- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- A2.11.-1844-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01142-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- S. J., A. J.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims S. J. ir A. J., jų atstovui advokatui Eligijui Vinckui, išnagrinėjusi S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. ir A. J., veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 22 val., vykdami iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą, esantį Rodūnios kelias 10 a, Vilniuje, pažeisdami 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčius ir akcizais taisyklių“ 6.2 punktą ir nepateikę muitinės kontrolei, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes: moteriškas rankines moteriškas rankines HERMES - 8 vnt., moteriškus batus CHANEL - 8 poras, mot. pinigines HERMES - 2 vnt., mot. šalikus HERMES - l vnt., telefono dėklus SWAROVSKY - 10 vnt., mot. diržus HERMES - 18 vnt., mot. batus LOUIS VUITTON - 7 poras, mot. sportinio tipo avalynę LOUIS VUITTON - 6 poras, mot. diržus DOLCE GABBANA - 3 vnt., mot. diržus LOUIS VUITTON – 5 vnt., mot. rankines LOUIS VUITTON - 4 vnt., mot. rankines DOLCE GABBANA - 3 vnt., mot. batus YVES SAINT LAURENT - 5 poras, mot. batus GYVENCHY - 14 porų, mot. diržus VALENTINO - 3 vnt., mot. piniginę DOLCE GABBANA - l vnt., mot. delninukes YVES SAINT LAURENT - 3 vnt., mot. diržus YVES SAINT LAURENT - 2 vnt., mot. diržus MOSCHINO - 4 vnt., mot. rankines GYVENCHY - 2 vnt., mot. striukes PRADA - 12 vnt., mot. marškinėlius BURRBERY - 3 vnt., mot. striukes BURBERY - 7 vnt., mot. rankines PRADA - 9 vnt., mot. šalikus BURRBERY - 9 vnt., vyr. sportinio tipo avalynę DOLCE GABBANA - 5 poras, mot. rankinę YVES SAINT LAURENT - l vnt., šalikus LOUIS VUITTON - 7 vnt., skėčius HERMES - 2 vnt., mot. pinigines LOUIS VUITTON - 2 vnt., mot. rankinę DIOR - l vnt., mot. rankinę CHANEL - l vnt., vyr. diržus LOUIS VUITTON - 2 vnt., mot. apyrankes HERMES - 7 vnt., mot. sportinio tipo avalynę - 20 porų, mot. liemenes su kailiu – 7 vnt., mot. striukes - 11 vnt., mot. aulinius batus - 4 poros, mot. rankines - 2 vnt., paltus iš sintetinio pluošto - 5 vnt., trikotažinius džemperius - 7 vnt., mot. kostiumėlius - 7 vnt., mot. megztinius - 32 vnt., sukneles - 14 vnt., megztas sukneles trumpomis rankovėmis - 6 vnt., mot. trikotažinius marškinėlius – 4 vnt., mot. marškinėlius ant petnešėlių - 3 vnt., mot. megztinius CHANEL - l vnt., mot. švarkelius – 4 vnt., mot. palaidines - 3 vnt., mot. bliuzeles - 3 vnt., megztinius KENZO - 7 vnt., mot. marškinėlius CHANEL - l vnt., skėtį, akinius, telefono dėklus KENZO - 7 vnt., telefono dėklus GYVENCHY – 9 vnt., auskarus - 11 porų, plaukų segtukus - 4 vnt., plaukų gumytes - 20 vnt., kurių visų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 20 871,67 Lt ir neviršijo 250 MGL lygio sumos. Šiais savo veiksmais S. J. ir A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama S. J. parodė, kad pagal verslo liudijimą užsiima verslo prekyba, nuo 1990 m. prekiauja Gariūnų turgavietėje, turi paviljoną ((duomenys neskelbtini)). Prekes daugiausia vežasi iš Italijos, kartais iš Lenkijos. Tąkart ji su vyru gydymosi tikslais lankėsi Kinijoje, dėl sveikatos problemų ten jau yra vykusi ne kartą, lankosi daugmaž kartą į du mėnesius. Kelionėje ją lydėjo vyras. Kinijoje įsigijo įvairių prekių – batų, drabužių, aksesuarų. Susigundė nusipirkti, kadangi vyko didžiuliai išpardavimai. Pirko lauko prekyvietėje (didelėje palapinėje), visas prekes įsigijo išskirtinai sau, tik asmeniniais tikslais. Ketino dalį naudoti pati, kitus padovanoti (krikštaduktei, dukrai, marčiai, krikšto vaikams, pusseserei, pusbroliui ir kt.). Tokį prekių kiekį įsigijo pirmą kartą, tiesiog susigundė dėl išskirtinai didelių nuolaidų. Už prekes mokėjo 500-600 Lt.
2013-09-08, apie 22 val., atvykus į Vilniaus oro uostą, praėjus pasų kontrolę, ji kartu su vyru laukė bagažo. Laukė, kaip jai pasirodė, labai ilgai, tiksliai nežino kiek, bet ne mažiau 10-20 min. Sulaukusi bagažo, ji ant karučio susikrovė savo daiktus ir pradėjo eiti link muitinės pareigūnų (atrodo, jų buvo du), norėdama pasiklausti, ar jai nėra prievolės deklaruoti prekių. Iškart už jos ėjo ir vyras, taip pat kartu su daiktais. Besiartinant link muitinės pareigūnų, jie staiga kažkur pasišalino. Ji apsidairė, tačiau jų niekur nematė. Durys, ant kurių užrašyta „Muitinė“, buvo uždarytos. Prisiartinus prie šių durų, automatiškai atsidarė kairėje esančios durys (su užrašu „Išėjimas“, tačiau ji to užrašo nematė), ji besidairydama išėjo pro jas, ir čia iškart buvo sustabdyta pareigūnų, kurie pradėjo šaukti „ateikit ateikit“ bei aiškinti, jog ji nedeklaravo prekių. Tikrai neturėjo jokio tikslo nedeklaruoti prekių, ji tiesiog norėjo pas muitininkus išsiaiškinti, ar privalo kažką daryti. Net nepastebėjo, kokiu kanalu eina - žaliuoju, ar kokiu kitu. Ėjo pas muitinės pareigūnus, o ne siekdama išvengti muitinės kontrolės (t. 2, b. l. 117-119).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. parodė, kad į Kiniją skrido, lydėdamas žmoną, kuri ten gydosi sveikatos problemas. Skrido ne pirmą kartą. Kinijoje kartu su žmona įsigijo įvairių prekių. Susigundė pirkti, kadangi buvo didelės nuolaidos. Pirko per daug nesirinkdamas, nes sugundė kaina. Ėmė didesnį kiekį, nes taip pirkti labiau apsimokėjo. Kuo daugiau pirkai, tuo didesnė nuolaida buvo. Kai kurios prekės buvo surištos į krūvą („pundukus“), ir kainavo ne ką daugiau nei vieno vieneto kaina. Įsigijo rūbų, batų ir tt. Šių prekių neketino niekur realizuoti, galvojo gal kažkam padovanos, kažkam reiks atsilyginti už paslaugą, be to, panaudos šventinėms dovanoms ir pan. Įsigijo beveik pusvelčiui, todėl labai negalvojo, kur jas dės. Už visas prekes sumokėjo apie 600-650 Lt. Su žmona bendrai išleido apie 1 200 Lt, tiek, kiek buvo jiems likę pinigų. Anksčiau taip pat teko matyti tokius išpardavimus, tačiau nebūdavo laiko apžiūrėti prekių, ar jas įsigyti. 2013-09-08, apie 22 val., atskridę į Vilniaus oro uostą, praėjo pasų kontrolę, ir su žmona laukė bagažo. Jis nemanė, kad turi pareigą deklaruoti prekes, kadangi jas įsigijo pigiai, be to, galvojo, jog priėjęs prie muitininkų „visada gali to pasiklausti“. Sulaukę bagažo, jis su žmona susikrovė prekes, ir pradėjo eiti. Ėjo paskui žmoną, kartu su kitais keleiviais, nežiūrėjo, koks tai kanalas yra, ėjo link ten, nes ten „ant pakylos“ matė muitininkus“, be to, „dar ir dėl to, jog žinojo ten esant išėjimą“. Po to muitinės pareigūnai kažkur dingo, atsidarė durys, jis išstūmė karutį į priekį, tačiau čia iškart prisistatė pareigūnai, klausdami „ar deklaravote“ ir grąžino jį su žmona „atgal“ (t. 2, b. l. 119-120).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. B. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. 2013-09-08 vakare ji dirbo Vilniaus oro uoste, buvo paskirta į išvykimo salę, tačiau, vienu metu atskridus keliems reisams, atėjo pagelbėti į atvykimo salę C (tikrinti Maskvos reisą). Tuo metu buvo labai daug žmonių, kadangi nusileido reisai iš Hurgados, Londono ir Maskvos. Jos buvo dviese su inspektore A. K.. Iš pradžių buvo raudonajame kanale, specialiame užstiklintame muitinės darbo kabinete, pro kurį gali pilnai stebėti salę, tačiau pasipylus iš Hurgados atskridusio reiso keleiviams, kurie ėjo į salę A, jos taip pat išėjo iš kabineto ir pradėjo judėti link salės A ir tuo momentu išgirdo Muitinės TTT pareigūno balsą, kuris liepė sustoti, o netrukus pasirodė daugiau minėtos tarnybos darbuotojų, kurie iš laukimo salės atsivedė pil. J. Visi nuėjo prie introskopo (haimano), TTT darbuotojai liepė prašviesti jų daiktus, pradėjus tikrinti buvo rastos prekės, tarp jų ir prekės su prekės ženklais. Liudytoja pažymėjo, kad bagažuose daiktų buvo daug, teko juos visą naktį rūšiuoti, skaičiuoti. Ji prekių sulaikymo protokolo nerašė, jos tikslas buvo suskaičiuoti ir surūšiuoti prekes.
Apklausiama liudytoja paaiškino, jog salėje C yra du kanalai – raudonasis ir žaliasis. Raudonasis kanalas skirtas tiems, kurie turi deklaruotinų prekių, žaliasis – neturintiems deklaruotinų prekių. Jei asmuo pasirenka eiti per žaliąjį kanalą, jis tokiu veiksmu parodo, jog deklaruotinų prekių neturi. Jei asmuo turi deklaruotinų prekių, jis privalo jas deklaruoti. Tam yra pildoma rašytinė deklaracija. Užpildžius rašytinę deklaraciją, atliekamas fizinis tikrinimas. Prekių vertė nustatoma remiantis PREMI duomenų baze. Jei prekių vertė viršija 3 500 Lt, krovinys nukreipiamas į terminalą, kuriame tarpininkai pildo krovinio deklaraciją. Paprastai jei asmuo nežino, turi pareigą ar neturi deklaruoti prekių, jis prieina prie muitininkų pasiklausti, be to, salėje yra informaciniai stendai, kur galima rasti norimą informaciją, yra sudėtos deklaracijos, paaiškinta, kas yra asmeniniai daiktai, ką galima/draudžiama gabenti, nurodytos įvežimo normos ir pan. Kartais atsitinka taip, kad asmuo jau žaliajame kanale ateina prie pareigūnų, klausdamas apie tai, ar privalo deklaruoti vežamas prekes, taip pat būna, jog keleivis žaliajame kanale tikslina gabenamų prekių vertę, kiekį. Tuomet muitininkas pasižiūri ir, jei nustato, kad deklaravimas būtinas, yra pradedami skaičiuoti mokesčiai, išrašomas pranešimas (kroviniui viršijus 3 500 Lt krovinys vėlgi nukreipiamas į terminalą). Tačiau jei introskopu (rentgenu) patikrinus yra randamos, pavyzdžiui, prekės, pažymėtos prekių ženklais, tokiu atveju yra rašomas protokolas. Būna situacijų, kai keleiviai nepasižiūri, kokiu kanalu einantys, tokiu atveju svarbu, ar asmuo žaliajame kanale pats prieina pasiklausti dėl deklaravimo, ar yra sustabdomas. Šiuo atveju yra įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Ji pil. J. atsimena tik nuo to momento, kai juos atsivedė Muitinės TTT darbuotojai, iki tol, kol pastarieji laukė bagažo ir pan., ji jų neįsidėmėjo.
Paklausta apie tai, kaip atsirenka keleivius, bagažą tikrinimui, liudytoja L. B. parodė, kad yra įvertinami įvairūs požymiai – keleivio kūno kalba, elgesys, kiek daiktų jis turi, iš kur atvyksta (atvykstantys iš trečiųjų šalių laikytini didesnės rizikos). Didelis bagažas vertinamas pagal bagažo dydį, kiekį. Taip pat, atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovų klausimą, pažymėjo, kad iš salės C laisvai galima patekti į salę A, iš pastarosios – į salę B (t. 2, b. l. 121-123).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K. parodė dirbanti (duomenys neskelbtini) pareigose. 2013-09-08 ji buvo paskirta dirbti į keleivių terminalo atvykimo salę, turėjo tikrinti iš Maskvos nusileidusio lėktuvo keleivių bagažą. Keleivių, atskridusių iš Maskvos ir Londono, bagažą paleido kartu ant vienos juostos. Salėje buvo labai daug žmonių, gal apie 500 keleivių. Tuo pat metu iš C salės A salės link išleido keleivius iš Hurgados ir buvo nuimta atskiriamoji juosta, skirianti A ir C sales. Ji dirbo dviese su L. B.. Atrinko keleivius pagal atitinkamus rizikos profilius, bet tai buvo neįmanoma. Tiesiog stebėjo raudonąjį kanalą, ar eina žmonės deklaruoti prekių ar pinigų, ir tikrino tuos keleivius. Didžioji žmonių dauguma nuėjo prie išėjimo, A salės link. Keleiviai dažniausiai išeina pro A salės išėjimą, nes jį patogiau surasti, ypač užsieniečiams. Kai C salėje keleiviai praėjo, jos nuėjo A salės link tikrinti kitus reisus. Tada prisistatė Muitinės TTT vadovas, atsivesdamas du asmenis (St. ir A. J.), pasakė, jog tai yra iš Maskvos atvykę keleiviai, nurodė rentgenu prašviesti jų bagažą. St. ir A. J. ji atsimena būtent nuo to momento, iki tol nebuvo jų įsidėmėjusi. Buvo prašviesta rentgenu, tada atliktas detalus patikrinimas, surašyti protokolai (iš pradžių vyrui, t. y. A. J., po to moteriai – St. J.). Visi dirbo kolektyviai – ji padėjo prašviesti, apskaičiuoti, kiti ieškojo kodų, kainų. Neatsimena, ar nustatinėjo prekių vertes, ji asmeniškai nerašė nei administracinio teisės pažeidimo, nei prekių sulaikymo protokolų. Pareigūnai nedavė jokių nurodymų, kaip surašyti protokolą, nenurodė teisės aktą, už kurio pažeidimus rašytinas protokolas. Buvo atėjęs pamainos viršininkas ir vyko diskusijos, kaip reiktų elgtis. Tą vakarą nebuvo aišku, kaip kvalifikuoti pažeidimą. Paprastai jie surašomas protokolas, siunčiamos prekės ekspertizei ir pranešama prekių ženklų savininkui, ar jis suinteresuotas saugoti prekės ar ne. Jeigu gaunamas teigiamas atsakymas, tada surašomas protokolas, bet tai atlieka Teritorinė muitinė. Gali būti, jog prekės yra apmokestinamos, po ko keleivis jas atsiima. Paaiškėjus, jog prekių suma viršija leistiną neapmokestinamą normą, yra leidžiama patikslinti operaciją ir sumokėti už viršijančią normą paskaičiuotus mokesčius.
Liudytoja A. K. pažymėjo, jog C salėje ji buvo arba raudonajame kanale, arba muitinės tikrinimo kambariuke (kabinete su nepermatomu stiklu, kuris jungia žaliąjį ir raudonąjį kanalus). Jos (muitinės pareigūnės) stovi prie raudonojo kanalo arba viduje, arba kabinete ir stebi keleivius, nuolat juda. Būnant C salėje nėra galimybės matyti specialiame kabinete esančius muitinės pareigūnus dėl nepermatomo šio kabineto stiklo. Tą vakarą įtartinų keleivių nematė, nes priiminėjo deklaracijas iš Kazachstano piliečių. Dirbant su konkrečiu žmogumi, nėra galimybės tikrinti kitų keleivių, tam reikia daugiau pareigūnų. Kiekvienas, kuris turi klausimų dėl prekių deklaravimo, gali susirasti muitinės pareigūnus, tai pat yra skrajučių, lankstinukų. Rašytinės deklaracijos pildomos raštu, taip keleiviai deklaruoja savo daiktus, prekes, arba prieina prie muitininko ir deklaruoja žodžiu ir veiksmu, sumoka mokesčius.
Būnant C salėje nėra galimybės pamatyti muitininko raudonajame kanale, tam reikia apeiti aplink, eiti raudonojo kanalo link arba žaliajame kanale pasakyti, kad turi deklaruotinų prekių. Bet pagrinde jis privalo eiti per raudonąjį kanalą. Ar jam yra pareiga deklaruoti prieš teikdamas deklaraciją, norėdamas gauti informacijos turi kreiptis į muitininką. Rugsėjo 8 d. ji buvo muitinės tikrinimo patalpose, jos sujungia žaliąjį ir raudonąjį kanalus, ji (kartu su L. B.) buvo tarp tų kanalų, iš ten stebėjo keleivius pro veidrodinį stiklą. Bet kai visi pajudėjo link A salės, tada jos stovėjo tarp A ir C salės praėjimo, tačiau neturėjo galimybių suvaldyti minią (t. 2, b. l. 123-125).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. Z. parodė, jog tiek dabar, tiek įvykio metu dirbo Vilniaus oro uosto poste. Iš įvykio atsimena tiek, kad tą vakarą dirbo kartu su A. K. ir L. B.. Kai atvyko reisas iš Maskvos reisas, ji iš išvykimo salės buvo pakviesta į atvykimo salę. Prasidėjo tikrinimas, ji surašė du prekių sulaikymo protokolus. Buvo tikrinamos ir skaičiuojamos prekės, prekes reikėjo atskirti nuo asmeninių daiktų. Be to, praktika tokia, kad prekių ženklams surašomas vienoks protokolas, kitoms prekėms – kitoks. Vyko skaičiavimas, atskyrimas ir tada jau fiksavimas. Prekių kaina nustatoma iš PREMI duomenų bazės. Yra palyginamosios kainos, nuo kurių negalima nukrypti. Nustatant prekių muitinę vertę, renkamas tarpinis variantas, nėra nustatyta, jog būtina imti minimalią, arba maksimalią vertę. Kitos tarnybos viską gali perskaičiuoti ir pervertinti. Svarbiausia, iš kur prekė. Prekės kodas gali būti toks pats, tačiau prekės iš Italijos kaina viena, prekės iš Kinijos – kita.
Atsakydama į atstovo klausimą, kas konkrečiai kvalifikavo pažeidimą, liudytoja pažymėjo negalinti konkrečiai atsakyti, kadangi vyko kolektyvinis darbas. Buvo skaičiuojama, kiek yra vieno ar kito ženklo prekių. Sprendžiama pagal etiketę. Jeigu būtų tiksliai žinoma, jog tai yra tikrai nurodytas ženklas, būtų rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas, tačiau, kadangi tai galima tik įtarti, yra surašomas prekių sulaikymo protokolas. Liudytoja pabrėžė, jog ne ji nustatė pažeidimą. Kai ją iškvietė, jau buvo kitų tarnybų pareigūnai bei asmenys, kurie gabeno prekes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji 2014-09-09 keitė pamainą, kuri dirbo, kai įvyko nagrinėjamas įvykis. Pradėjusi pamainą, pamatė esant daug darbo. Prieš tai dirbusi pamaina dėl didelio krūvio nespėjo pabaigti protokolų. Buvo daug prekių, reikėjo surašyti prekių sulaikymo protokolą. Nurodydama prekių kainas, rėmėsi PREMI duomenų baze, prekių kodus rinko ji pati, taip pat kolegos. Prekių buvo labai daug, visi dirbo kartu. Ji surašė du prekių sulaikymo protokolus, t. y. 2013-09-09, 17 val. ir 19.42 val., paties pažeidimo nematė. Atėjus į darbą, viršininkė pranešė, kad reikės rašyti prekių sulaikymo protokolus, minėjo, jog sprendžiamas pažeidimo kvalifikacijos klausimas. Protokolas surašomas tada, kai nustatomas konkretus pažeidimas. Kiek žino, protokolus nurodė surašyti kriminalinės tarnybos bei tarnybinių tyrimų pareigūnai, nežino, kodėl jie patys nesurašė protokolų. Negali pasakyti, kodėl tie pareigūnai, kurie neva nustatė pažeidimus, patys nesurašė protokolų. Viename prekių sulaikymo protokole prekių muitinė vertė - 1365 Lt (S. J.), kitame prekių vertė – 1375 Lt (A. J.). Tokios vertės prekių kiekis leidžiamas įvežti. Leidžiama išvežti suma – 1470 Lt. Šiuose surašytuose protokoluose suma neviršija.
Dėl prekių deklaravimo, kaip ir visoje Europos, yra žaliojo bei raudonojo kanalų principas. Neturint nieko deklaruotino, yra pasirenkamas žaliasis kanalas, turint – raudonasis. Žaliajame kanale pareigūnas gali perpatikrinti. Kai keleivis nežino deklaruojamos sumos, gali kreiptis į pareigūną, žmonės skambina dar iki tol, taip pat pasitaiko, kad ateina klausti ir žaliajame kanale. Su deklaruotinom prekėm atvykę keleiviai turi eiti į raudonąjį kanalą, nors ten gali ir nebūti pareigūno. Reikia laukti pareigūno, klausti kitų darbuotojų. Keleivis tiesiog privalo būti raudonajame kanale, net jeigu ir nėra pareigūno. Jei po muitinės pareigūno konsultacijos reikia deklaruoti raštu, tuo atveju prekes antžeminio aptarnavimo darbuotojai perveža į krovinių terminalą.
Atsakydama į klausimą, kaip vertintų situaciją, jei asmuo klausimą dėl prekių deklaravimo muitinės pareigūnui pateiktų žaliajame kanale, kartu su visomis prekėmis bebaigdamas jį praeiti, liudytoja A. V. nurodė, jog tokia situacija turėtų būti įvertinta individualiai - jei asmuo pats, nestabdomas, prieina prie pareigūno ir iškart tiesiogiai užduoda tokį klausimą, laikytų tai geranorišku susižinojimu, nevertindama kaip pažeidimo. Be to, į atstovo klausimą dėl raudonojo kanalo žymėjimo, nurodė, kad C salėje raudono kanalo žymėjimas nėra aiškiai matomas, dėl ko gaunama keleivių nusiskundimų. Keleiviai eina kartu su srautu, o tie, kas pripratę, ne kartą buvę oro uoste, randa (t. 2, b. l. 127-128).
2013-09-09 prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VA1001189 buvo sulaikytos šios S. J. gabentos prekės: 1. Mot. striukė PRADA, kodas 6102309000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 6 (šeši), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 252.00 Lt; 2. Mot. striukė BURBERY, kodas 6102309000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 84.00 Lt; 3. Mot. rankinukas HERMES, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 4 (keturi), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 56.00 Lt; 4. Mot. rankinukas LOIS VOITTON, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 3 (trys), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 42.00 Lt; 5. Mot. Rankinukai PRADA, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 7 (septyni), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 98.00 Lt; 6. Mot. rankinukai DOLCE GABBANA, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 28.00 Lt; 7. Mot. rankinukas GYVENCHY, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 8. Mot. piniginė LOIS VIUTTON, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 9. Mot. piniginė HERMES, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt.; 10. Mot diržai LOIS VOITTON, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 5 (penki), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 35.00 Lt; 11. Mot. diržai HERMES, kodas 42033Ū0090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 9 (devyni), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 63.00 Lt; 12. Mot. diržai VALENTINO, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 13. Mot. diržas MOSHINO, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 14. Mot. diržai DOLCE GABBANA, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 5 (trys), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 21.00 Lt; 15. Mot. batai YVE SAIN LOURAN, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 5 (penki), vieneto kaina 62.0000 Lt, kainos suma 310.00 Lt; 16. Mot. batai CHANEL, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 8 (aštuoni), vieneto kaina 62.0000 Lt, kainos suma 496.00 Lt; 17. Mot. batai GYVENCHY, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR l (vienas), vieneto kaina 62.0000 Lt, kainos suma 62.00 Lt; 18. Mot batai LOIS VOITTON, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 8 (aštuoni), vieneto kaina 62.0000 Lt, kainos suma 496,00 Lt; 19. Mot. šalikas HERMES, kodas 6117100000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 22.0000 Lt, kainos suma 22.00 Lt; 20. Mot. marškinėliai BURRBERY, kodas 6106900000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 22.0000 Lt, kainos suma 22.00 Lt; 2l. Telefono dėklai SVAROVSKY, kodas 4202920000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 10 (dešimt), vieneto kaina 15.0000 Lt, kainos suma 150.00 Lt. Iš viso sulaikyta prekių už 2307.00 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 4).
2013-09-09 prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VA1001187 buvo sulaikytos šios A. J. gabentos prekės: 1. moteriški ilgaauliai batai GIVANCHY, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 13 (trylika), vieneto kaina 62.0000 Lt, kainos suma 806.00 Lt; 2. striukė moteriška PRADA, kodas 6102909000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 6 (šeši), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 252.00 Lt; 3. Moteriška striukė BURBERRY, kodas 6102309000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 5 (penki), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 210.00 Lt; 4.Moteriški šalikai BURBERRY, kodas 6117100000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 9 (devyni), vieneto kaina 22.0000 Lt, kainos suma 198.00 Lt; 5. Mot. marškiniai BURBERRY, kodas 6106900000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 22.0000 Lt, kainos suma -14.00 Lt; 6. Moteriškos rankinės PRADA, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 28.00 Lt.; 7. Moteriška rankinė DOLCE@GABANNA, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 8. Mot rankinė GIVANCHY, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius MIL l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 9. Moteriška rankinė DIOR, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 10. Moteriška rankinė HERMES, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 4 (keturi), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 56.00 Lt; 11. Moteriška rankinė YVE SAINT Laurent, kodas 4202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 12. Moteriškos piniginės YVE SAINT LAURENT, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 3 (trys), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 42.00 Lt; 13. Moteriška piniginė CHANEL, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 14.Moteriška piniginė DOLCE GABBANA, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 15. Mot. piniginės HERMES, kodas 4202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (viena), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 16. Mot. piniginė LOUIS VUITON, kodas -202990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 14.0000 Lt, kainos suma 28.00 Lt; 17. Mot. diržai MOSCHINO, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt.; 18. Mot. diržai HERMES, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 9 devyni), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 63.00 Lt; 19. Mot. diržai LOUIS VUITTON, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 20. Mot. diržai YVE SAINT LAURENT, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 21. Mot. diržas ROBERTO CAVALI, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 7.00 Lt; 22. Mot diržas VALENTINO, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 7.00 Lt; 23. Skėtis HERMES, kodas 6601999000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 8.0000 Lt, kainos suma 16.00 Lt; 24. Šalikai LOIS VOITTON, kodas 6117100000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 7 (septyni), vieneto kaina 22.0000 Lt, kainos suma 154.00 Lt; 25.Telefono dėklai GYVENCHY, kodas 4202920000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 9 (devyni), vieneto kaina 15.0000 Lt, kainos suma 135.00 Lt; 26. Telefono dėklai KENZO, kodas -202920000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 7 (septyni), vieneto kaina 15.0000 Lt, kainos suma 105.00 Lt; 27. Moteriškos apyrankės HERMES, kodas 4205009000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius KGM .3 (trys šimtai gramų), vieneto kaina 196.0000 Lt, kainos suma 58.80 Lt; 28. Mot. sportinė avalynė LIOIS VIOTTON, kodas 6402990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 5 (penki), vieneto kaina 16.0000 Lt, kainos suma 80.00 Lt; 29. Vyr. sportinė avalynė DOLCE GABBANA, kodas 6402990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 5 (penki), vieneto kaina 16.0000 Lt, kainos suma 80.00 Lt. Iš viso sulaikyta prekių už 2509.80 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 5-6).
2013-09-09 prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VA1001196 buvo sulaikytos šios S. J. gabentos prekės: l. lengvi moteriški megztiniai iš sintetinių pluoštų, kodas 6110309900, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 35 (trisdešimt penki), vieneto kaina 9.0000 Lt, kainos suma 315.00 Lt; 2. moteriški kostiumėliai, kodas 6204130000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 5 (penki), vieneto kaina 18.0000 Lt, kainos suma 90.00 Lt; 3. moteriški švarkeliai iš poliesterio, kodas 1214329090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 20.0000 Lt, kainos suma 40.00 Lt.; 4. megztos moteriškos palaidinės iš medvilnės, kodas 6106100000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 6 (šeši), vieneto kaina 6.0000 Lt, kainos suma 36.00 Lt, 5. liemenes moteriškos su dirbtiniu kailiu, kodas 6211339000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 15.0000 Lt, kainos suma 15.00 Lt; 6. akiniai, kodas 9004109100, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 12.0000 Lt, kainos suma 12.00 Lt; 7. diržai moteriški, kodas 4203300090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 14.00 Lt; 8. paltai iš sintetinių pluoštų, kodas 6202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 83.0000 Lt, kainos suma 166.00 Lt.; 9. moteriškos striukės iš cheminių pluoštų, kodas 6102309000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 6 (šeši), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 252.00 Lt; 10. Moteriškos rankinės, kodas 4202210090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 78.0000 Lt, kainos suma 78.00 Lt; 11. moteriškos liemenės su kailiuku, kodas -30109000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 21.0000 Lt, kainos suma 42.00 Lt.; 12. moteriški auliniai batai, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 2 (du), vieneto kaina 56.0000 Lt, kainos suma 112.00 Lt; 13. moteriška sportinė avalynė, kodas 6402990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 10 (dešimt), vieneto kaina 16.0000 Lt, kainos suma 160.00 Lt, 14. bižuterija iš tekstilės, kodas 7117900000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius (duomenys neskelbtini) (trys šimtai), vieneto kaina 0.1100 Lt, kainos suma 33.00 Lt. Iš viso sulaikyta prekių už 1365.00 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 7).
2013-09-09 prekių sulaikymo protokolu Nr. 3VA1001195 buvo sulaikytos šios A. J. gabentos prekės: 1. Lengvi moteriški megztiniai iš sintetinių pluoštų, kodas 6110309900, matavimo vienetas ir vienetų skaičius IMAR 35 (trisdešimt penki), vieneto kaina 9.0000 Lt, kainos suma 315.00 Lt.; 2. Moteriški kostiumėliai, kodas 6204130000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 5 (penki), vieneto kaina 18.0000 Lt, kainos suma 90.00 Lt.; 3.Moteriški švarkeliai iš poliesterio, kodas 5204329090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 20.0000 Lt, kainos suma 40.00 Lt.; 4. Megztos moteriškos palaidinės iš medvilnės, kodas 6106100000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 7 (septyni), vieneto kaina 6.0000 Lt, kainos suma 42.00 Lt; 5. Liemenes moteriškos su dirbtiniu kailiu, kodas 6211339000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (dvi), vieneto kaina 15.0000 Lt, kainos suma 30.00 Lt; 6. skėtis, kodas 6601910000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 7.0000 Lt, kainos suma 7.00 Lt.; 7. Paltai iš sintetinių pluoštų, kodas 6202190000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 3 (trys), vieneto kaina 33.0000 Lt, kainos suma 249.00 Lt.; 8. moteriškos striukės iš cheminių pluoštų, kodas 6102309000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius MAR 5 (penki), vieneto kaina 42.0000 Lt, kainos suma 210.00 Lt; 9. Moteriška rankinė, kodas 4202210090, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR l (vienas), vieneto kaina 78.0000 Lt, kainos suma 78.00 Lt; 10. Moteriškos liemenės iš kailiukų, kodas 4303109000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NAR 2 (du), vieneto kaina 21.0000 Lt, kainos suma 42.00 Lt; 11. Moteriški batai auliniai, kodas 6403911800, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 2 (du), vieneto kaina 56.0000 Lt, kainos suma 112.00 Lt; 12. Moteriška sportinė avalynė, kodas 5402990000, matavimo vienetas ir vienetų skaičius NPR 10 (dešimt), vieneto kaina 16.0000 Lt, kainos suma 160.00 Lt. Iš viso sulaikyta prekių už 1375.00 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 8).
2014-01-09 Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvada Nr. 1 konstatuota, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu ir 202 straipsniu, 2013-09-08 dienai nustatyta prekių, išvardintų Priede (anksčiau nurodytais prekių sulaikymo protokolais Nr. 3VA1001189, 3VA1001187, 3VA1001195 ir 3VA1001196 sulaikytos prekės), kuris yra neatsiejama šios Išvados dalis, muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 871, 67 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 43-44, 45-48).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 210 straipsnio 1 dalis numato prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, už ką atitinkamai numatyta bauda nuo dešimties iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu arba be konfiskavimo.
ATPK 209 straipsnis numato administracinę atsakomybę už keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną žaliojo kanalo režimu, viršijant norminiuose aktuose nustatytą normą.
Taigi pagal ATPK 209⁶ straipsnio 2 dalį gabenami daiktai turi būti skirti asmeniniam naudojimui, o pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų paskirtis (asmeniniam naudojimui, pardavimui ar pan.) nėra šio pažeidimo objektyviosios pusės požymis, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį reikšmės neturi.
Nagrinėjamoje byloje S. J. ir A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, t. y. muitinės kontrolei privalomų pateikti prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Nors tiek St. J., tiek A. J. kategoriškai tvirtina, kad jų gabenami daiktai buvo skirti išskirtinai asmeniniam naudojimui, neturint tikslo jų realizuoti, tokie pastarųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 210 straipsnį. Visų pirma pažymėtina, kad St. J. ir A. J. turi ilgametę patirtį versle. St. J. pagal verslo liudijimą užsiima prekyba, nuo 1990 m. prekiauja Gariūnų turgavietėje, turi savo prekybinį paviljoną. A. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vyksta į Italiją įsigyti prekių, kurias vėliau parduoda, pats Gariūnuose neprekiauja, tačiau taip pat turi verslo liudijimą ir kartais padeda žmonai. Taigi abiejų veikla yra susijusi su komercine prekyba, prekių įsigijimu, pardavimu ir pan. Įvykio metu, t. y. 2013-09-08, grįždami iš Kinijos Liaudies Respublikos, abu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą, atsivežė įvairių plataus vartojimo prekių, kuriuos, kaip tikina, ketino naudoti patys, t. y. asmeninėms reikmėms. Teismas, įvertinęs gabentų prekių kiekį, jų turinį bei vertę, tokius administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esančių prekių sulaikymo protokoluose užfiksuotas prekių kiekis akivaizdžiai viršija asmeninio naudojimo ribas. Iš minėtų protokolų matyti, jog buvo gabenta 20 vnt. suknelių, 30 vnt. striukių, 40 vnt. megztinių, 27 vnt. rankinukų, 38 poros įvairių moteriškų batų bei 5 poros vyriškų, 20 porų moteriškos sportinio tipo avalynės, 17 vnt. šalikų, 36 vnt. telefono dėklų, 5 vnt. paltų, 7 vnt. moteriškų kostiumėlių ir tt., t. y. iš viso net 86 rūšių skirtingų rūšių nedeklaruotų prekių. St. J. su savimi turėjo 4 didelius medžiaginius juodos spalvos kelioninius krepšius, o A. J. – didelį juodos spalvos lagaminą, mažesnį mėlynos spalvos kelioninį lagaminą, tokios pat dydžio juodos spalvos kelioninį lagaminą bei 3 didelius medžiaginius juodos spalvos kelioninius krepšius. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų tikinimas neva gabenamus daiktus - drabužius, avalynę, rankines, būtų nešioję patys (beje, didžioji dalis prekių yra moteriški rūbai ir daiktai), padovanoję giminėms, galbūt panaudoję kalėdinėms dovanoms, yra naivus ir neįtikinamas. Prekių kiekis, jų pobūdis (daug tokios pačios rūšies daiktų), skirtingi drabužių, avalynės dydžiai paneigia teiginius apie tai, kad jie buvo skirti asmeniniam naudojimui. Be to, didelę patirtį prekyboje turintiems St. ir A. J. prekių įsigijimas yra neatsiejama jų veiklos dalis, abu nuolat sudarinėja panašaus pobūdžio sandorius, todėl neabejotinai suvokia, koks prekių kiekis peržengia asmeninio naudojimo ribą. Apklausiama St. J. pripažino, kad tokį daiktų kiekį vežėsi pirmą kartą, todėl naivu būtų tikėti, kad prekes įsigijo vien dėl to, kad galėtų jas padovanoti savo giminėms. Ta aplinkybė, kad, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, prekės kainavo labai pigiai, vyko didžiulis išpardavimas, o didesnį kiekį apsimokėjo pirkti labiau nei vieną prekės vienetą, nepaneigia prievolės šias prekes pateikti muitinės kontrolei. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami S. J. ir A. J. parodymai dėl to, kad prekes vežėsi asmeniniam naudojimui, tuo pačiu atmetant bet kokią juridinę galimybę jų veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 209⁶ straipsnio dalį.
Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamų S. J. ir A. J. veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį, būtina tuo pačiu išanalizuoti ir šio administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Pažymėtina, kad administracinės teisės pažeidimas – kontrabanda – gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjui suprantant, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi kiekvienu atveju konstatuojant asmens kaltę pagal ATPK 210 straipsnį būtina detaliai analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad St. J. ir A. J. jiems inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, t. y. suprasdami priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatydami žalingas jo pasekmes ir jų norėdami arba, nors ir nenorėdami šių pasekmių, bet sąmoningai leisdami joms kilti.
Antai apklausiami St. J. ir A. J. parodė, kad lėktuvui nusileidus į Vilniaus oro uostą ir jiems praėjus pasų kontrolę, abu atvykimo salėje C laukė, kol bus paduotas jų bagažas. Laukė pakankamai ilgai, gal 10, o gal ir 20 min. Nors abu kategoriškai tvirtina nesuvokę bei nežinoję, kad jų gabenamų prekių kiekis reikalauja pateikti juos muitinės kontrolei, tačiau tuo pačiu pripažino, kad iš esmės vis tik kilo abejonių, ar viskas gerai, nes, kaip teisme pažymėjo St. J. „vis tiek buvo tiek daiktų ir reikėjo kažkaip pasiklausti“ (b. l. t. 2, b. l. 117-118). Analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veiksmus matyti, kad pastariesiems bebūnat atvykimo salėje C ir laukiant bagažo, kas užtruko kurį laiką, nė vienas jų nesiėmė jokių veiksmų, siekdami išsiaiškinti dėl esamo ar nesamo būtinumo pateikti daiktus muitinės kontrolei. Iš liudytojų L. B., A. K. parodymų matyti, kad salėje C yra informaciniai stendai (stalai), kuriuose galima rasti visą reikiamą informaciją dėl prekių deklaravimo, yra nurodytos įvežimo normos, paaiškinimai, kas yra asmeniniai daiktai, sudėtos deklaracijos ir tt. (šių stendų buvimas yra užfiksuotas ir St. bei A. J. pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – nuotraukoje Nr. 17, t. 1, b. l. 20). Tiek St. J., tiek A. J. patvirtino, kad prie stendo nebuvo priėję ir nesidomėjo jokia informacija, susijusia su prekių deklaravimu. Jie tiesiog laukė, kol ant transporterio juostos pasirodys jų lagaminai. Taigi nė vienas jų net nebandė pasidomėti informacija, kuri, kiekvienam vežančiam tokį prekių kiekį, juolab, kaip abu vieningai tvirtina, pirmą kartą gyvenime, būtų buvusi itin aktuali.
Kita galimybė išsiaiškinti su prekių deklaravimu susijusius klausimus yra tokios informacijos susižinojimas tiesiogiai iš muitinės pareigūno. Tokiu atveju asmuo turėtų eiti į raudonajame kanale, kuris kaip tik ir yra skirtas turintiems deklaruotinų prekių, muitinės pareigūnų kabinetą ir klausti tiesiogiai jų. Šiuo atveju St. J. ir A. J. nepasinaudojo ir tokia galimybe, nes nė vienas jų net nebandė raudonajame kanale ieškoti muitininkų, nebuvo užėję į jų kabinetą ir pan. Šioje vietoje abu sutartinai tvirtina, kad, jei ir buvo kilusių kokių minčių dėl deklaravimo, to ketino paklausti muitinės pareigūnų, kuriuos matė „ant pakylos“ ir link kurių kaip tik judėjo su visais daiktais. Nieko išsiaiškinti jiems nepavyko, kadangi muitinės pareigūnai kažkur pasišalino, todėl jie neturėjo net galimybės bent užduoti klausimą, ar privalo deklaruoti gabenamus daiktus. Staiga automatiškai, nuo judesio atsidarė, durys, pro kurias jie instinktyviai pasuko, tačiau vos tik praėję tą pačią minutę iškart buvo sustabdyti Muitinės TTT pareigūnų. Abu net nesuprato, kas įvyko, nežinojo, kad pateko į viešąją erdvę.
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2237 matyti, kad 2013-09-08 (duomenys neskelbtini) A. K. buvo paskirta atlikti keleivių ir jų gabenamo bagažo muitinį tikrinimą keleivių atvykimo terminale, taip pat privalėjo atlikti vykdyti kontrabandos prevenciją, užtikrinti prekių ženklų priežiūrą. (duomenys neskelbtini) L. B. pagal pamainos viršininko pavedimą privalėjo padėti atvykimo salėje dirbantiems pareigūnams, atlikti II etape „Muitinės formalumai su keleiviais ir prekėmis“ prekių, transporto priemonių tikrinimo darbo bare dirbančių pareigūnų pareigas bei vykdyti kontrabandos prevenciją. Atliekant minėtų muitinės pareigūnių tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad A. K. ir L. B. netinkamai atliko reiso Vilnius-Maskva atvykusių keleivių ir jų gabenamo bagažo rizikos vertinimą, nepaisė akivaizdžių rizikos požymių, dėl ko nepriėmė sprendimo atrinkti detaliam muitiniam tikrinimui akivaizdžius rizikos požymius atitinkantį keleivių St. ir A. J. gabenamą bagažą, neatliko šių keleivių ir jų bagažo detalų muitinį tikrinimą, dėl ko nenustatė pastarųjų daromo pažeidimo ir neįformino jo teisės aktų nustatyta tvarka. Už padarytus pažeidimus L. B. ir A. K. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeikimai (t. 1, b. l. 33-44). Iš minėtos tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad paskelbus informaciją, jog orlaivis iš Maskvos yra ant nusileidimo tako, pareigūnės L. B. ir A. K. nuėjo į atvykimo salę „C“ atlikti tiesiogines pareigas – tikrinti keleivius, jų bagažą bei atlikti kitus muitinės formalumus. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra detaliai išdėstytas Muitinės departamento TTT pateikto vaizdo įrašo turinys, iš kurio matyti, kad St. ir A. J. kartu su lagaminais bei krepšiais pakrautais karučiais einant link žaliojo kanalo, pareigūnės L. B. ir A. K. staigiai pasitraukia iš savo vietos, t. y. iš žaliojo kanalo (abi stovėjo netoli išėjimo į viešąją erdvę pro žaliąjį kanalą).
Taigi apklausiami St. ir A. J. kaip tik ir tvirtina, jog „ant pakylos“ (šiuo atveju, turima galvoje žaliąjį kanalą, kuris yra kiek aukščiau nei atvykimo salė C) pamatę muitinės pareigūnus, kaip tik ir judėjo link jų, ketindami tiesiogiai paklausti dėl prekių deklaravimo. Teismas tokius pastarųjų parodymus vertina kritiškai ir štai dėl ko:
visų pirma pažymėtina, kad St. J. ir A. J. Vilniaus oro uosto patalpose lankėsi, anaiptol, ne pirmą kartą, abu pakankamai dažnai oro transportu vykdavo į užsienį, todėl tiek oro uosto patalpos, tiek vykimo oro transportu tvarka jiems buvo gerai žinoma. Atsižvelgiant į tai, sunkiai tikėtinas pastarųjų aiškinimas, jog nė vienas, nė kitas nežinojo, jog salėje yra du kanalai – žaliasis, neturintiems deklaruotinų daiktų, ir raudonasis – tiems, kurie tokių daiktų turi, nė vienas jų nepastebėjo šiuos kanalus žyminčių atitinkamų iškabų. Apklausiamas A. J. pažymėjo, kad elgėsi tiesiog automatiškai, kadangi „dažnai skrenda ir viskas vyksta automatiškai“, t. y. susikrovę lagaminus ir krepšius ant karučių „automatiškai su visais“ pasuko link pakylos, nes žinojo, jog „ten yra išėjimas, ir ten matė pareigūnus“ (t. 2, b. l. 119-120). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad St. ir A. J. pradėjus eiti link žaliojo kanalo, salėje „C“ žmonių srauto nebebuvo, laukimo salėje buvo likę apytiksliai 6 žmonės, todėl teiginiai neva jie pajudėjo kartu su visais nepasitvirtino. A. J. teigia neva nusileidimas oro uoste/ bagažo pasiėmimas/išėjimas iš oro uosto patalpų dėl dažno pakartotinumo buvo įprastas veiksmas, suformavęs automatinį elgesį. Visgi iš kitos pusės, tiek A. J., tiek St. J. tvirtina, kad niekada anksčiau iš trečiųjų šalių nėra gabenę jokių prekių ir tokį kiekį vežėsi apskritai pirmą kartą. Taigi, atsižvelgiant į tokius parodymus, sunkiai paaiškinama, kaip pirmą kartą atsivežę tokį prekių kiekį, jas susikrauna ant karučių ir nieko nesiaiškindami „automatiškai“ eina link ten, kur, anot A. J., žinojo esant išėjimą. Kita aplinkybė, dėl kurios A. J. ir St. J. tvirtina ėję nurodyta kryptimi, kaip minėta anksčiau, buvo ta, jog ten matė muitinės pareigūnus, iš kurių tiesiogiai ir norėjo gauti rūpimą informaciją. Tai, kad būna situacijų, kuomet keleiviai dėl prekių deklaravimo kreipiasi jau bebūdami žaliajame kanale, teismo posėdyje apklausiamos patvirtino ir muitinės pareigūnės. Tokiu atveju, anot L. B., muitinės pareigūnas pasižiūri, ar deklaravimas būtinas, išrašo mokestinį pranešimą, apskaičiuoja mokesčius ir tt. Esant situacijai, kuomet žaliajame kanale yra tikslinama gabenamų prekių vertė, yra įvertinamos visos aplinkybės, t. y. svarbu tai, ar asmuo pats prieina pareigūnų pasiklausti tokios informacijos, ar yra sustabdomas. Tam tikrais atvejais net ir minėtos aplinkybės neturi reikšmės, nes, tarkime, jei, atlikus fizinį patikrinimą, yra randami, prekių ženklais pažymėti daiktai, automatiškai surašomas protokolas. Analogiškai protokolas rašomas ir nustačius, jog aiškiai viršijamos prekių įvežimo normos. Žaliojo kanalo režimo pasirinkimas jau pats savaime yra deklaravimas, parodantis neturint su savimi jokių deklaruotinų daiktų.
Taigi neatmestina, kad St. J. ir A. J., matant žaliajame kanale stovinčias L. B. ir A. K., išties galėjo kilti mintis nueiti ir pasiklausti informacijos apie tai, ar jiems yra privaloma deklaruoti iš Kinijos atsigabentas prekes. Tą galėjo padaryti tiek St. J., tiek A. J. ir toks veiksmas nebūtų sukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pastarieji, tikindami norėję tik užklausti muitininkus, link jų eina su visu bagažu – dviem karučiais, į kuriuos sukrauti lagaminai ir kelioniniai krepšiai su įvairiomis prekėmis. Maža to, pamatę, jog iš jų akiračio dingo muitinės pareigūnės, jie nesustoja, laukdami, kol pastarosios vėl sugrįš arba patys nepasuka atgal į laukimo salę „C“, bandydami ten ieškoti arba palaukti muitinės pareigūnų. Nebūdami įsitikinę dėl gabenamų prekių kiekio atitikties įvežimo normoms, pasišalinus muitinės pareigūnėms, St. ir A. J. neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik stovėti prie žaliojo kanalo pabaigoje esančio muitinės pareigūnų kabineto, ant kurio durų kaip tik ir buvo užrašas „Muitinė“ (nuotraukos Nr. 9 ir Nr. 12, t. 1, b. l. 18), arba grįžti atgal į laukimo salę „C“. Šiuo atveju gi administracinėn atsakomybėn traukiami St. J. ir A. J. išėjo į laukimo salę, t. y. viešąją erdvę. Pastarieji tikina neva jie nematė jokių užrašų, kad tai yra išėjimo durys, be to, jos atsidarė automatiškai, veikiant judesio davikliui, dėl ko jie ir pasuko eiti pro jas, tikėdamiesi ten surasti muitinės pareigūnus. Tokie parodymai vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepagrįsti. Šioje vietoje dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad St. ir A. J. Vilniaus oro uoste lankėsi eilę kartų, oro uosto patalpos jiems buvo pažįstamos, apklausiamas teisme A. J. pats patvirtino, kad „link pakylos“ ėjo „dar ir dėl to, kad ten buvo išėjimas“ (t. 2, b. l. 119-120), todėl parodymai dėl to, kad į viešąją erdvę pateko atsitiktinai, tikėdamiesi ten surasti muitinės pareigūnus, rodo tik pastarųjų siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tokios išvados nepaneigia ir liudytojų A. V. bei I. Z., atsakant į atstovo klausimus, nurodytos aplinkybės, jog raudonojo ir žaliojo kanalo žymėjimas kartais sukelia keleiviams keblumų, kadangi ne visi pasižiūri, kokį konkrečiai kanalą pasirenka.
Tad teismas, įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog St. J. ir A. J. tyčia, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą, pažeisdami įstatymo įvežti leidžiamą neapmokestinamą prekių kiekį, gabeno privalomas muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes, nepateikdami jų muitinės kontrolei ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokią išvadą neabejotinai leidžia daryti pastarųjų vežtas prekių kiekis, jų turinys, vertė, taip pat byloje užfiksuotų ir teismo aptartų įrodymų visuma, iš kurios matyti, jog St. J. ir A. J. nesiėmė jokių veiksmų, siekdami gabenamas prekes pateikti muitinės kontrolei. Ta aplinkybė, kad iš žaliojo kanalo pasišalino muitinės pareigūnės L. B. ir A. K., dėl ko abiems buvo paskirtos atitinkamos tarnybinės nuobaudos, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys teturėjo vienintelį elgesio variantą – išeiti į viešąją erdvę, nepateikę prekių muitinės kontrolei. Nei St. J., nei A. J. iki pasirinkdami eiti žaliojo kanalo režimu neatliko nė vieno veiksmo, objektyviai rodančio pastarųjų tikslą deklaruoti gabentas prekes, o po to, kai su visomis prekėmis pasuko eiti žaliuoju kanalu ir pasišalino muitinės pareigūnės, nei laukė pastarųjų prie specialiai tam skirto kabineto, nei grįžo atgal į atvykimo salę C. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovo išsakyti samprotavimai apie tai, kad jei jo atstovaujamieji būtų turėję tyčią išvengti muitinės kontrolės, tai jie su visomis prekėmis galėjo eiti per raudonąjį kanalą ir iš ten patekti į kitas sales, iš kurių be kliūčių galima išeiti į viešąją erdvę, plačiau neanalizuotini, kadangi vienokios ar kitokios situacijos modeliavimas niekaip nepaneigia nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų dėl St. J. ir A. J. kaltės. Atstovo nurodytu atveju asmenų veiksmai, raudonuoju kanalu gabenant prekes, kurias privaloma pateikti muitinei, tačiau jų nepateikiant ir tokiu būdu išvengiant muitinės kontrolės, sulauktų analogiško juridinio įvertinimo.
Konstatuotoms išvadoms dėl S. J. ir A. J. kaltės reikšmės neturi ir liudytojų parodymuose aptartos aplinkybės dėl pasitaikančių situacijų, kuomet keleiviai deklaracijas tikslina žaliajame kanale. Šioje byloje, kaip nustatyta, St. J. ir A. J. prekes gabeno aiškiai suprasdami, jog pažeidžia įstatymus ir to norėjo. Jų pasirinktas elgesio variantas negali būti lyginamas su atvejais, kai žaliajame kanale yra tikslinamos deklaracijos (išrašant mokestinį pranešimą, apskaičiuojant mokesčius arba deklaracijos pildymui siunčiant krovinį į terminalą, kai krovinio suma viršija 3 500 Lt sumą). Be to, kaip matyti iš I. Z., taip pat iš dalies L. B. parodymų, nustačius, jog yra gabenami prekių ženklais pažymėti daiktai arba prekės aiškiai viršija įvežimo normas, rašomi atitinkami protokolai (neatsižvelgiant į tai, ar asmuo žaliajame kanale pats paklausė dėl prekių deklaravimo, ar buvo sustabdytas muitinės pareigūnų). Vadinasi, prekių, kurių kiekis vertintinas komerciniu, gabenimas bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo keleivio pozicijos žaliajame kanale, yra vertinamas kaip pažeidimas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje S. J. ir A. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas inkriminuotas pastariesiems veikiant bendrai. Teisme atstovas teisingai atkreipė dėmesį, kad ATPK nėra įtvirtintas bendrininkavimo institutas. Iš teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose matyti, kad administracine tvarka gali būti traukiami tik tie asmenys, kurie tiesiogiai padarė pažeidimą. Tuo tarpu kitiems asmenims, kurie tiesiogiai nedalyvavo pažeidimo padaryme, tačiau padėjo ar sukurstė jį padaryti, galiausiai suorganizavo patį administracinio teisės pažeidimą, administracinė atsakomybė nėra numatyta. Nagrinėjamoje byloje St. J. ir A. J. jiems inkriminuojamą pažeidimą padarė tiesiogiai, t. y. kaip vykdytojai, atlikę ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytus veiksmus, o būtent abu, veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, Kinijos Liaudies Respublikoje įsigijo įvairių plataus vartojimo prekių, kurias per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą pažeisdami įstatymo įvežti leidžiamą neapmokestinamą prekių kiekį, gabeno nepateikdami muitinės kontrolei. Tokiu būdu pastariesiems, kaip tiesioginiams administracinio teisės pažeidimo vykdytojams, pagrįstai numatyta atsakomybė pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina ir tai, kad dėl S. J. ir A. J. gabentų prekių buvo surašyti iš viso 4 prekių sulaikymo protokolai (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 4, 5-6, 7, 8). Atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad protokoluose Nr. 3VA1001195 ir Nr. 3VA1001196 nurodytos prekių vertės – 1 375 Lt ir atitinkamai 1 365 Lt, nepagrįstai teigia neva tokios aplinkybės rodo, kad jo atstovaujamųjų St. ir A. J. gabentų prekių kiekis nesiekė pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais apmokestinamos sumos - 1 480 Lt kiekvienam asmeniui. Toks atstovo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina tai, kad S. J. ir A. J. gabentos prekes neatitinka pirmosios 2004 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 6 punkte nurodytos sąlygos – prekės turi būti įvežamos ne komerciniais tikslais. Šiuo atveju gi bylos medžiaga ir išdėstytais motyvais įrodyta, kad St. J. ir A. J. prekes gabeno ne asmeniniais, o būtent komerciniais tikslais. Antra, muitinės pareigūnas, surašydamas prekių sulaikymo protokolą, prekių vertę nustato naudodamasis PREMI duomenų bazę, tačiau minėtame procesiniame dokumente pateiktas įvertinimas nėra galutinis. Galutinė išvada dėl prekių vertės paaiškėja atlikus specialisto išvadą, kurioje konstatuojama prekių muitinė vertė. Taigi atlikus specialisto išvadą, buvo nustatyta, kad S. J. ir A. J. bendrai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 871,67 Lt, kas sudaro pagrindą jų veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklėmis, nurodytomis ATPK 30 straipsnyje.
Taigi, skiriant administracinę nuobaudą St. J., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas valdymo tvarkai), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į S. J. asmenybę (dirba, nė karto nebausta administracine tvarka). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus St. J. ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Skirdamas administracinę nuobaudą A. J., teismas įvertina padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas valdymo tvarkai, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į St. J. asmenybę (dirba, administracine tvarka baustas, tačiau padaryti pažeidimai nėra susiję su nustatytos valdymo tvarkos pažeidimais). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. minimalią baudą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcija be pagrindinės administracinės nuobaudos – baudos, numato ir papildomą administracinę nuobaudą - kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimą arba be konfiskavimo. Šiuo atveju teismas nespręs kontrabandos daiktų (administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų gabentų plataus vartojimo prekių) konfiskavimo klausimo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad visos 2013-09-08 Vilniaus oro uoste St. ir A. J. sulaikytos prekės yra paliktinos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-1-00190-13 kaip nusikaltimo, numatyto BK 204 straipsnyje, padarymo dalykas. Teismas neturi jokių duomenų apie minėto ikiteisminis tyrimo užbaigimą bei procesinio sprendimo priėmimą (teisme St. J., A. J. bei jų atstovas patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas iki šiol neužbaigtas), todėl atitinkamai nėra ir pagrindo išspręsti kontrabandos daiktų konfiskavimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai dešimties tūkstančių (10 000 ) litų dydžio baudą.
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam dešimties tūkstančių (10 000 ) litų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.