Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. P. B. dėl neterminuoto motinos valdžios panaikinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas J. B. dukters A. B. atžvilgiu neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisme Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas patvirtino, kad skyriaus darbuotojų atliktas tyrimas (nepilnametės A. nuomonės išklausymas, jos tėvo, močiutės ir tetos paaiškinimai) sudarė pagrindą teikti išvadą dėl pritarimo neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimui. Teisme išklausius pareiškėjos paaiškinimo, liudytojos parodymų, susipažinus su pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti pozityvūs pokyčiai pareiškėjos gyvenime, šilti mamos ir dukters santykiai, todėl nekyla abejonių, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia J. B. dukters A. B. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš motinos dukrai periodinėmis išmokomis pas mėnesį po 156 Eur, išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesta valdyti A. B. tėvui A. P. B. Teismo sprendime konstatuota, kad remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad J. B. savo dukra A. B. tinkamai nesirūpina. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių prašoma riboti motinos valdžią dukters atžvilgiu, yra girtavimas, vengimas spręsti šią problemą, atvejo vadybos pagalbos plane numatytų uždavinių nevykdymas. J. B. diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, ji ne kartą deklaravo norą gydytis, tačiau pakankamai pastangų nededa, nebaigė gydymo programos Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Nustatyta, kad motina girtaudavo vaiko akivaizdoje, be to, išgertuvių metu yra palikusi dukrą vieną nerakintame bute ar ilgą laiką pašalinių asmenų priežiūroje. Vienu užfiksuotu atveju paliko vaiką kitų asmenų priežiūrai, neva trumpam laikui, tačiau vaiku nesidomėjo daugiau nei dvi dienas. Toks J. B. elgesys rodo neatsakingą požiūrį į vaiko priežiūrą. Bylos duomenimis iškvietimų metu girtumą tikrinę pareigūnai alkoholio matuokliais nustatydavo sunkius girtumo laipsnius. Byloje esančioje medžiagoje užfiksuota, kad girtaudama motina tinkamai nesirūpina tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, namų tvarka, švara.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, pateiktos darbo sutarties ir darbdavio charakteristikos matyti, kad pareiškėja nuo 2021 m. spalio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) viešbučio „V. H.“ darbuotoja, atsakinga už virtuvę ir kambarių tvarkymą. Darbdavio išduotoje charakteristikoje pareiškėja apibūdinama kaip atsakinga, labai patikima darbuotoja, visada laiku ateinanti į darbą, kruopščiai atliekanti darbus, darbe nenusižengusi, nepadariusi pravaikštos. Iš nuomos sutarties matyti, kad J. B. ir J. K. nuo 2021 m. spalio 15 d. nuomojasi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini).

Liudytoja apklausta A. J., parodė, kad J. B. ir jos brolio A. P. B. dukra A. jos šeimoje gyvena nuo 2021 metų vasaros. Mergaitės ryšiai su motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo nutrūkę, jos nuolat bendrauja, susiskambina ir kalbasi po 2-3 kartus per dieną. J. B. gyvenimas šiuo metu ženkliai pasikeitęs, ji metė darbą kavinėje, atsikratė draugų, su kuriais girtuokliaudavo. A. noriai bendrauja su savo mama, labai išgyvena, kai po susitikimo su mama tenka išsiskirti. A. kelis kartus yra buvusi (duomenys neskelbtini), J. B. aplankė dukrą (duomenys neskelbtini). Jos brolis A. P. B. neprieštarauja, kad dukra gyventų su mama, kadangi mergaitei mama labai reikalinga, J. B. yra pakeitusi gyvenimo būdą, auginti ir auklėti dukrą gali.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad A. B. skyriaus darbuotojams išsakė norą nuolat būti su mama, ji neprieštarautų gyventi ir mokytis (duomenys neskelbtini). A. B. mokytoja nurodė, kad mergaitė dažnai pasakoja apie bendravimą su mama, apie greitai gimsiančią sesutę, pozityvius santykius, vykimą į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą, alkoholio nevartoja, susirado gyvenimo draugą J. K., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, yra susilaukę dukros. Pareiškėjos pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Ji turi darbą, gauna pajamas, pasirūpino šeimos būstu, kurį, kartu gyvendama su J. K., yra pajėgi išlaikyti, taip sudarydama tinkamas savo vaikams, tame tarpe ir A., gyvenimo sąlygas. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teisme, pateiktų susirašinėjimų, vykdomų telekomunikacijų tinklais, su dukra kopijų, liudytojos parodymų, motinos ir dukters A. bendravimas nebuvo nutrūkęs, jas sieja šilti, artimi santykiai. Nors jos ir gyveno skirtingose šalyse, tačiau susisiekdavo telekomunikacijos priemonių pagalba, viena kitai pasakodavo apie savo dienos nuveiktus darbus, atsitikusius įvykius, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja siekė stiprinti savo ir dukters tarpusavio ryšį, geriau suprasti dukters poreikius.

Visuma aptartų aplinkybių ir pareiškėjos pateiktų įrodymų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas pareiškėjai dukters A. atžvilgiu neprieštaraus dukros interesams, nes dukrai jos namuose yra sukurta tinkama aplinka, kurioje nepilnametė mergaitė gali gyventi, neabejojama, kad pareiškėja suteiks dukrai visavertį ugdymą, sveikatos priežiūrą ir saugią aplinką, ji gebės tinkamai rūpintis dukra, užtikrinti visus dukters poreikius, t. y. turės pastovią, tinkamą gyventi vaikams gyvenamąją vietą, stabilias pajamas, išsilaikys darbo rinkoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos. Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatas, jei šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Esant tokioms procesinėms nuostatoms, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, susidariusios šioje byloje, iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4448-251/2020 nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą J. B. dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.