Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-158-544/2011

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovei Ž. L., atsakovės atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Aviaturas ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4259-837-2010 pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui UAB „Aviaturas ir partneriai“ dėl 9900 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog kataloge pateikta informacija pie viešbučio statybą 1998 metais ir periodiškai atliekamus renovavimo darbus neturi įtakos teikiamų paslaugų kokybei bei ieškovės teisėtiems lūkesčiams. Kelionių kataloge aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodžiusi, kad viešbutis atidarytas 1998 m., kad jis yra periodiškai renovuojamas ir subjektyviu atsakovo vertinimu atitinka 5-* kategoriją. Teismas nepagrįstai pripažino, kad viešbutis neatitiko sutartyje nurodytos 5-* kategorijos viešbučio, nes oficialią kategoriją viešbučiui suteikia konkrečios šalies kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į toje šalyje galiojančius standartus. Kadangi nėra vieningos apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo sistemos, tai, priklausomai nuo šalies, yra skirtingi vienodų kategorijų viešbučių standartai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Egipto institucijų išduotų dokumentus viešbučiui „Dreams beach“ suteikta kategorija yra 5*. Teismas, nurodydamas, kad į 2009-10-25 Egipte ieškovės pateiktą pretenziją raštu nebuvo atsakyta, klaidingai interpretavo turizmo paslaugų teikimo sutarties 6.2 punktą bei Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų 9.2 punktą, pagal kuriuos į vietoje pateiktas pretenzijas kelionių organizatorius nėra įpareigotas atsakyti raštu, nes tokios pretenzijos ir yra skirtos tam, kad kliento nusiskundimai nedelsiant būtų sprendžiami. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, kad, gavusi 2009-10-25 ieškovės pretenziją, atsakovė nesuteikė ieškovei pagalbos, nes vykdė CK 6.754 str. 3 d. reikalavimus: atstovės susitiko su ieškove, tarėsi su viešbučio administracija, derino kambarių keitimo galimybes telefonu, o trečią poilsio dieną ieškovei buvo pasiūlytos trys alternatyvos: persikelti į vieną iš trijų to paties viešbučio kambarių, nemokamai persikelti į 4* kategorijos viešbutį arba, sumokėjus viešbučio nustatytą priemoką, persikelti į 5* kitą viešbutį. Teismas neįvertino, kad ieškovė pažeidė CK 6.64 str. 1 d., 3 d., 6.200 str. 2 d., 6.206 str. nuostatas, šalių bendradarbiavimo pareigą, nepagrįstai atsisakė siūlomų apgyvendinimo alternatyvų, taip užkirsdama kelią atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui.

2.Teismas pažeidė rungimosi, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, CPK 12 str., 178 str. reikalavimus, nes 2010-09-14 teismo posėdyje ieškovei aiškiai nurodė, kad ji nėra pateikusi pakankamai įrodymų ir, jei jų nepateiks, ieškinys bus atmestas. Per daug aktyvus teismo vaidmuo yra pakankamas pagrindas abejoti sprendimą priėmusio teisėjo nešališkumu.

3.Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nes CK 6.754 str. 5 d. galėjo būti taikoma tik tada, jie būtų nustatyta, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionių organizatorius, neišsipildo turisto pagrįsti, teisėti ir protingi lūkesčiai. Ieškovė žinojo, kad pasirinktas viešbutis atidarytas 1998 m., periodiškai renovuojamas ir kelionės organizatoriaus subjektyviu vertinimu atitinka 5-* kategoriją. Ieškovė susidarė nepagrįstą ir protingumo principo neatitinkantį lūkestį, todėl neturtinė žala nepadaryta. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kokia kriterijų visuma vadovaujantis buvo nustatytas neturtinės žalos kilimo faktas ir dydis, ir tuo pažeisti CK 6.250 str. reikalavimai bei nukrypta nuo teismų praktikos. Neturtinė žala turi būti atlyginama laikantis proporcingumo principo ir tik tada, kai pažeidimas buvo rimtas arba kėsintasi į absoliučias vertybes, o ne kai pažeidimai yra mažareikšmiai, kaip kad buvo šiuo atveju. Byloje nebuvo įrodytos neturtinės žalos atlyginimui kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nes savo pareigas įvykdė, suteikė ieškovei įmanomą pagalbą ir paramą, tačiau ji jų atsisakė (b. l. 126-130).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Dėl pirmajame apeliacinio skundo punkte nurodytų argumentų pažymėtina, kad pagal LR CK 6.748 str., LR turizmo įstatymo 6 str. 2 d., 1990-06-13 Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ Nr.90/314/EEB 3 str. atsakovė privalėjo ieškovei suteikti išsamią, neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo tipą, objekto vietą, kategoriją ar patogumų lygį ir pagrindinius ypatumus bei klasę (pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles), taip pat kitą minėtose normose nurodytą informaciją, kad ieškovė galėtų susidaryti nuomonę ir padaryti tinkamą pasirinkimą. Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigys tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 1-3 p.) Turizmo paslaugų sutarties Nr. VA010527 1.1.3 punkte nustatyta, kad kelionės organizatorius įsipareigoja pateikti turistui tikslią ir neklaidinančią informaciją apie kelionės maršrutą ir jo pakeitimus arba kelionėje teikiamas paslaugas, numatytas kataloge ar kitoje kelionę aprašančioje medžiagoje arba pakeistoje programoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė šių pareigų pilnai neįvykdė. Pagal atsakovės šioje byloje pateiktą informaciją kataloge, ieškovė pagrįstai ir protingai tikėjosi, kad jos pasirinktas apsigyventi viešbutis bus prie pat jūros ir jis atitiks 5-* viešbučio kategoriją. Atsakovė teigia, kad kataloge aiškiai nurodyta, kad 5* viešbutis nėra naujas, atidarytas 1998 metais, periodiškai renovuojamas ir kad turisto, vykstančio į 1998 metais atidarytą 5* viešbutį, lūkestis negali būti tapatus su turisto, vykstančio į 2010 metais pastatytą 5* viešbutį, lūkesčiu. Tačiau ieškovė neteikia pretenzijų dėl to, kad viešbutis yra senos statybos, seno architektūrinio išplanavimo, o kelia pretenzijas dėl to, kad suteikta apgyvendinimo paslauga neatitiko elementarių sanitarinių ir higienos reikalavimų bei kataloge aprašyto viešbučio apibudinimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešbučio pastatymo metai ir tai, kad jis periodiškai renovuojamas, neturi turėti jokios įtakos vartotojo teikiamų paslaugų kokybei ir jo teisėtiems lūkesčiams. Atsakovė kelionių kataloge skelbė, jog minėtas viešbutis yra o metrų nuo paplūdimio, atitinka 5-*, t. y. beveik pačio aukščiausio lygį ne pagal vietos valstybės, bet pagal atsakovės atliktą įvertinimą, kad jis periodiškai renovuojamas. Tokia informacija ieškovei, kaip vidutinei protingai, gera informuotai, atidžiai ir rūpestingai vartotojai, davė pagrįstą pagrindą tikėtis, kad viešbutis nus prie pat pliažo, kad jis bus atnaujintas, jame bus užtikrintos reikiamo lygio higienos ir sanitarinės sąlygos, švara, tvarka ir kiti tokio lygio viešbutyje įprasti ir būtini patogumai. Tačiau iš byloje surinktų ieškovės, kitų turistų paaiškinimų, nuotraukų, kurios yra iš minėto viešbučio, matyti, kad gyvenimo sąlygos viešbutyje neatitiko elementarių sanitarinių ir higienos sąlygų ir aptarto lygio viešbučiui keliamų reikalavimų, ko iš esmės neneigė ir atsakovės toje vietoje dirbę įgalioti atstovai. Atsakovė, elgdamasi sąžiningai, ieškovei, kaip vartotojai, turėjo suteikti informaciją ne tik apie viešbučio turistinę kategoriją, bet ir pagrindinius ypatumus, t. y. ir apie tai, kad Egipte 5-* viešbučiams keliami mažesni reikalavimai nei įprasta, nes būtent ši informacija nagrinėjamu atveju galėjo turėti esminės reikšmės ieškovei apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė ieškovei nepasiūlė apgyvendinimo paslaugų taip, kad būtų aiškus pasiūlymo pobūdis – realios apgyvendinimo sąlygos, todėl byvloje buvo pagrindas daryti išvadą, kad nesuteikė ieškovei ne tik išsamios, bet net privalomos informacijos. Teismas pagrįstai pripažino, kad viešbutis neatitiko 5-* viešbučio kategorijos ir lygio, apie kurį atsakovė skelbė kelionių kataloge. Tai, kad viešučiui kategoriją suteikia konkrečios šalies kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į toje šalyje galiojančius standartus, neturi jokios reikšmės atsakovės teikiamų paslaugų kiekybei ir kokybei. Kadangi ieškovė įgijo iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o ne vienkartinio apgyvendinimo paslaugą, tai akivaizdu, kad apgyvendinimo paslaugos kokybė šioje situacijoje buvo esminė sąlyga. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės teisių pažeidimai yra mažareikšmiai, kad teismas nepagrįstai ir nesant įrodytų civilinės atsakomybės sąlygų iš jos priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei buvo pasiūlytas kitas viešbučio numeris, kuris neatitiko jos protingų ir pagrįstų lūkesčių, kitas viešbutis už priemoką ir žemesnės kategorijos viešbutis, kurių ieškovė atsisakė. Kadangi turizmo paslauga apima ir viešbučio paslaugų teikimą, todėl atsakovė atsako tiek už savo, tiek už asmenų, kurių pagalba naudojasi teikdamas ieškovui turizmo paslaugas, netinkamą sutarties vykdymą ir privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.717 str. 3 d., 6.747 str. 2 d., 6.754 str.). Atsakovė pateikė ieškovei klaidinančią informaciją, neatitinkančią LR CK 6.748 str. 1-2 d. reikalavimų, dėl ko nebuvo įvykdyti ieškovės protingi lūkesčiai. Be to, atsakovės civilinė atsakomybė, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, atsiranda be kaltės, kadangi ji yra verslininkė, profesionaliai besiverčianti turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlantis turizmo paslaugas. CK 6.256 str. 4 d. nustato, kad verslininko (CK 2.4 str. 2 d.) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovė neįrodė esant force majeure ar kitom aplinkybėm, kurios sudarytų pagrindą netaikyti civilinę atsakomybę jos atžvilgiu. Teismo pagrįstai nustatyta, kad atsakovė šioje konkrečioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi turistui. Ieškovė su sūnumi kelione nepatenkinti dėl suteiktos paslaugos dalies, kuri yra susijusi su apgyvendinimu, šios paslaugos teikimas yra numatytas kelionės sutartyje. Už netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą taikoma teisinė atsakomybė. Jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo, jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. Teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra per didelis, atsižvelgiant į ieškovų patirtus nepatogumus, jų pobūdį, trukmę (CK 6.250 str., 6.754 str. 5 d.). Kadangi atsakovė nesuteikė ieškovės protingų lūkesčių atitinkančios turizmo paslaugos, tai tuo ir pasireiškė jo neteisėti veiksmai.

Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes nepagrįstai atsisakė atsakovo siūlytų apgyvendinimo alternatyvų. Pagal bylos duomenis, ieškovei buvo pasiūlytą persikelti į kitus kambarius trečią poilsio dieną, todėl pagal LR CK 6.754 str. 3 d. kelionės organizatoriaus pareiga teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą buvo realizuota trečią kelionės dieną. Dėl kitų dviejų pasiūlytų atsakovo alternatyvų kolegija pažymi, jog atsakovei tokios pačios kategorijos viešbutis buvo pasiūlytas sumokėjus viešbučio nurodytą papildomą priemoką, tokiu atveju, ieškovė būtų patyrusi papildomus nuostolius, o žemesnės kategorijos viešbutis neatitiko už kelionę sumokėtos kainos, o pinigų grąžinimo atsakovė nesiūlė. Atsakovė buvo atsakinga už tinkamą paslaugų vykdymą, todėl sutartinėms pareigoms tinkamai vykdyti reikalingos papildomos išlaidos (pvz., apgyvendinimas aukštesnės kategorijos viešbutyje, kai sutartyje numatytas pasirodė esąs netinkamas) neturėjo būti perkeliamos turistui.

Pagal LR CK 6.754 str. 5 d., jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kitos aplinkybės. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovės ir jos sūnaus, kaip turistų, teisėti ir protingi lūkesčiai neišsipildė juos apgyvendinus viešbučio „Dream Beach“ pasiūlytame numeryje pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį, kad atsakovė netinkamai vykdė su ieškove sudarytą sutartį. Ieškovė ir jos nepilnametis sūnus išgyveno nepatogumus dėl to, kad savo poilsio laiką turėjo gyventi sanitarinių ir higienos reikalavimų, elementarios tvarkos reikalavimų neatitinkančiame viešbutyje, nes atsakovė ieškovei suteikė nekokybišką apgyvendinimo paslaugą, operatyviai nesiėmė priemonių kompensuoti patiriamos neturtinės žalos (kambariai pasiūlyti trečią dieną), dėl ko neigiami išgyvenimai nebuvo vienkartinio pobūdžio, todėl turėjo gaišti laiką aiškindamiesi su kelionės organizatoriais, vietoj to, kad atostogolų laiką leisti savo nuožiūra. Už užsakytą kelionę ieškovas sumokėjo atsakovui 3300 Lt, pirmosios instancijos teismas priteisė 4500 Lt neturtinės žalos. Pagal CK 6.754 str. 5 d., atlygintinos neturtinės žalos dydis negali viršyti trigubos kelionės kainos. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Nors visos bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos žalos dydžiui, sprendime išdėstytos bendrai, o ne kiekviena atskirai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas svarstė visų byloje nustatytų kriterijų visumą. Teismo priteista neturtinė žala atitinka visų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytoms aplikybėms, taip pat teisingumo, protingumo principus, be to, ji yra proporcinga siekiamam tikslui – atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, o apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.

Tai, kad teismas 2010-09-14 teismo posėdyje pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus (b. l. 101), nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo vaidmuo buvo per daug aktyvus, kad buvo pažeistas rungimosi (CPK 12 str.), teismų nepriklausomumo, nešališkumo principai bei CPK 178 str. reikalavimai atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėtas ir konstatuotas vartotojo teisių pažeidimas. Užtikrinti tinkamą ir kuo greitesnį procesą, taip pat visapusišką, pilnutinį ir objektyvų bylos išnagrinėjimą yra teismo pareiga. Šiai pareigai vykdyti CPK numato tam tikrus įgaliojimus ir pareigas teismui, tame tarpe – ir CPK 7 str., 158 str. 3 d., 159 str. 1 d., 160 str. numatytus įgaliojimus ir pareigas, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir vykdė. Abi šalys buvo išklausytos, tinkamai išspręsti jų prašymai ir užtikrintos visos ir lygios teisės procese, todėl konstatuoti minėtus procesinius teisės pažeidimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.