Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Elena Bartulienė Baudž. byla Nr. 1A–116-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.6.1; 2.1.4.7; 2.1.15.3.3.; 2.4.; 2.4.6.3.4. (S)

2009 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendžio, kuriuo A. N. (A. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 7 punktas, 3 dalis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Šilalės rajono policijos komisariato civilinis ieškinys patenkintas visiškai – priteista iš A. N. Šilalės rajono policijos komisariato naudai 100 litų žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš A. N. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4 494,60 Lt žalos atlyginimui.

Pripažinta civiliniams ieškovams E. R. ir L. R. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteista iš A. N. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. R. ir L. R. 3 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktinį įrodymą – vaikišką automobilio sėdynę, saugomą Šilalės rajono apylinkės teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajai E. R.

Daiktinį įrodymą – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Šilalės rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui V. R. (V. R. ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 4 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio Telšiai–Varniai–Laukuva 46-ajame kilometre, vairuodamas V. R. priklausantį automobilį „Audi A 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 172 punktų reikalavimus, tai yra jis, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą bei susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu E. R. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja E. R. bei automobilyje važiavę keleiviai – J. R. ir L. R., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai; keleivė E. R. dėl patirtų sužalojimų 2006-11-06 ligoninėje mirė; bei sužalotas automobilio „Audi A 4“ keleivis J. R. (J. R.), kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinus jiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad ši nuosprendžio dalis neteisėta ir nepagrįsta, turi būti panaikinta bei byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad prie ieškinio jie pridėjo visus būtinus įrodymus, pagrindžiančius pašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį – 3 030 294,73 Lt, todėl jų pateiktas civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas. Tačiau, anot apeliantų, teismas padarė neteisingą išvadą, kad jų civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Nuosprendyje konstatavus, kad automobilis „Audi A 4“, kurį vairavo nuteistasis A. N., nuosavybės teise priklauso Latvijos Respublikos piliečiui V. R., kad šis automobilis civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas Latvijos Respublikos „Parex“ draudimo bendrovėje, tačiau iš draudimo poliso negalima nustatyti, kurioje konkrečioje draudimo bendrovėje automobilis buvo apdraustas, teismas nusprendė, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą automobilio „Audi A 4“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, negalimas civilinio ieškinio tikslus apskaičiavimas. Apeliantų įsitikinimu, tokia teismo išvada yra visiškai klaidinga ir neteisinga, nes jie tiksliai apskaičiavo padarytą žalą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Jiems nesuprantama, kaip draudimo bendrovės nustatymas gali turėti įtakos turtinės ar neturtinės žalos dydžiui, o jei taip yra, turėjo būti atnaujintas įrodymų tyrimas, įtraukiant į procesą civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Audi A 4“ apdraudusią „Parex“ draudimo bendrovę. Perdavus bylą į teisiamąjį posėdį pareiga rinkti įrodymus negali būti atskiras įpareigojimas nukentėjusiesiems, tačiau teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, netiesiogiai įpareigojo pačius civilinius ieškovus nustatyti, kurioje konkrečioje draudimo bendrovėje automobilis buvo apdraustas, nors atlikti išsamų tyrimą, nustatyti tiesą ir kaltininkus yra ne pačių nukentėjusiųjų, o prokuroro ir teismo pareiga. Teismas turėjo teisę įpareigoti kaltą asmenį arba automobilio „Audi A 4“ savininką pateikti duomenis, kurioje konkrečioje „Parex“ draudimo bendrovėje minėtas automobilis buvo draustas, ar įpareigoti tai atlikti kaltinimą pateikusį prokurorą, tačiau tai nebuvo padaryta. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla. Apeliantai nurodo, kad jie civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pateikė 2007 metų vasario mėnesį, o nuosprendis priimtas 2008-10-27, todėl buvo pakankamas laiko tarpas – daugiau negu pusantrų metų – surinkti visus reikalingus įrodymus ieškiniui išnagrinėti. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl apeliantai prašo jų civilinį ieškinį dėl 3 030 294,73 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo patenkinti.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir L. R., jų atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Civilinio atsakovo atstovas palieka šį klausimą spręsti teismui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. pareiškė 3 030 294,73 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 35, t. 2, b. l. 13). Civilinis ieškinys pareikštas tinkamai, aiškiai suformuluotas, pateiti žalos dydį patvirtinantys dokumentai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškovų E. R. ir L. R. pareikšto civilinio ieškinio klausimą, nuosprendyje konstatavo, kad civilinio ieškinio dydžio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl E. R. ir L. R. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokia išvada padaryta konstatavus, kad nėra žinoma draudimo bendrovė, apdraudusi automobilio „Audi A4“, kuris priklauso Latvijos Respublikos piliečiui V. R. ir kurį vairavo nuteistasis A. N., civilinę atsakomybę, o iš byloje esančio draudimo poliso negalima tiksliai nustatyti, kurioje konkrečioje draudimo bendrovėje buvo apdraustas V. R. priklausantis automobilis. Tačiau toks sprendimas dėl civilinio ieškinio nėra teisingas.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškovui gali būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka tada, kai negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Taigi ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išimtiniais atvejais.

Teismas nukentėjusiųjų civilinio ieškinio neišnagrinėjo, nurodydamas, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą automobilio „Audi A 4“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, negalimas civilinio ieškinio tikslus apskaičiavimas. Nors teismas teisingai konstatavo, kad į bylą turi būti įtraukta draudimo bendrovė, apdraudusi transporto priemonės civilinę atsakomybę, tačiau be pagrindo to nepadarė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateiktas transporto priemonės „Audi A4“ draudimo polisas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio draudimo poliso nebuvo galimybės tiksliai nustatyti, kurioje konkrečioje draudimo bendrovėje buvo apdraustas automobilis „Audi A4“, kurį vairavo nuteitasis A. N. ir kuris priklauso Latvijos Respublikos piliečiui V. R., tačiau šis klausimas ir nebuvo sprendžiamas. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonės dėl draudiko, šios kliūtys galėjo ir turėjo būti pašalintos teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes, kaip minėta, byloje buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės „Audi A4“ draudiką, kuriuos reikėjo tik patikslinti ir išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo, nes draudimo bendrovė, apdraudusi transporto priemonės civilinę atsakomybę, turi būti patraukta civiliniu atsakovu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nagrinėdamas baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu byloje nepatraukė draudimo bendrovės, apdraudusios automobilio „Audi A4“ civilinę atsakomybę. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, palikdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. civilinį ieškinį nenagrinėtu ir perdavęs nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 115 straipsnio 2 dalį, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, tuo tarpu žalą padariusiam asmeniui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys). Po draudžiamojo įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusiojo asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Bylos nagrinėjimas turi įtakos jų teisėms ir interesams, todėl jų procesinis bendrininkavimas baudžiamajame procese yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, bendrą pareigą su kaltinamuoju atlyginti žalą turi ir neįvykdžiusi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų draudimo įmonė, kuri turi būti įtraukta į procesą civilinio atsakovo teisėmis.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. N. autoįvykio metu vairavo automobilį ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininkas V. R. 2006-10-31 buvo sudaręs Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su „Parex“ draudimo bendrovės draudimu (t. 1, b. l. 94-95).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti patikslinti duomenys apie draudimo bendrovę, apdraudusią automobilio „Audi A4“, kurį įvykio metu vairavo nuteistasis A. N., civilinę atsakomybę. Gavus šiuos duomenis, į bylą civiliniu atsakovu patrauktas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme byloje pareikštas 3 028 388,64 Lt civilinis ieškinys dėl 28 388,64 Lt turtinės ir 3 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 35). Bylos nagrinėjimo eigoje buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, prašant turtinės žalos atlyginimui priteisti 30 294,73 Lt (t. 2, b. l. 13). Civilinis ieškinys pareikštas tinkamai, aiškiai suformuluotas, pateiti žalos dydį patvirtinantys duomenys.

Civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. prašo visiškai tenkinti jų civilinį ieškinį dėl 30 294,73 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį.

Spręsdamas klausimą, iš kurio – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ar nuteistojo A. N. – turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems turi būti priteista, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau CK), Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi tarp transporto priemonės savininko V. R. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

CK 6.1014 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės.

Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlyginamos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Draudimo pasekmė – asmuo, padaręs savo veiksmais žalą nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų draudimo įmonė (draudikas). Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už žalą atsakingam pagal sutartį asmeniui.

2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų turtui. Atitinkamai darytina išvada, kad įstatymas įtvirtina ribotą civilinę atsakomybę įvykus draudžiamajam įvykiui.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas apeliacijos teismo posėdyje nurodė, kad E. R. ir L. R. prašomos priteisti turtinės žalos dydis už laidotuves, mašiną, antkapį turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į optimalias kainas. Tačiau draudiko bendrovės atstovas nepateikė duomenų ir argumentų, kurios iš priteistinų sumų yra neteisingos ar nepagrįstos, be to, iš esmės neprieštaravo ir nurodė, kad draudimo bendrovė sumokėtų visą sumą, jei ji būtų priteista, nes civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. pateikė dokumentus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį. Todėl jei teismas nuspręstų visiškai tenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas šią sumą sumokėtų. Dėl neturtinės žalos draudikui yra numatyta atsakomybė neperžengiant 500 eurų ribos.

Civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. prašo priteisti 30 294,73 Lt sumą turtinei žalai atlyginti. E. R. ir L. R. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra tiksliai nustatyta ir pagrįsta, todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkintina visiškai, turtinę žalą - 30 294,73 Lt - nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisiant iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme gautas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo raštas, kuriuo draudimo kompanija informavo, jog nukentėjusiajai E. R. 2009-01-19 į nurodytą banko sąskaitą buvo pervesti 15 562,96 Lt turtinės žalos atlyginimui, todėl E. R. ir L. R. iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteistina likusi neišmokėta turtinės žalos suma - 14 731,77 Lt (30 294,73 Lt (prašomos priteisti turtinės žalos dydis)- 15 562,96 Lt (draudimo bendrovės išmokėta suma) = 14 731,77 Lt).

Civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. prašo priteisti 3 000 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl A. N. kaltės autoįvykio metu žuvo E. R. ir L. R. vienerių metų ir aštuonių mėnesių dukra, jiems bei mažamečiui sūnui J. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie dėl to patyrė fizinį, taip pat moralinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, ateities planai. Emocinė depresija, didelis dvasinis sukrėtimas tęsiasi iki šiol. Šie nepatogumai, nukentėjusiųjų teigimu, jiems įkūnijo nepilnavertiškumo jausmą, kuris trukdo darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, šeima dėl to nuolatos išgyvena nesklandumus, nemalonumus, nuolatinę baimę dėl kitų eismo dalyvių neprognozuojamų veiksmų, tai varžo jų judėjimo laisvę. Dėl nusikalstamos veikos padarinių nukentėjusiųjų išgyvenimai laikytini itin dideliais. Artimo šeimos nario – dukters - netektis, jos laidotuvės, pačių nukentėjusiųjų, jų sūnaus sveikatos sužalojimai autoįvykio metu lėmė nukentėjusiųjų liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus. Kita vertus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas aplinkybes. Teisingumui prieštarauja asmenų nelygiateisiškumas ir diskriminavimas. Todėl įvertinus tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į kaltininko turtinę padėtį, nukentėjusiųjų E. R. ir L. R. reikalavimas dėl 3 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo mažintinas iki 100 000 Lt (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką ir yra pakankama piniginė satisfakcija nukentėjusiesiems.

Esant nustatytai ribotai draudiko atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš draudimo bendrovės nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. naudai priteistina 1 726 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimui (2002 m. Nr. 12-417 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2002 m. Nr. 12-453 Lietuvos banko valdybos nutarimais oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą). Likusi dalis – 98 274 Lt - priteistina iš nuteistojo A. N. .

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo E. R. ir L. R. naudai 14 731,77 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1 726 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. N. E. R. ir L. R. naudai 98 274 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.