Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-11-212/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-13
Bylos Nr.: 2A-11-212/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00580-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Suinteresuotas asmuo: R. B.
Pareiškėjas: Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės

Civilinė byla Nr. e2A-11-212/2020Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00580-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.5; 3.4.5.6; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4037-786/2019 pagal pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl neveiksnaus V. U. būklės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir pripažinti V. U. ribotai veiksniu turtinių santykių srityse: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), bei neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Taip pat prašė atleisti R. B. iš V. U. globėjos pareigų. Nustatyti globą ir rūpybą, globėju ir rūpintoju paskirti Aknystos socialinės globos namus.

2. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu V. U. buvo pripažintas neveiksniu. Sprendime nurodyta, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog V. U. serga paranoidine šizofrenija nepertraukiama eiga ir todėl negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi V. U. nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta sesuo R. B..

3. Medicinos dokumentų 2019-05-10 išraše nurodyta, kad V. U. serga paranoidine šizofrenija, daug kartu gydytas stacionare, taip pat ir priverstinai. Atsižvelgiant į V. U. būklę, sąmoningumą bei vadovaujantis mažesnio asmens veiksnumo ribojimo veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais, mano, jog tikslinga apriboti jo veiksnumą tik jam aktualiose srityse. Mano, kad R. B. neturi galimybių tinkamai atlikti globėjos pareigų, nes gyvena Šiauliuose, dirba, su broliu bendrauja telefonu. V. U. nuo 2015 metų gyvena Aknystos socialinės globos namuose, todėl faktinis globėjas yra Aknystos socialinės globos namai, kuriuos ir prašo skirti V. U. globėju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies – pakeitė 2007 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-142-326/2007 ir pripažino V. U. ribotai veiksniu asmeninių turtinių santykių srityje: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); pripažino ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); pripažino neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); pareiškimą dėl globėjo pakeitimo paliko nenagrinėtu.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. U. sveikatos būklė po 2007 m. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios metu jam buvo diagnozuota psichinė liga, pagerėjo, todėl nebuvo skirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

6. Teismas sprendė, kad V. U. yra neįgalus, tai patvirtina byloje gauti duomenys iš Anykščių rajono psichikos sveikatos centro, pateikta 2019 m. gegužės 22 d. išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus ir 2019 m. birželio 3 d. socialinio darbo organizatorės Debeikių seniūnijoje informacija apie V. U..

7. Teismas nustatė, kad pateiktoje socialinio darbuotojo 2019 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr. 24 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, jog V. U. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų savarankiškai tam tikrose turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityse. Apklausta liudytoja – socialinė darbuotoja Ž. Š. apibūdino jo būklę ir nurodė, kad jis be kito asmens pagalbos negeba tinkamai pasirūpinti savimi asmeninių neturtinių santykių srityje – tai sveikatos priežiūros sritis. Su kitų asmenų pagalba geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje, tai nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tai savitvarkos įgūdžių srityje.

8. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, bei vadovaudamasis suformuluota šios kategorijos bylose praktika, konstatavo, kad yra pagrindas pareiškimą šioje dalyje tenkinti, kitos turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys dėl jo sveikatos būklės nėra aktualios.

9. Pareiškimą dėl globėjo pakeitimo paliko nenagrinėtu, nurodant, kad pareiškėjas dėl globėjo V. U. pakeitimo turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Suinteresuotas asmuo R. B. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuriuo pirmosios instancijos teismas pakeitė 2007 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-142-326/2007 ir pripažino V. U. ribotai veiksniu asmeninių turtinių santykių srityje, ribotai veiksniu asmeniniu neturtinių santykių srityje, neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, kurių pažeidimas yra esminis, byloje nėra atskleista bylos esmė, nėra surinkta įrodymų dėl asmens sveikatos, neištirti visi reikiami įrodymai, nepaskirta ekspertizė, o be šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neturės galimybės priimti galutinio teisingo ir teisėto sprendimo.

12. Nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 469 straipsnio nuostatas, nes priimdamas skundžiamą sprendimą nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad V. U. sveikatos būklė po 2007 m. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios metu jam buvo diagnozuota psichikos liga, pagerėjo, todėl teisme nebuvo skirta ekspertizė. Tokia sprendimas neteisėtas, kadangi nesant duomenų kad neveiksnus asmuo pasveiko, teismas neturėjo teisės spręsti dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse be teismo psichiatrinės ekspertizės, kadangi asmens psichinės būklės, jos pagerėjimo, ar paūmėjimo, nustatymas nėra teismo kompetencija.

13. Taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik kad nekvietė neveiksnaus asmens į teismo posėdį, nevykdė jo apklausos su gydytoju psichiatru, bet ir nepagrįstai atmetė prašymą paskirti byloje psichiatrinę ekspertizę, nesant jokių kitų patikimų įrodymų apie asmens psichinę būklę, bei šiuo ypatingu atveju ir apie asmens psichinės būklės pagerėjimą, nustatant asmenį ribotai veiksniu.

14. Teigia, jog teismas pareiškimą tenkino, motyvuodamas, kad yra pagrindas jį tenkinti tik neveiksniam asmeniui V. U. aktualiose turtinių santykių srityse, tai yra nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Tačiau teismas nepasisakė, kuo remiantis nustatė, kad būtent šios sritys asmeniui, gyvenančiam globos įstaigoje ir visą parą prižiūrimam, aprūpintam gyvenamąją vieta, maistu ir kitų jo poreikių tenkinimu pagal Ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo sutartį, yra aktualios. Teismas sprendime nurodė, kad šis asmuo teismo posėdyje nedalyvauja dėl sveikatos būklės, o nesant jo išreikštai nuomonei, kitų įrodymų, nustatė asmeniui aktualias sritis, kurios galimai visiškai jam nėra aktualios. Tokių sričių nustatymas ir nemotyvuotas prašymas jas nustatyti, kelia didelių abejonių, todėl teismas negalėjo savarankiškai, be teismo ekspertų, nesant duomenų apie asmens psichikos būklės pagerėjimą, priimti tokio sprendimo.

15. Mano, kad Aprašo nuostatos ir Aprašo 10 punkte pateiktas rekomenduojamų asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sričių sąrašas yra skirtas būtent socialiniams darbuotojams, rengiantiems ir teikiantiems išvadas apie asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Šis sričių sąrašas neįpareigoja kitų subjektų, dalyvaujančių asmens veiksnumo ribojimo nustatymo procese (pareiškėju, advokatu, teismu, teismo ekspertu ir kt.). Todėl šis sričių sąrašas galėtų būti vertinamas kaip orientacinis ir teismai, nagrinėdami bylas ir formuodami praktiką, galėtų atskleisti, kokiose srityse aktualiausia vertinti asmens gebėjimus ar kokiose srityse dažniausiai kylą poreikis riboti asmens veiksnumą. Papildomai pastebi, kad nevyriausybinių organizacijų, veikiančių neįgalių asmenų teisių gynimo srityje, mokslininkų nuomone, apskritai turėtų būti vertinami ne asmens gebėjimai, o negalią turinčio žmogaus poreikiai ir kaip atsižvelgti į šiuos poreikius.

16. Akcentuoja, kad byloje apklausta socialinė darbuotoja, parengusi išvadą, teismui paaiškino, kad išvada buvo surašyta nesiremiant ir neanalizuojant jokių medicininių dokumentų. Todėl keičiant ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu ir nustatant sritis, kuriose toks asmuo, nesant duomenų apie jo psichikos būklės pagerėjimą, pripažįstamas ribotai veiksniu, privalėjo būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje kompetentingi asmenys galėtų atsakyti teismui, ar asmuo iš vis gali būti pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir kuriose srityse.

17. Pažymi, kad socialinio darbuotojo išvados tikslas – įvertinti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, t. y. pateikti ne medicininį, bet asmens praktinių gebėjimų vertinimą, todėl socialinio darbuotojo išvada negali būti prilyginama sveikatos priežiūros įstaigos pažymai ar teismo psichiatrijos ekspertizei, kadangi minėtais atvejais yra vertinami skirtingi dalykai. Be to, socialiniams darbuotojams nėra priskirta vertinti asmens medicininę būklę, t. y. ar asmuo turi psichikos sutrikimą ir panašiai. Net ir esant medicininio pobūdžio įrodymų apie asmens psichikos sutrikimą, yra ypač svarbus asmens socialinių įgūdžių (poreikių) vertinimas, kadangi, asmeniui gebant savarankiškai ar su reikiama pagalba įgyvendinti savo teises, nėra pagrįstas tokio asmens veiksnumo ribojimas.

Atsiliepimas

18. Taip pat pažymi, jog tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime), tiek ir teismo posėdžio metu ji prašė teismo skirti V. U. psichiatrijos ekspertizę, kadangi šis asmuo buvo pripažintas neveiksniu dėl nusikaltimo (nužudymo) padarymo, todėl jo sveikatos būklę ir galimybę pripažinti asmenį ribotai veiksniu, nesant duomenų apie jo psichikos būklės pagerėjimą, gali spręsti tik kompetentingi asmenys, gydytojai psichiatrai – ekspertai, o ne socialinė darbuotoja, surašydama išvadą dėl asmens praktinių gebėjimų. Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė šį prašymą, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

19. Akcentuoja, jog 2006 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad V. U. jau tuo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, dėl ko jam buvo reikalingas priverstinis gydymas viešosios įstaigos Psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Taigi V. U. daugiau kaip dešimt metų nevedė savarankiško ūkio dėl savo lėtinės psichikos ligos, nėra socialiai orientuotas, jo psichikos būklė nėra pagerėjusi, ir tai konstatuodamas pirmosios instancijos teismas, vis tik priėmė sprendimą pripažinti asmenį iš dalies veiksniu tokiose srityse, kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), paveldėjimo santykiuose, o paliko asmens pripažinimą neveiksniu tik sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio vertinimas ir pan.). Toks teismo sprendimas negalėjo būti priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų apie asmens psichikos būklės pagerėjimą, o tai konstatuoti galėjo tik CPK nustatyti asmenys, teismo ekspertas, turintys specialių žinių. Priešingu atveju kyla grėsmė tiek pačiam V. U., tiek ir visuomenei, kad dėl savo psichikos sutrikimo gali būti padaromas ir nauja nusikalstama veika.

20. Atkreipia dėmesį, jog 2007 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas, pripažindamas V. U. neveiksniu, nustatė ir tai, kad jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei skirtinas globėjas. Taigi nesant priešingų duomenų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį teismo sprendimą pakeitė pagal socialinio darbuotojo asmens gebėjimų išvadą, kuri yra informacinio pobūdžio ir nėra pagrindas spręsti dėl asmens psichikos ligos, jos eigos ir pasekmių.

21. Pažymi, kad nagrinėjančiam bylą teismui, ji, kaip suinteresuotas asmuo, nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka iš dalies, t. y. neprieštarauja, kad būtų peržiūrėta V. U. neveiksnumo būklė ir, remiantis ekspertizės išvadomis, kurią atliks teismo paskirti ekspertai, būtų priimtas sprendimas dėl asmens neveiksnumo, o ne remiantis 2019 m. gegužės 22 d. surašytomis išvadomis. Apeliantės nuomone, šios išvados yra neišsamios, paviršutiniškos ir neatitinka faktinių aplinkybių, be to, toks sprendimas gali sukelti neprognozuojamas pasekmes tiek pačiam V. U., tiek ir aplinkiniams, nes jos broliui psichikos liga – paranoidinė šizofrenija nustatyta apie 1995-1996 m., nuo to laiko jo būklė nėra pagerėjusi, o palaipsniui blogėjo.

22. Taip pat pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, netyrė, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jos nurodytų aplinkybių, t. y. jog iki jų motinos mirties 2005 m. rugsėjo mėn., V. U. gyveno su motina, nes jo sutuoktinė buvo jį išvariusi dėl alkoholio vartojimo ir netinkamo elgesio. Jų motinai irgi buvo sunku prižiūrėti sūnų, kurio elgesys būdavo neprognozuojamas, jis pats nepasigamindavo valgyti, nesusitvarkydavo savo buities, niekada nemokėjo mokesčių, nemokėjo tvarkytis tinkamai su pinigais, net skriausdavo motiną ir nepadėjo jos prižiūrėti. Mirus motinai, dėl nedidelės sumos pinigų, paskolos, 2005 m. lapkričio 14 d jis įvykdė nusikaltimą – asmens nužudymą, dėl ko buvo priverstinai gydytas.

23. Nurodo, kad tiek iki bylos iškėlimo teisme dienos, tiek bylą nagrinėjant teisme (dėl ko V. U. nedalyvavo teisme, kaip nurodė suinteresuotas asmuo Aknystos globos namai) ir po bylos nagrinėjimo, V. U. yra priverstinai gydomas psichiatrijos ligoninėse, tačiau Aknystos Socialinės globos namai neteikė išrašų apie šio asmens sveikatos būklę, taikomą gydymą.

Atsiliepimas

24. Pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Nurodo, kad CPK yra įtvirtinti privalomi įrodymai, kuriuos privaloma pateikti tokio pobūdžio bylose. Nėra būtina kiekvieną kartą teismui peržiūrint anksčiau priimtą teismo sprendimą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Vadovaujantis CPK 466 ir 469 straipsniais, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra privalomas įrodymas tik tokiose bylose, kuriose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje kreipiamasi pirmą kartą. Tokiai atvejais, kai yra kreiptasi dėl pirmiau priimto sprendimo panaikinimo ar dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (kaip yra nagrinėjamu atveju) ir teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę, teismo psichiatrijos ekspertizė gali būti neskiriama, t. y. sprendimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo paliktas teismo diskrecijai.

26. Mano, kad teismas nagrinėjamu atveju objektyviai ir visapusiškai įvertino visas šiai bylai svarbias aplinkybes, į bylą pateiktus dokumentus, todėl teismo sprendimas neskirti teismo psichiatrijos ekspertizės yra pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas.

27. Taip pat nurodo, kad apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi apeliantė pati tinkamai nevykdė globėjos pareigų bei laiku nepasinaudojo įstatymu jai, kaip suinteresuoto asmens globėjai, suteikta pirmumo teise kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo toks asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, peržiūrėjimo, dėl ko tokią teisę įgijo ir ją realizavo savivaldybė. Be to, civilinio proceso šalių pozicijų skirtingumas, nelaikytinas pagrindu, dėl ko viena proceso šalis iš kitos galėtų reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Suinteresuoto asmens R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas panaikinamas ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė rašytinius dokumentus – Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-99282/2006, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. spalio 25 d. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-142-326/2007, kuriuo V. U. pripažintas neveiksniu, taip pat Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1089-326/2007, kuriuo V. U. nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta jo sesuo R. B..

30. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismui dalis apeliantės pateiktų įrodymų buvo pateikta, o kita dalis teismui žinoma iš informacinių sistemų ir registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsisako priimi apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus.

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens R. B. apeliaciniu skundu.

33. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-326/2007 V. U. pripažintas neveiksniu (b. l. 7), Šiaulių miesto apylinės teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1089-326/2007 V. U. nustatyta globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta jo sesuo R. B. (b. l. 8). 2007 m. balandžio 25 d. V. U. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 20). Sprendžiant klausimą dėl V. U. pripažinimo neveiksniu, 2007 m. civilinėje byloje Nr. 2-142-326/2007 buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir V. U. konstatuota psichinė liga – nepertraukiamos eigos paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti (b. l. 7). Į Aknystos socialinės globos namus V. U. atvyko 2015 m. lapkričio 23 d. iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės, į kurią jis pateko 2006 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismui nutartimi jam taikius priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis (b. l. 22, 43).

34. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl neveiksnaus V. U. būklės peržiūrėjimo tenkino iš dalies – pakeitė 2007 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje 2-142-326/2007 ir pripažino V. U. ribotai veiksniu asmeninių turtinių santykių srityje: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); pripažino ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); pripažino neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); pareiškimą dėl globėjo pakeitimo paliko nenagrinėtu.

35. Suinteresuotas asmuo R. B. su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pakeistas 2007 m. vasario 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje 2-142-326/2007, nesutinka, prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, byloje nėra atskleista bylos esmė, nėra surinkta įrodymų dėl asmens sveikatos, neištirti visi reikiami įrodymai, nepaskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.

36. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę.

38. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek ir teismo posėdžio metu prašė teismo V. U. psichinei būklei nustatyti skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas teismo psichiatrijos ekspertizės neskyrė, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog V. U. sveikatos būklė po 2007 m. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurios metu jam buvo diagnozuota psichinė liga, pagerėjo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų taip pat matyti, kad V. U. pripažino ribotai veiksniu tam tikrose asmeninių turtinių bei neturtinių santykių srityse, taip pat neveiksniu tam tikroje asmeninių neturtinių santykių srityje, remdamasis Anykščių rajono psichikos sveikatos centro medicinos dokumentų išrašo 2019 m. gegužės 10 d. duomenimis, 2019 m. gegužės 22 d. išvada Nr. 24 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus ir 2019 m. birželio 3 d. socialinio darbo organizatorės Debeikių seniūnijoje informacija apie V. U.. Iš to darytina išvada, kad teismas sprendė, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami įvertinti V. U. sveikatos būklę.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados padarytos nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertinus, netinkamai taikius teisės normas, tarpe jų ir CPK 469 straipsnio nuostatas, neatsižvelgus į teismų praktiką nurodytos kategorijos bylose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Minėtame Anykščių rajono psichikos sveikatos centro 2019 m. gegužės 10 d. medicinos dokumentų išraše V. U. bendra psichinė būklė šiuo metu vertinama patenkinamai ir nurodoma, jog V. U. diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0) nuo 1994 m., jis daug kartų gydytas stacionaruose, tame tarpe ir priverstinai; paskutinį kartą liga pablogėjo 2018 m. birželio 12 d./2018 m. liepos 10 d., po to gydomas iki šiol ambulatoriškai medikamentais (b. l. 21).

41. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iš kurių matyti, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, V. U. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri 2007 m. rugsėjo 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2008 m. kovo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi V. U. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o 2015 m. lapkričio 4 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2018 m. liepos 24 d., 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. liepos 30 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęstas, kadangi V. U. asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. bei 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis V. U. leista priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

42. Svarbu ir tai, kad nuo sprendimo pripažinti V. U. neveiksniu praėjo daugiau kaip dvylika metų, o tuo metu nagrinėtoje byloje skirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu nebuvo atsakyta (nekonkretizuota), kiek V. U. būklė (liga) susijusi su konkrečiomis asmeninių turtinių bei neturtinių santykių sritimis. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, nepaskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės V. U. psichinei būklei nustatyti. Sprendžiant teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimą, nebuvo kreiptasi į kompetentingą teismo ekspertą dėl išvados, ar V. U., kurio būklė peržiūrima, yra pagrindas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, taip pat nebuvo apklausti V. U. gydę gydytojai (psichiatrai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio bylose teismas turėtų vadovautis aktyvaus teismo vaidmens bei bendradarbiavimo su ekspertu principais.

43. Sutiktina su pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nustačius reikalavimą tokio pobūdžio bylose pateikti sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, taip pat naują įrodymą – socialinio darbuotojo išvadą, siekiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, galėtų remtis išsamių įrodymų visuma, siekiant pagrindinių tikslų – kad asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, būtų kuo labiau individualizuotos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos, taip pat siekiama sumažinti teismo procese skiriamų teismo psichiatrijos ekspertizių skaičių, o vadovaujantis CPK 466, 469 straipsniais, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra privalomas įrodymas tik tose bylose, kuriose dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje kreiptasi pirmą kartą. Tačiau siekiant užtikrinti asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais ar kurių atžvilgiu priimti teismo sprendimai yra peržiūrimi, teisių ir interesų apsaugą, būtina išlaikyti ir CPK įtvirtintas procesines garantijas (žodinis bylos nagrinėjimas, teismo psichiatrijos ekspertizės privalomumas su tam tikromis išimtinis ir kt.). Pažymėtina, kad socialinio darbuotojo išvados tikslas, kaip ir numatyta CPK 465 straipsnyje, yra įvertinti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, t. y. pateikti ne medicininį, bet asmens praktinių gebėjimų vertinimą, todėl socialinio darbuotojo išvada negali būti prilyginama sveikatos priežiūros įstaigos pažymai ar teismo psichiatrijos ekspertizei, kadangi minėtais atvejais yra vertinami skirtingi dalykai. Be to, socialiniams darbuotojams nėra priskirta vertinti asmens medicininės būklės.

44. Dėl paminėtų motyvų, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

45. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo visa apimtimi, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

46. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė