Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. (V. J.) gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į kaltinamojo V. J. pinigines lėšas – 21245 litus ir 30 eurų pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalyje (penkios nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 265 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 262 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas laikinas V. J. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 21245 litus ir 30 eurų. Vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi laikinas V. J. nuosavybės teisės apropojimas į pinigines lėšas – 21245 litus ir 30 centų pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 12 d. Nutartyje nurodyta, jog byloje, kurioje kaltinamas ir V. J., laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykęs, šioje byloje yra galimas turto konfiskavimas, baudžiamoji byla neišnagrinėta.

Kaltinamojo V. J. gynėja advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį.

Gynėja nurodo, kad 2011 m. spalio 5 d. V. J. asmens kratos metu paimti 2045 litai yra jo legaliai gautos pajamos, sutaupytos dirbant nuo 2009 m. liepos 7 d. UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotoju ir gaunant 800 litų darbo užmokestį, o piniginės lėšos – 19200 litų, kurie buvo rasti V. J. tėvų gyvenamojoje vietoje, yra lėšos, kurios V. J. tėvui buvo išmokėtos atsiskaitymams su UAB „duomenys neskelbtini“ klientais. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2011 m. spalio 3 d. UAB „duomenys neskelbtini“ kasos išlaidų orderis 19403 litų sumai bei UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys. Advokatės teigimu, minėta UAB „duomenys neskelbtini“ šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas ir ji nėra materialiai atsakinga už V. J. veiksmus. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, gynėja daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai juridiniam asmeniui buvo pratęstas procesinės priemonės taikymas, dėl ko bendrovė patiria ir ateityje dar gali patirti žalos. Advokatė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytas nei vienas nuosavybės teisių apribojimo pagrindas bei jį pagrindžiantys duomenys.

Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad 19200 litų bei V. J. asmens kratos metu rasti pinigai yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Be to, pažymima, kad Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas; to paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jei ši priemonė tampa nebereikalinga.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.

Nesutikdamas su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi, gynėja skunde nurodo, kad pinigų suma, kuri buvo rasta ir paimta V. J. asmens kratos metu – 2045 litai yra legaliai V. J. gautos pajamos, o kita pinigų dalis – 19200 litų priklauso UAB „duomenys neskelbtini“. Tačiau šis skundo argumentas nėra pagrįstas.

Iš V. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo yra žinoma, kad už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis galimai gavo ne mažiau kaip 7 000 000 litų neteisėtų pajamų. Todėl, jei dėl V. J. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, minėto dydžio suma gali būti iš jo konfiskuota kaip nusikalstamu būdu gautas turtas. Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir pinigų sumos – 19 200 litų priklausymas (ar nepriklausymas) UAB „duomenys neskelbtini“ nevertinami. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo pakanka manymo, kad šie pinigai priklausė V. J.. Dėl 2045 litų sumos, kuri gynėjos teigimu buvo legaliai V. J. gautos pajamos, pasakytina tai, kad sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant to turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.