Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 1990 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2018 m. liepos 30 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. 2023 m. vasario 6 d. apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine L. A., jis tyčia suėmė jai už dešinės kojos ties kelieniu ir pasuko, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. N., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju kaltu prisipažino visikai ir parodė, kad L. A. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apytiksliai 9 metai laiko, jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. būnant namuose, išgertuvių metu, tarp jo ir sugyventinės L. įvyko žodinis buitinis konfliktas dėl muzikos, nes jai nepatiko jo įjungta muzika, jie apsižodžiavo, ji prieš jį pradėjo kilnoti kojas, tada jis rankomis suėmė jai už dešinės kojos, ties jos kelieniu ir ją užsuko, ji šaukė, kad skauda, kad paleistų jos koja. Jis paleido jos koją, ji jam pasakė, kad skausmas nepraeina, kad kvies greitąją. Ji buvo su kelnėmis, todėl sužalojimų nepastebėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba mano iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę užfiksavo įvykį. Su L. jis susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Jie toliau kartu gyvena jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jeigu būtų buvęs blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs, šis įvykis jam didelė pamoka. Esant galimybei prašo kaip bausmę už padarytą nusikalstamą veiką paskirti laisvės apribojimą (e. b. l. 69–72).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad K. N. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apytiksliai 9 metai laiko, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. būnant namuose, kartu su sugyventiniu K. kaip ir įprastai vartojo alkoholinius gėrimus – alų, išgertuvių metu apie 17.30 val., K. įjungė jai nepatinkančią muziką, o ji jam pasakė, kad ją išjungtų, bet jis jos neišjungė, todėl tarp jų įvyko žodinis buitinis konfliktas, kurio metu K. rankomis suėmė jai už dešinės kojos, ties jos kelieniu ir stipriai pasuko, dėl ko juto labai stiprų skausmą, todėl ji paskambino greitajai medicinos pagalbai, kur atvažiavę medikai jai nustatė kelienio sąnario sumušimą, dėl ko šiuo metu pradėtas gydymas. Greitoji medicinos pagalba apie įvykį informavo policijos pareigūnus, kurie taip pat atvyko į įvykio vietą ir pradėjo tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Su K. ji susitaikė, jis jos atsiprašė, ji žino, kad jis dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Toliau kartu gyvena, jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ar esant teismui nereiškia ir nereikš (e. b. l. 29–32).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. N. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, jo kaltę jo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. M. 2023 m. vasario 6 d. tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo, iš kurio nustatyta, kad įvykio vietoje bendraujant su pranešėja L. A. ir paprašius papasakoti įvykio aplinkybes, dėl ko kilo konfliktas, ši tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo. Tik paaiškino, kad kartu su savo sugyventiniu ir pažįstama vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Jai nepatiko sugyventinio leidžiama muzika todėl ji vieną kartą trenkė pastarajam per veidą, o šis atsilygindamas dešine ranka užsuko koją. Dėl ko ji patyrė skausmą. K. N. parodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. ir kaimyne L. vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Muziką leido tokią kokia patiko jam, o ne sugyventinei, dėl šios priežasties ir kilo konfliktas. Konflikto metu sugyventinė jam trenkė per veidą vieną kartą, o jis atsilygindamas dešine ranka užsuko koją. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. A. nurodė, kad konflikto metu namuose buvo jų bendra pažįstama L. D.. Pasiteiravus pastarosios apie įvykio aplinkybes, pastaroji jas aiškino nenuosekliai dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos 1505 brigada įtarė L. A. kojos sumušimą, todėl pastaroji tolimesniam tyrimui buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJF-0055, patikros sertifikato Nr. 1753659, 2023 m. vasario 6 d. 18.54 val. K. N. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 2023 m. vasario 6 d. 18.32 val. L. A. nustatytas 3,07 prom. neblaivumas (e. b. l. 1–9);

2023 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas 5 aukštų geltonų plytų pastatas, su keturiomis laiptinėmis, prie antros laiptinės matomas rudos spalvos metalines duris, per kurias patekus, užlipama į antrą aukštą, antrame aukšte matomos medinės durys, ant durų matomas skaičius 19, patekus pro medines duris, matomas koridorius, dešinėje pusėje virtuvė, kairėje pusėje du kambariai, įėjus į kairėje esantį kambarį, matomas ant komodos televizorių, šalia jo ant komodos muzikos kolonėlės, dešinėje prie lango matoma lova, bute vaizdo stebėjimo kamerų nėra (e. b. l. 10–12);

2023 m. vasario 6 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, iš kurio nustatyta, kad L. A. diagnozuota nepatikslintas šalutinio raiščio patempimas. Būklė – dešinys kelias patinęs, skausmingas, kelio raiščiai stabilūs (e. b. l. 88).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

K. N. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis 2023 m. vasario 6 d. apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine L. A., jis tyčia suėmė jai už dešinės kojos ties kelieniu ir pasuko, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013 Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo K. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam K. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienerių) m. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir lankytis smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 115–116), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam K. N. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (e. b. l. 117–119), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (e. b. l. 117–119), laikomas neteistu (e. b. l. 58–64), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 89–90), nuo 2021 m. lapkričio 3 d. vykdo individualią veiklą (e. b. l. 65–68), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. K. N. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir vietą (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), veikos rūšį, sukeltas pasekmes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

K. N. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.