Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas pradėjo ieškovę visaip įžeidinėti, keikti, vadino negražiais, nuolat grasino su ja susidoroti, niokojo ieškovės daiktus, juos mėtydamas bei laužydamas, darko ieškovės rūbus, juos teplioja, suplėšo arba visai juos paima ir neaišku kur padeda, su peiliu supjaustė ieškovės batus, šlepetes, chalate iškirpo skyles, sukarpė kojines ir t.t., ne kartą jis yra išlaužęs ir ieškovės kambario durų spyną, sulaužęs rožančių, pastatomą kryželį, bei atlikęs visą eilę kitų netinkamų veiksmų. Jis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo materialiai, ir šeima buvo išlaikoma iš ieškovės gaunamo pajamų, o atsakovas savo pajamas nuo ieškovės slėpė ir taupė bei jomis su ieškove nesidalino. Ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio pradėjau bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos, pradėjo blogai miegoti naktimis, nuolat verkdavo.

Tokia situacija ir toks atsakovo gyvenimo būdas bei požiūris į Šeimą ieškovei yra nepriimtinas ir tolimesnis bendras šalių gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir yra kaltas dėl šeimos iširimo.

Ieškovė visuomet rūpinosi atsakovu, tvarkė kambarius, pirko maistą, darė valgyti, rūpinosi būsto remontu bei jo išlaikymu, t.y. ieškovė visuomet savo gaunamas pajamas skyrė šeimos bei būsto išlaikymui, tuo tarpu atsakovas prie būsto išlaikymo savo lėšomis praktiškai neprisidėjo ir pajamas taupė. Todėl buvo pragyvenama tik iš ieškovės lėšų. Atsakovas nors ir teigia, kad dalinosi išlaikymo išlaidomis,, tačiau to niekados nėra buvę, nes šią pareigą iš savo lėšų visuomet vykdė viena ieškovė.

Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas:

Gyvenamoji patalpa - butas su rūsiu, buto unikalus Nr. 3996-9001-8016:0041, esantis Vilkaviškio raj. sav., Vilkaviškio m., Birutės g. 6-42, kurio vertė 15 000 EUR;

0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3955-0010-0061, esantis Vilkaviškio raj. sav., Šeimenos sen., Kumečių I k., Ajerų g. 5, kurio vertė 3 000 Eur.

Viso nekilnojamojo turto vertė 18 000 Eur.

Bendrą dalintiną turtą taip pat sudaro santuokos metu sukauptos piniginės lėšos, esančios atsakovo sąskaitose AB DNB banke, kadangi buvo pragyvenama iš Ieškovės lėšų, o atsakovo gaunamos lėšos kaupiamos. Bendra piniginių santaupų suma sudaro 15 790,25 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bendra dalintino turto vertė (turto balansas) yra 33 790,25 Eur.

Santuokos metu taip pat yra įgytas automobilis MITSUBISHI COLT, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau minėtas automobilis yra skirtas ieškovei asmeniškai, ryšium su jos sveikatos būkle, t.y. ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, jai buvo skirta tikslinė kompensacija motorinei transporto priemonei įsigyti, t.y. skirta 2004-09-01 3800 Lt. suma, už kuria ir buvo įsigytas minėtas automobilis, jis į dalintino turto sąrašą neįtrauktinas ir nedalintinas.

Dalijant turtą lygiomis dalimis kiekvienam turėtų atitekti turto už 16 895,12 Eur.

Atsižvelgiant į atsakovo netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu, į tai, kad ji jo bijo ir su juo kartu viename bute gyventi negali, butas teismo turėtų būti priteistas arba ieškovės asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją, arba atvirkščiai, atsakovo asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.

Dėl konfliktiškų tarpusavio santykių gyvenimas kartu viename bute yra neįmanomas, dėl ko iš esmės ir siekiama nutraukti santuoką nes tuo atveju jeigu būtų nutraukta santuoka, o butas padalintas natūra, tai pačios santuokos nutraukimas prarastų bet kokią prasmę, kadangi ieškovė ir toliau būtų priversta gyventi kartu su atsakovu, kurio bijo ir kuris ieškovės atžvilgiu elgiasi netinkamai.

Pažymėtina ir tai, kad butą ieškovė nuolat remontuodavo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi, tuo tarpu atsakovas prie buto išlaikymo ir priežiūros niekada neprisidėjo ir butu nesirūpino.

Ieškovė siūlo tokį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą:

E. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti butą su rūsiu esantį Vilkaviškio raj. sav., Vilkaviškio m., Birutės g. 6-42, kurio vertė 15 000 EUR.

A. J. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 0,600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur bei 15 790,25 Eur pinigines lėšas, pagal 2015-04-20 Terminuotojo banko indėlio sutartį, 2015-07-20 Terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015-07-20 Terminuotojo banko indėlio sutartį, sudarytas su AB DNB banku.

Jokio kito dalintino turto, kuris turėtų būti padalintas nėra.

Atsakovas prašo, kad E. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui būtų priteisti visi santuokoje bendrai įgyti nekilnojamieji daiktai: gyvenamoji patalpa - Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 EUR ir 0.0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, bei iš E. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį priteisti A. J. B. 9000 Eur piniginę kompensaciją.

Šioje dalyje su minėtu reikalavimu sutinkama iš dalies, ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitektų Gyvenamoji patalpa - Butas su rūsiu, kurio vertė 15 000 EUR, kadangi Joks reikalavimas atitinka ieškovės ieškinio, reikalavimą, tačiau likusioje dalyje su atsakovo reikalavimais nesutinka.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objektai butas ir žemės sklypas yra dalūs, t.y. jie yra savarankiški turto objektai, todėl turtas turi būti dalijamas natūra, butą priteisiant ieškovei, ko prašo abi šalys, o kitą turto objektą - žemę priteisiant atsakovui. Nelogiška ir neprotinga visą turtą palikti vienam iš sutuoktinių reikalaujant iš jo už tai piniginės kompensacijos.

Atsakovas prašo, kad 15790,25 Eur dydžio pinigų suma pagal AB DNB bankas ir A. J. B. sudarytą banko indėlio sutartį būtų pripažinta A. J. B. asmenine nuosavybe. Su tuo ieškovė nesutinka. Gyvenant, kartu iš jos lėšų buvo perkamas maistas, rūpinamasi buto remontais bei priežiūra, viena ieškovė iš savo lėšų visuomet mokėjo visus buto komunalinius mokesčius, o atsakovo lėšos buvo kaupiamos, tad susidarytų neteisinga ir nesąžininga situacija, kai ieškovė savo lėšas būtų išleidusi bendrų poreikių tenkinimui (maistui, buto išlaikymui bei priežiūrai), o tuo tarpu atsakovui liktų santaupos.

Kreditorinių įsipareigojimų nei abu kartu, nei atskirai neturi.

Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, kadangi yra darbinga ir mano, kad ir iš jos atsakovui išlaikymas taip pat nėra priteistinas.

Bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

1956 m. gruodžio 23 d. įregistravę santuoką, abu su ieškove turėjo bendrus planus ir tikslus. Kartais, kaip ir visose šeimose, kildavo nedidelių ginčų, kuriuos dažniausiai pavykdavo išspręsti. Užaugo ne tik šalių vaikai (sūnus ir dukra), bet ir anūkai. Atsakovas mylėjo savo žmoną ir stengėsi būti geras vyras, tinkamai vykdė visas sutuoktinio pareigas, todėl galvojo, kad abu šeimyniniu gyvenimu yra patenkinti.

Atsakovas niekada nežiūrėjo savo asmeninių interesų, o visuomet elgėsi taip, kad šeimai būtų geriau. Priešingai nei ieškovė, atsakovas niekada neužtraukė jai gėdos savo žodžiais ar veiksmais, visada buvo supratingas ir tolerantiškas. Per visą santuokos laikotarpį jis niekada nesulaužė savo kaip sutuoktinio įžadų, visas savo sutuoktinio ir tėvo pareigas atliko tinkamai, todėl jį kaltinti dėl santuokos iširimo nėra jokio faktinio pagrindo.

Atsakovas lojaliai vertino ieškovės itin dažną nebuvimą namie ir nesirūpinimą nei namais, nei vaikais, nei atsakovu. Jam buvo svarbu, kad ieškovė būtų laiminga, todėl neprieštaravo jos itin aktyviam dalyvavimui įvairioje veikloje. Ieškovė šoko įvairiuose šokių kolektyvuose, dainavo chore, giedojo laidotuvėse. Atsakovas pritarė ieškovės norui įsigyti vairuotojo pažymėjimą, nors pats jo niekada neturėjo ir neturi, bei nupirko jai automobilį. Tačiau ieškovė laiko šeimai vis tiek nerado. Kaip supranta, jai rūpėjo tik jos poreikiai bei jų tenkinimas.

Vaikams užaugus ir palikus tėvų namus, tarp šalių nebeliko nieko bendro. Tikslios datos, kada pradėjo gyventi visiškai atskirus, savarankiškus gyvenimus, atsakovas neatsimena, nes tai įvyko labai seniai.

Šalių gyvenimas skyrium prasidėjo tada, kai ieškovė, sulaukusi pensijinio amžiaus, vasarą buvo pasiųsta dirbti į Vištytį, prižiūrėti Vilkaviškio transporto įmonei priklausančius poilsio namus (stovyklavietę). Pradėjusi dirbti minėtoje stovyklavietėje, vasarą ji išvyko iš namų, o įjuos sugrįžo tik po dviejų metų. Per tuos du metus į namus ji buvo užsukusi tik keletą kartų, bet su atsakovu nebendravo, jį tiesiog ignoravo. Net ir sugrįžusi namo, ieškovė bendro gyvenimo nenorėjo, todėl iki šiol jie gyvena skyrium.

Atsakovas yra įsitikinęs, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi dėl ieškovės neištikimybės. Dar šalims gyvenant šeiminį gyvenimą, ne vienus metus ieškovė su kažkuo slapta susirašinėjo laiškais, kurie buvo siunčiami į Vilkaviškio pašto skyrių iki ieškovės pareikalavimo. Į namus buvo atnešamas tik pranešimas apie pašto skyriuje esantį jai adresuotą laišką. Laiškus ji nuo atsakovo slėpė.

Atsižvelgiant į tai, kad senatvės pensija pagal LTSR įstatymus moterims buvo mokama nuo 55 m. amžiaus, sąžininga, protinga ir teisinga laikyti, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi apie 1989 m. vasarą. Todėl atsakovas sutinka, kad santuoka yra iširusi ir pažymi, kad jie šeiminio gyvenimo negyvenama, bendro ūkio nevedama faktiškai jau trečią dešimtmetį, t. y. apie 26 metus, dėl ieškovės kaltės.

Apie 2000 metus, atsakovui gyventi palikusi vieną kambarį, ieškovė kitus du kambarius užsirakino ir uždraudė jam naudotis rūsiu. Maždaug prieš penkis metus viename iš kambarių ieškovė įsidėjo šarvuotas duris. Atsakovas sąžiningai dalinosi ir dalinasi su ieškove buto išlaikymo išlaidas.

Ieškovė nuolat žemina atsakovą, šaukia ant jo, net ir girdint kitiems žmonėms į virtuvėje stovintį atsakovo šaldytuvą deda savo išmatas su puodeliu, paima atsakovo daiktus (indus, puodus) ir pan. Ji nuolat nepagrįstai atsakovą kaltina, kad jis išlaužė jos kambario durų spyną, nors supranta, kad šarvuotų durų spynos išlaužti neįmanoma, ir vagia jos drabužius, higienos reikmenis bei kitus daiktus, kad daužė jos automobilį, ir šmeižia, žmonėms sakydama, kad atsakovas yra vagis.

Nors atsakovas su visais namo gyventojais sutaria, o ieškovė nuolat su jais konfliktuoja, žemina atsakovo garbę ir orumą, atsakovas norėdamas išvengti nuolatinių ieškovės išpuolių, dienos metu būna pas sūnų, o į namus sugrįžta tik pernakvoti.

Atsakovas sutinka, kad į dalintino turto sąrašą būtų įtrauktas ir dalijamas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas, ieškinyje nurodytas šis nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė - 18000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) ir kurį sudaro 64,91 kv. m patalpa-butas su 2,76 kv.m rūsiu, registro nr. 70/42244, unikalus Nr. 3996-9001-8016-0041, esantis Birutės g. 6-42, Vilkaviškio m., Vilkaviškio raj. sav., kurio vidutinė rinkos vertė - 15000,00 EUR ir 0,0600 ha žemės sklypas, registro Nr. 39/2993, unikalus Nr. 3955-0010-0061, esantis Ajerų g. 5, Kumečių 1 k., Šeimenos sen., Vilkaviškio raj. sav., kurio vidutinė rinkos vertė - 3000,00 EUR.

Įstatymų leidėjas suteikia sutuoktiniui teisę prašyti, kad būtų dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir pradėjo gyventi skyrium. Kadangi atsakovas visas pinigines lėšas - 15790,25 EUR, pagal tarp AB DNB bankas ir atsakovo sudarytas banko indėlio sutartis sukaupė atsakovui ieškovei jau gyvenant visiškai atskirai ir nevedant bendro ūkio, o iki jų gyvenimo skyrium visos atsakovo pajamos buvo panaudojamos šeimos poreikių tenkinimui, nes ieškovė savąsias iššvaistydavo savo asmeniniams poreikiams, mano, kad, minėtas santaupas būtų sąžininga, protinga bei teisinga pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukti į dalintino turto sąrašą nutraukiant santuoką. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų

2.0000 ha žemės sklypas, registro Nr. 39/17848, unikalus nr. 3930- 0003-0812, esantis Bardauskų k. Keturvalakių šen. Vilkaviškio raj. sav., atsakovo įgytas 2000-12-28 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. 2195 pagrindu, yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Automobilis MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas šalims faktiškai gyvenant skyrium jos asmeniniams poreikiams tenkinti, iš jos asmeninių lėšų ir yra pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir nedalijamas.

Mano, kad santuokoje įgytas visas turtas šalims turėtų būti padalintas laikantis LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių principo, t.y. po 1/2 viso dalintino turto dalį kiekvienam. Todėl kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 9000,00 EUR.

Įvertinus tai, kad dėl ieškovės netinkamo elgesio su atsakovu tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl ko gyvenimas viename bute yra problemiškas, ir tai, kad 0,0600 ha žemės sklypas yra Kumečių I kaime, o ieškovė vairuoja asmeninį automobilį ir, priešingai nei atsakovas, turi realią galimybę juo naudotis, siūlo visą dalintiną nekilnojamąjį turtą: 3 kambarių būtą su rūsiu, esantį Birutės g. 6-42, Vilkaviškio m., Vilkaviškio raj. sav., kurio vertė - 15000,00 Eur, ir 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Kumečių 1 k., Šeimenos sen., Vilkaviškio raj. sav., kurio vertė 3000,00 EUR, priteisti ieškovės E. B., asmeninėn nuosavybėn. Kadangi šiuo atveju ieškovei atitenkančio turto dalis 9000,00 EUR būtų didesnė už jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ji privalėtų atsakovui išmokėti 9000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją per protingą terminą.

Mano, kad atsižvelgiant į ieškovės mažas pajamas ir senyvą amžių, sąžininga, protinga ir teisinga būtų reikalauti, kad ieškovė kompensacijos atsakovui išmokėjimą užtikrintų jai asmeninės nuosavybės teise priteisto nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) atsakovui, nesuteikiant jai teisės disponuoti įkeistu turtu iki visiško įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo ir nustatyti 2 metų minėtos prievolės įvykdymo terminą.

Kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, nutraukiant santuoką jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir skyrium gyvensiančio tėvo bendravimo tvarkos su jais nustatyti nereikia.

Ginčo dėl įsipareigojimų kreditoriams nėra, nes šalys jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Sutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė E. B. pasiliktų santuokinę pavardę „B.“.

Nesutinka, kad iš atsakovo būtų priteistos ieškovės naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, ji privalėtų susimokėti savo patirtas ir atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad Šeimą pažįsta penkis metus. Ieškovė yra moterų informacijos ir pagalbos centro narė. Ieškovė skundėsi dėl vargingo gyvenimo. Gal trys metai, kai prasidėjo atsakovo grasinimai ieškovei, ji iš esmės gyvena pas centro narius – A. B. ir kitus. Yra buvusi ir pats ieškovę ir atsakovą namuose, rado juos bevalgančius, pasidžiaugė, kad viskas gerai, bet ieškovė atsakė, kad tai tik laikini dalykai. Žino, kad mokesčius už būstą moka viena ieškovė. Apie grasinimus ir kitas žinomas aplinkybes jai pasakojo ieškovė bei J. V. ir A. B.. Ieškovė yra pasiskolinusi iš jos pinigų – 300 eurų, 2015 metų gruodžio mėnesį. Prieš tai skolino 50 eurų 2015 metų rugpjūčio mėnesį.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove bendrauja seniai, apie 30 metų. Teko bendrauti ir šeimomis. Paskutiniu metu, gal du ar trys metai, ieškovė pradėjo skųstis, kad sunku gyventi. Ne vieną kartą yra nakvojusi ir pas ją namuose, neturėjo ko valgyti. Kiek būdavo namuose pas šalis, matė, kad ieškovė rūpinosi atsakovu ir tuo sunkiuoju laikotarpiu. Atsakovė prašė leisti pernakvoti sakydama, kad bijo ieškovo. Sakė, kad bijojo, kad vyras ją muš. Kad atsakovas ją būtų mušęs ji nėra mačiusi, tačiau yra tekę matyti ją sumuštą. Matėsi mėlynės ant rankų. Yra skolinusi ieškovei pinigų sumomis po 20 – 30 eurų. Tai vyko kelių metų laikotarpiu. Apie šalių santykius su vaikais nieko nežino.

Liudytoja D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad Ieškovė jai kažkur prieš pusantrų metų pasakojo, kad blogai sutaria su atsakovu, nesugyvena, kad gyventų atskirai nepasakojo.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad šalis pažysta apie 12 metų. Tuo metu ji atsikraustė gyventi į jų namą. Iš šio namo išsikraustė prieš du metus, tačiau su ieškove santykius palaiko. Tuo metu, kaip bendravo padėdavo ieškovei maistu, skolindavo ieškovei pinigų, nes ji sakydavo, kad atsakovas neprisideda prie būsto išlaikymo. Paskutiniu metu ieškovė pradėjo skųstis, kad atsakovas jai grasina. Ji prieš kurį laiką padėjo ieškovei nuvykti į policijos įstaigą parašyti pareiškimo dėl jo netinkamo elgesio. Kiek lankėsi pas šalis namuose nepastebėjo, kad jie gyventų atskirai. Ieškovė pradėjo skųstis atsakovo elgesiu 3 – 4 metai. Paskutiniu metu ieškovė skundėsi, kad atsakovas jai grasina peiliu. Ieškovė skundėsi, kad santykiai su sūnumi blogi, jis jai nepadeda.

Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovą ir ieškovę pažįsta apie jau seniai, gyvena tame pačiame name. Su atsakovu yra tekę kartu dirbti. Gyvena jie atrodo gražiai, nieko blogo apie juos ir jų tarpusavio santykius negirdėjęs. Atsakovas jam yra sakęs, kad su ieškove 20 metų negyvena kartu. Apie tai kalbėjo apie 15 metų atgal. Kodėl jie negyvena kartu nesakė. Tačiau jie gyvena viename bute. Atsakovas santykiais su ieškove nesiskundė. Nurodė, kad ieškovė gera moteris. Apie ieškovės ir atsakovo santykius su vaikais neik pasakyti negali, vaikai tėvus atvažiuoja aplankyti.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė ir atsakovas, kurie yra liudininko seneliai gyvena atskirai kiek jis prisimena. Senelis naudojo bute vieną kambarį, o atsakovas du kambarius. Kambarius jie rakindavo. Jie gyveno savo atskirus gyvenimus. Kaip naudojami šalių pinigai negali pasakyti. Tačiau teigia, kad atsakovas maisto produktus pirkdavosi sau ir pas save kambaryje laikydavo. Jie net į giminės susitikimus atvykdavo atskirai. Kaip buvo išlaikomas būstas, iš kieno lėšų nežino. Su ieškove jis nebendrauja gal 5-6 metai. Vieno kambario durys buvo metalinės. Tuo kambariu naudojosi ieškovė.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė ir atsakovas yra jo tėvai. Kaip šeima jie negyvena jau labai seniai. Paskutiniu metu atsakovas pradėjo skųstis, kad ieškovė kaltina jų gadinant jos turtą. Ūkį jie seniai veda atskirai. Kiekvienas turi savo šaldytuvą. Ieškovę apibūdina, kaip konfliktišką asmenį. Atskirai jie pradėjo gyventi po to, kai ieškovė išvažiavo dirbti į Vištyčio poilsio namus. Į šeimos renginius ieškovas ir atsakovė atvykdavo atskirai. Būstą jie išlaiko kartu. Kokia dalimi turi prisidėti atsakovas prie būsto išlaikymo nurodo ieškovė, kuri paskaičiuoja būsto išlaikymo išlaidas ir jas paskirsto.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovė atsakovo kaltę grindė iš esmės tuo, kad jis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo bei netinkamai su ja elgėsi. Tačiau teismo posėdžio metu apklausti ieškovės liudytojai nurodė, kad ieškovė pradėjo skolintis pinigus faktiškai 2015 metų rudenį, kai jau prasidėjo skyrybų procesas, o visos kitos aplinkybės, patvirtinančios netinkamą atsakovo elgesį liudytojams žinomos tik iš ieškovės pasakojimų. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos ( b.l. 103) nurodytos įvykio aplinkybės, taip pat neleidžia padaryti pagrįstų išvadų apie netinkamą atsakovo elgesį.

Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėja ieškovės neištikimybe, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys duomenys.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 15790,25 Eur piniginių lėšų, laikomų atsakovo vardu DNB banke, pagal 2015-04-20 terminuotojo banko indėliu sutartį, 2015-07-20 terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015-07-20 terminuotojo banko indėlio sutartį, įtraukimo į bendro dalintino turto balansą. Atsakovas teigia, kad šios lėšos turėtų būti pripažintos jo asmenine nuosavybe, kadangi šalys nuo 1994 metų neveda bendro ūkio. Ieškovė tvirtina, kad šalims gyvenant kartu, iš jos lėšų buvo perkamas maistas, rūpinamasi buto remontais bei priežiūra, viena ieškovė iš savo lėšų visuomet mokėjo visus buto komunalinius mokesčius.