Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2084-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
1S-2084-317/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Advokatai
Kęstutis Dobilas
Kategorijos
1S-2084-317/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Ž. M., dalyvaujant advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo posėdyje išnagrinėjęs S. J. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-28 Kauno apskrities VPK Santakos PK gautas S. J. pareiškimas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo buvusią sutuoktinę D. J. dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis, ir jos tėvą E. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sūnui M. J.. Pareiškime nurodoma, jog nutraukus santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri gyvena kartu su tėvais E. K. ir V. K.. Pareiškėjas su sūnumi bendrauja pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. 2012-06-16, apie 22.00 val., pasiėmęs sūnų iš motinos, pastebėjo, kad yra nuspausta vaiko nosis. Sūnus paaiškino, jog nosį jam žaidimo metu suspaudė senelis E. K.. 2012-06-19 vaikas pristatytas medikams, ekspertė Z. M. specialisto išvadoje Nr. G. 1569/12(02) konstatavo, kad mažamečiui padaryta poodinė kraujosruva nosies šaknies srityje.

Kauno apskrities VPK Santakos PK specialistė 2012-08-03 nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Patikrinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. apklaususi vaiką, jo motiną, ir surinkusi kitus duomenis, specialistė nustatė, kad fizinis mažamečio vaiko skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sąlygotas šiam žaidžiant žaidimą su seneliu. Nesant duomenų, jog vaiko senelis E. K. vaiką užgavo tyčia ar, kad motina D. J. piktnaudžiauja ar nevykdo tėvų pareigų, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta.

Dėl šio nutarimo pareiškėjas S. J. pateikė skundą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras V. R. 2012-08-28 nutarimu skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apskrities VPK Santakos PK Vilijampolės PN specialistės nutarimą. Įvertinęs surinktus duomenis nenustatė, jog E. K. veikdamas tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui anūkui M. J..

Dėl šio nutarimo pareiškėjas S. J. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-10-31 nutartimi S. J. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjas laikė, jog E. K. žaidybiniai veiksmai su anūku, suspaudžiant pastarajam nosį, negali būti traktuojami kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., kadangi surinktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie E. K. elgesį, prieštaraujantį mažamečio anūko interesams. Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog pats mažametis yra nurodęs, kad nukentėjo žaidimų metu- žaidžiant su seneliu, buvo juokais spaudžiama jo nosis, žaidimo metu neskaudėjo ir, kad jam patiko toks žaidimas. Patikimų duomenų apie tai, kad kraujosruva ant nosies atsirado būtent dėl E. K. veiksmų, ikiteisminio tyrimo teisėjas irgi nenustatė, nors pats senelis ir neneigė, jog žaidimo metu galėjo nestipriai suspausti anūkui nosį. Teisėjas konstatavo, jog net ir nustačius, kad tarp E. K. veiksmų (spaudžiant nosį) ir atsiradusių pasekmių (kraujosruvos), yra priežastinis ryšys, tokia veika negalėtų būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes tokio pobūdžio nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, E. K. suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir siekiant jos padarinių (sukelti skausmą ar nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti). Ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, jog nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavio konfliktai ar nesutarimai yra dirbtinai kriminalizuojami, todėl nusprendė, jog nesant jokių objektyvių duomenų apie nusikalstamą veiką, specialistė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, bei prokuroras, palikdamas galioti šį nutarimą, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

S. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-10-31 nutartį. Skunde nurodo, jog pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų žmogaus sveikatos sutrikdymą. Anot pareiškėjo, sveikatos sutrikdymo atveju veika pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Pareiškime ir skunde prokurorui buvo nurodyta, jog vaiko nosis tyčia buvo spaudžiama tol, kol neatsirado kraujosruva. Vaiko senelis negalėjo nežinoti, kad per stiprus vaiko nosies suspaudimas sukelia fizinį skausmą. E. K. veiksmai spaudžiant 4-rių metų vaikui nosį galėjo būti vertinami tik kaip E. K. abejingumas būsimoms pasekmėms, kuris būdingas netiesioginei tyčiai, tačiau jokiu būdu nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus kaip neatsargius. Sprendžiant atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą klausimą, neatsižvelgta ir į tai, jog vaikas apklaustas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 str. reikalavimus: tokio amžiaus liudytojai ar nukentėjusieji paprastai apklausiami sudarius jiems kiek įmanoma įprastas sąlygas, kad jie nebūtų varžomi oficialios aplinkos, dalyvaujant vaiko teisių specialistams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta aplinkybė - veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes. Konstatuotina, jog priimant sprendinius atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. J. pareiškimą dėl fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, visos aplinkybės įvertintos tinkamai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir teisingai pripažino, jog pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog pasiėmęs iš motinos gyvenamosios vietos mažametį sūnų, pareiškėjas pastebėjo, jog vaiko nosis yra nežymiai nuspausta (kraujosruvą ant vaiko nosies patvirtino ir medicinos specialistė). Vaikas tėvui papasakojo, jog nosį jam nuspaudė senelis žaidimo „Kiek kiaulė turi paršiukų?“ metu. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tokie vaiko senelio veiksmai atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negalima, nes LR BK 140 str. aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius sudaro tik aptartų padarinių sukėlimas, vaiką tyčia mušant ar smurtaujant prieš jį. Dėl to, ikiteisminio tyrimo teisėjas revizuojamoje nutartyje visiškai pagrįstai pripažino, jog žaidimų metu dėl neatsargumo atsiradę ypatingai nežymūs vaiko sveikatos sutrikdymai ar jam sukeltas nedidelis fizinis skausmas, negali būti vertinami kaip nusikalstami, kadangi tokius padarinius sąlygojo ne tyčiniai, o netyčiniai veiksmai. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, asmenys pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik už tyčinius veiksmus, mažamečius vaikus mušant ar kitaip smurtaujant prieš juos. Taigi, vaikiškų žaidimų metu atsiradę nežymūs sveikatos sutrikdymai ar patirtas mažareikšmis fizinis skausmas, sąlygotas neatsargių ar objektyvių (įvairūs sutrenkimai, nubrozdinimai, įbrėžimai ir pan.) priežasčių, nesudaro ne tik BK 140 str. 2 d. numatytos veikos sudėties, bet ir neleidžia abejoti piktnaudžiavimu tėvų pareigomis, apie kurį pareiškime užsimena S. J.. Kaip teisingai pastebėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tarpusavio konfliktai ar nesutarimai paprastai nėra sprendžiami baudžiamojo poveikio priemonėmis ar instrumentais, o bendru sutarimu neišspręsti ginčai dėl išsituokusių asmenų bendravimo su vaikais tvarkos, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

Argumentai dėl mažamečio vaiko apklausos teisėtumo patikrinimo, irgi atmestini, nes, kaip žinia, apklausiant vaiką, baudžiamasis procesas prasidėjęs nebuvo, o medžiagoje surinktų duomenų pilnai pakako nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos medžiagos duomenų analize, motyvuotos, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas