminę gynybą.
Nagrinėjamu atveju teismas minėta 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, jog jo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka keliamų įstatymo reikalavimų, nes skiriasi ieškinio motyvuojamoje dalyje išdėstytas ieškinio pagrindas ir ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuluotas ieškinio dalykas. Teismas teisingai nurodė, jog prašymą įpareigoti Advokatų tarybą įrašyti jį į advokatų padėjėjų sąrašą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2008 m. liepos 17 d. bei 2009 m. vasario 26 d. sprendimais be teisėto pagrindo atmetė jo prašymą šiuo klausimu. Kaip žinoma, pagal Advokatūros įstatymo 35 straipsnį, asmenys į advokatų padėjėjų sąrašą yra įrašomi Advokatų tarybos sprendimu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą įpareigoti pareiškėją pašalinti anksčiau išvardintus ieškinio trūkumus, nes jų nepašalinus, būtų neįmanoma užtikrinti proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų, o taip pat kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimo (CPK 111 str. 2 d. 3 p., 135 str. 1 d. 4 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio pareiškimo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, todėl skundžiama teismo nutartimi šis ieškinys pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Dėl to ši teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir nėra pagrindo ją naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais, susijusiais su teismo minėtų ieškinio trūkumų pagrįstumu, su pareiškėjo suformuluoto reikalavimo lingvistiniu aiškumu, su galimybe ieškinio dalyką bei pagrindą keisti ir tikslinti po ieškinio priėmimo (CPK 178, 329 str.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į teismą dar kartą, paduodant CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.