Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam E. R., teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., ir nuteistas:

-pagal BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d. – 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

-pagal BK 300 str. 2 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta dalinai sudedant su 2006-10-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 178 str. 1 d. - 3 mėn. laisvės atėmimo ir pagal BK 180 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo ir subendrinta bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė E. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. už tai, kad jis 2006 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Frankfurto mieste, Vokietijoje, bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, duodamas jam savo fotonuotrauką, kuri buvo įklijuota vietoje savininko fotonuotraukos, suklastojant tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio G. V. vardu išduotą pasą Nr. LJ 404338 ir šį žinomai suklastotą pasą laikė nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2006 m. rugpjūčio 5 d., gabeno nuo Frankfurto miesto iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos savivaldybės, Kalvarijos pasienio kontrolės punkto, kur 2006 m. rugpjūčio 5 d., apie 23.45 val. panaudojo pateikdamas pasienio kontrolės punkto pareigūnams.

Be to jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 3 p. reikalavimus, 2006-08-05, apie 23.45 val., Salaperaugio kaime, Kalvarijos savivaldybėje, per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, pateikdamas pasienio kontrolės punkto pareigūnams žinomai suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos piliečio G. V. vardu išduotą pasą Nr. LJ 404338, pasikėsino tyčia, neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, bet nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d.

Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę. Nurodo, kad paskirtoji bausmė, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Teigia, kad savo kaltę pilnai pripažino ir gailisi, kas turėtų būti pripažinta lengvinančia aplinkybe. Be to, nusikalstamais veiksmais žalos niekam nepadaryta, viena jo įvykdyta nusikalstama veika nebaigta. Teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumą visuomenei, neatsižvelgė į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti apilnkybė, kuri nuosprendyje formaliai pripažįstama.

Posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str. nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai pripažino E. R. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d., 300 str. 2 d. Kaltės klausimo neginčija ir pats nuteistasis.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir į nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė du tyčinius nusikaltimus, teistas 4 kartus. Teistumai rodo, kad E. R. turi polinkį daryti nusikaltimus, realiai neįvertina jam teismų suteikto pasitikėjimo bei padarytų nusikalstamų veikų sukeliamų pasėkmių. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į anksčiau padarytų nusikaltimų skaičių.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas pripažino aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, į tai skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė, tokiu būdu paskirdamas bausmes, savo dydžiu žymiai mažesnes, negu šių bausmių vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo sankcijose.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja, todėl pirmos instancijos teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, todėl apelianto motyvai dėl per griežtos bausmės yra atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.