- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-429/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- S. P., L. Š.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas, Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų nepilnametės S. P. ir E. P. atstovės advokatės Stanislavos Šulcaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš R. B. priteista nukentėjusiajai L. Š. 2 534 Lt laidojimo išlaidų ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m. sausio 4 d. laikotarpiu nuo 23 val. 30 min. iki 2009 m. sausio 5 d. 1 val. 25 min. Joniškio r., Kalnelio kaime, Taikos g., prie namo Nr. 1, Joniškio r. dėl asmeninių paskatų, tyčia, savo šeimos nariui - sugyventinei G. P. , su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, kumščiais sudavė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, o pastarajai pargriuvus ant žemės, gulinčiai spyrė nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, taip sudavė G. P. iš viso šešiasdešimt keturis smūgius ir padarė nukentėjusiajai trauminį kepenų plyšimą, kraujosruvą riebaliniame audinyje apie kairį inkstą, dešinės pusės 1-11 šonkaulių, kairės pusės 1-12 šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, dešinio plaučio plyšimą, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą viršugalvio priekinėje dalyje, veide, ausų kaušeliuose, kakle, liemens srityje, dešiniame sėdmenyje, šlaunyse, keliuose, kairiame dilbyje, plaštakose, muštines žaizdas lūpose, nubrozdinimus dešiniame momenyje, veide, pasmakrėje, kryžkaulio projekcijoje, dėl ko ji nuo patirtų sužalojimų mirė.
Šalies argumentai
Nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. atstovė advokatė Stanislava Šulcaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendį ir nukentėjusiesiems S. P. ir E. P. palikti teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba palikti teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Skunde nurodo, kad nukentėjusiesiems S. P. ir E. P. BPK 55 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo suteikta teisė į atstovavimą teisme, šioje byloje nebuvo tinkamai atstovaujama jų teisėms ir teisėtiems interesams, jiems nebuvo sudaryta galimybė pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. E. P. 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) sprendimu Nr. SP-265-(7.0232) ir S. P. 2009 m. sausio 23 d. Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-285-(7.0242) šioje baudžiamojoje byloje buvo suteikia antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu advokatei S. Šulcaitei buvo suteikta teisė parengti teismui dokumentus ir atstovauti nukentėjusiesiems. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2009 m. vasario 26 d. nutarimu šioje baudžiamojoje byloje jai, kaip nukentėjusiųjų atstovei, buvo leista dalyvauti procese ir pavesta atstovauti nukentėjusiųjų interesams. 2009 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismui advokatė parašė pareiškimą, kad nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. civilinis ieškinys bus pareikštas atskirai, teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau Šiaulių apygardos teismas apie įvyksiančio teismo posėdžio datą ir laiką jai nepranešė, nors baudžiamojoje byloje buvo aukščiau paminėti Šiaulių VGTPT sprendimai dėl antrinės teisines pagalbos teikimo E. P. ir S. P. ir jos pareiškimas Šiaulių apygardos teismui. 2009 m. birželio 29 d., kai Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama R. B. baudžiamoji byla, ji buvo atostogose ir išvykusi nuo 2009 m. birželio 29 d. iki liepos 13 d., jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešė, todėl ji negalėjo dalyvauti teisme bei atstovauti nukentėjusiųjų interesams. Apie atostogų laiką raštu pranešė Šiaulių VGTPT. Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusiesiems buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, numatytos BPK 28 straipsnyje, 112 straipsnyje, 261 straipsnio 6 dalyje, ir teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad jie savo teises ir pareigas suprato, tačiau apeliantei kyla abejonė, ar nukentėjusieji savo teises ir pareigas iš tikrųjų suprato, nes nukentėjusioji S. P. yra nepilnametė (16 metų), jos teisėms teisme niekas neatstovavo, nes teismo posėdyje nedalyvavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Apeliantė mano, kad S. P. galėjo nesuprasti savo teisių ir pareigų dėl nepilnametystės. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiesiems civiliniai ieškiniai buvo paruošti, tačiau juos nukentėjusieji paliko namuose, todėl jų teismui negalėjo pateikti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji dėl savo motinos nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, nervinį šoką, dėl ko jie negali užmigti naktimis, juos kamuoja košmarai, per miegus jie kartais šaukia, todėl vartoja raminamuosius vaistus ir antidepresantus. Nukentėjusioji S. P. dėl motinos nužudymo negalėjo gyventi Joniškio m., todėl išvyko į Šiaulius, kur mokosi konservatorijoje, akordeono klasėje. Nukentėjusysis E. P. negalėjo mokytis, susikaupti, nors 12 klasėje reikėjo laikyti baigiamuosius egzaminus. Todėl neaišku, koks turi praeiti laiko tarpas, kad nukentėjusiųjų sveikatos būklė pagerėtų, nes padaryta moralinė trauma gali pasireikšti visą gyvenimą. Nukentėjusiesiems buvo paruošti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš R. B. po 100 000 Lt kiekvienam iš nukentėjusiųjų, tačiau teisme jiems buvo apribota teisė juos pareikšti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad baigiamojoje kalboje nuteistojo R. B. gynėjas advokatas E. Jankaitis teisme taip pat prašė nukentėjusiems E. P. ir S. P. palikti teisę kreiptis dėl ieškinių civiline tvarka, tačiau į šį gynėjo prašymą teismas neatsižvelgė.
Nukentėjusioji S. P. , jos atstovė, Vilniaus m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašo advokatės Stanislavos Šulcaitės apeliacinį skundą patenkinti.
Prokuroras, nuteistasis R. B. , jo gynėjas prašo nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. atstovės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. atstovės advokatės Stanislavos Šulcaitės apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. B. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis ir nukentėjusieji neginčija faktinių bylos aplinkybių, kaltės ir bausmės rūšies ar dydžio, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. P. 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-265-(7.0232) ir S. P. 2009 m. sausio 23 d. Šiaulių VGTPT sprendimu Nr. SP-285-(7.0242) šioje baudžiamojoje byloje buvo suteikia antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu jų atstovei advokatei S. Šulcaitei buvo suteikta teisė parengti teismui dokumentus ir atstovauti nukentėjusiesiems, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 65,72). Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2009 m. vasario 26 d. nutarimais šioje baudžiamojoje byloje advokatei Stanislavai Šulcaitei, kaip nukentėjusiųjų atstovei, buvo leista dalyvauti procese ir pavesta atstovauti nukentėjusiųjų interesams (t. 1, b. l. 66, 73). Iš byloje esančio advokatės S. Šulcaitės rašto matyti, kad nukentėjusieji civilinį ieškinį ketina pareikšti teisminio nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 74). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji S. P. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga dalyvaujant jos atstovei advokatei S. Šulcaitei (t. 1, b. l. 41). Nukentėjusysis E. P. su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino asmeniškai, atstovei advokatei S. Šulcaitei nedalyvaujant (t. 1, b. l. 43).
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje R. B. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perdavė nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje, tačiau nukentėjusiųjų S. P. E. P. ir E. P. atstovės advokatės S. Šulcaitės į teismo posėdį nekvietė, nes ji nebuvo įtrauktą į kviestinų į teismą asmenų sąrašą (t. 2, b. l. 56-58). Iš 2009 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusieji S. P. ir E. P. , jiems buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 28 straipsnyje, 112 straipsnyje, 261 straipsnio 6 dalyje, tačiau jie jokių prašymų (taip pat ir dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo) nepareiškė (t. 2, b. l. 90-91). Nei prokuroras, nei nukentėjusieji į teismo posėdį kviesti kitus asmenis, tarp jų nukentėjusiųjų atstovę advokatę S. Šulcaitę ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, neprašė. Tik po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbė bylos medžiagą, nukentėjusysis E. P. paprašė teismo leisti jam ir jo seseriai S. P. E. P. pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas tokį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas tik iki įrodymų tyrimo pradžios, be to, tokį ieškinį nukentėjusieji turi teisę pareikšti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 95).
Teisėjų kolegijos nuomone, Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pirmojoje instancijoje, iš dalies pažeidė nukentėjusiosios S. P. teises, nes tinkamai neužtikrino jos teisių gynimo. Kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusiesiems S. P. ir E. P. buvo išaiškintos teisės, numatytos BPK 28 straipsnyje, 112 straipsnyje ir 261 straipsnio 6 dalyje. BPK 283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Kaip matyti iš 2009 m. birželio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas nepilnametę nukentėjusiąją S. P. teisme apklausė nedalyvaujant jos atstovui (t. 2, b. l. 93). Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teisme padarytą pažeidimą ištaisė apeliacinio proceso metu ir nukentėjusiąją S. P. apklausė, laikydamasis BPK 283 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Iš S. P. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad pirmosios instancijos teismas jai teises išaiškino, tačiau ji jų nesuprato. Teisėjų kolegija mano, kad toks paaiškinimas neįtikinamas, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusieji savo teises suprato (t. 2, b. l. 91), proceso dalyviai jokių pastabų dėl protokole padarytų įrašų nepareiškė. Be to, S. P. tuo metu buvo 16 metų, ji jau buvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio tokie asmenys atsako pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (BPK 28 straipsnis). Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovė tik abejoja, kad S. P. galėjo nesuprasti savo teisių, nes buvo nepilnametė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemano, kad dėl to buvo pažeistos BPK normos, suvaržiusios S. P. teises. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nedalyvavo E. P. atstovė advokatė S. Šulcaitė (ar kitas atstovas), teisėjų kolegija apskritai nelaiko BPK normų pažeidimu, nes nukentėjusysis, išaiškinus jo teises, kurias jis suprato, prašymo dėl to atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.
BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios; nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš byloje esančios medžiagos ir teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. P. prieš įrodymų tyrimo teisme pabaigą prašė jam ir jo seseriai S. P. leisti pareikšti nuteistajam civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo vėliau, nes tuo metu jį (parašytą civilinį ieškinį) pamiršo namuose. Nukentėjusioji S. P. jokių prašymų nepareiškė. Šiaulių apygardos teismas minėtą nukentėjusiojo E. P. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios, ko nukentėjusysis nepadarė, be to, jį galima pareikšti civilinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 95). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, nes teismas byloje jau atliko įrodymų tyrimą, todėl nukentėjusieji pareikšti civilinio ieškinio jau negalėjo, be to, jokių rašytinių dokumentų (civilinių ieškinių) teismui nepateikė. Apeliacinio proceso metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė S. Šulcaitė pateikė teismui S. P. ir E. P. pasirašytus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuose prašoma iš nuteistojo R. B. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisti po 100 000 Lt. Šiuose civiliniuose ieškiniuose nurodyta, kad jie parašyti ir nukentėjusieji juos pasirašė 2009 m. gegužės 28 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla gauta Šiaulių apygardos teisme 2009 m. birželio 15 d. (t. 2, b. l. 48), perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2009 m. birželio 16 d. (t. 2, b. l. 57-58), teisminis nagrinėjimas pradėtas 2009 m. birželio 29 d. (t. 2, b. l. 90). Akivaizdu, kad tiek nukentėjusieji, tiek jų atstovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių šiuos civilinius ieškinius pateikti teismui iki įrodymų tyrimo pradžios. Tai, kad nukentėjusiųjų atstovė S. Šulcaitė atostogavo (taip nurodyta apeliaciniame skunde), yra tik formalus pasiteisinimas ir nelaikytinas įtikinama priežastimi, dėl kurios minėti civiliniai ieškiniai nebuvo laiku perduoti teismui. Nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. paaiškinimas pirmosios instancijos teisme, neva civilinius ieškinius pamiršo namuose, taip pat neįtikinamas, nes šiuos įrodymus baudžiamojoje byloje turi pateikti patys proceso dalyviai, o ne išreikalauti teismas. Teisme bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o šio principo nesilaikymas proceso dalyviams gali kelti abejonių teismo nešališkumu (BPK 7 straipsnis).
Kaip matyti iš nukentėjusiųjų atstovės apeliacinio skundo, atstovės ir nukentėjusiosios S. P. pozicijos apeliacinio proceso metu, jie prašo iš nuteistojo ne priteisti atlyginti minėto dydžio neturtinę žalą, bet palikti teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje arba palikti teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali viršyti skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, BPK normos nenumato galimybės palikti nukentėjusiesiems teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, nes byla jau išnagrinėta ir priimtas sprendimas, todėl toks prašymas nepagrįstas ir atmestinas (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė aukščiau minėtą BPK 283 straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris nėra esminis ir apeliacinės instancijos teismas jį ištaisė, tačiau tai nesuvaržė nukentėjusiosios S. P. teisių, numatytų BPK 28, 112 straipsniuose ir 261 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės taip pat nebuvo suvaržytos ir tai nesutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniu skundu, S. P. ir jos atstovė apeliacinio proceso metu prašo nukentėjusiesiems palikti teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiesiems tokia teisė numatyta BPK 112 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas negali dar kartą konstatuoti ir pripažinti nukentėjusiesiems teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes tokia teisė jiems numatyta aukščiau minėtame įstatyme. Akivaizdu, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis nukentėjusiesiems neužkerta galimybės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CPK 5 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl tenkinti nukentėjusiųjų atstovės skundą jame nurodytais pagrindais ir pripažinti skundžiamą nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų S. P. ir E. P. atstovės advokatės Stanislavos Šulcaitės apeliacinį skundą atmesti.