Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus (toliau – ir Švenčionių skyrius) 2023 m. sausio 19 d. raštą „Dėl žemės sklypo perdavimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 22 d. sprendimą „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Švenčionių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (15.29 Mr)SK4-16477 „Dėl žemės sklypo perdavimo“ (toliau – ir Prašymas).

2.1. Švenčionių skyrius Rašte pareiškėjui nurodė, kad valstybinė žemė išnuomojama, parduodama, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Švenčionių skyrius taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), yra ūkinės veiklos pobūdžio statinys bei tarnauja pagrindiniam statiniui, nėra teisinio pagrindo išskirti žemės sklypo dalį, reikalingą ½ Pastato daliai eksploatuoti, kurią būtų galima nuomoti ar parduoti.

2.2. Turto bankas, nesutikdamas su Raštu, jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai ne teismo tvarka. NŽT 2023 m. kovo 22 d. Sprendimu atmetė Turto banko skundą.

2.3. Turto bankas turto patikėjimo teise valdo ½ dalį Pastato, kita pastato dalis priklauso fiziniam asmeniui. Dalis Pastato buvo įtraukta į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2.4. Turto bankas informavo Švenčionių skyrių, kad dalis žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra reikalinga parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui: ½ Pastato.

2.5. Turto banko patikėjimo teise valdoma ½ Pastato dalis nebėra buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ar kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), priklausinys. Priklausinio statusas buvo panaikintas atlikus pataisymus Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo metu ½ dalis Pastato laikytina savarankiškai funkcionuojančiu atskiru objektu (pagrindiniu daiktu). VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad ½ dalis Pastato, priklausanti fiziniam asmeniui, yra buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priklausinys, tačiau valstybei nuosavybės teise priklausančiai ūkinio pastato daliai priklausinio statusas yra panaikintas. Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo valdoma Pastato dalis yra pagrindinio daikto priklausinys. Parduodant viešame aukcione valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

2.6. Švenčionių skyriaus nurodytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas šioje situacijoje netaikytini, nes jie reglamentuoja žemės sklypo pardavimą ar nuomą ne aukciono būdu, kai žemė yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. ½ Pastato dalį ketinama parduoti aukcione. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta išimtis, kai valstybinė žemė nenuomojama ir neparduodama, yra taikoma neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

2.7. Skundžiamame Sprendime taip pat siūloma sudaryti sandorį dėl servituto, tačiau 95/169 dalis Žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, o 74/169 žemės sklypo – Lietuvos Respublikai. 74/169 dalies žemės sklypo patikėtiniu Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta NŽT. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.125 straipsnio nuostata, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. 95/169 dalies Žemės sklypo bendraturčiams nesutikus sandoriu nustatyti servitutą, yra užkertamas kelias Turto bankui parduoti Pastato dalį aukcione. Pastato dalis yra įtraukta į Sąrašą ir Turto bankas, atlikdamas jam Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu pavestas funkcijas, privalo organizuoti šio turto pardavimą.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Švenčionių skyrius Raštu informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo išskirti Žemės sklypo dalį, reikalingą ½ Pastato daliai, kuri yra priklausinys, eksploatuoti (kurią būtų galima nuomoti ar parduoti). Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, Pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip priklausinys, ½ dalis šio Pastato priklauso Butui, Pastato fizinis nusidėvėjimas – 70 proc.

3.2. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, Pastatas (jo dalis) įregistruotas kaip priklausinys, jis savarankiškai negali funkcionuoti. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis, kieno prašymu Nekilnojamojo turto registre pasikeitė įrašai, kokiu pagrindu Pastato ½ daliai, kuri patikėjimo teise priklauso VĮ Turto bankui, buvo panaikintas priklausinio statutas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 10/39815) matyti, kad kadastro duomenys nebuvo atnaujinti.

3.3. Pastatui, kuris nefunkcionuoja savarankiškai, atskiros Žemės sklypo dalies išskirti nėra teisinio pagrindo. Todėl šiuo atveju NŽT neturi teisinio pagrindo atskirai išnuomoti ar parduoti Žemės sklypo dalies statiniams (pvz., ½ daliai Pastato) eksploatuoti, kurie nėra pagrindiniai daiktai, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį yra tik priklausiniai (pagalbinio ūkio pastatai), t. y. savarankiškai nefunkcionuoja. NŽT neturi teisinio pagrindo išskirti atskiros Žemės sklypo dalies VĮ Turto bankui priklausančiai ½ daliai Pastato eksploatuoti, kuri galėtų būti išnuomojama ar parduodama fiziniams ar juridiniams asmenims. NŽT nuomone, Žemės sklypo dalis (½ daliai Pastato eksploatuoti) neparduodama ir neišnuomojama.

3.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, sprendžiant dėl servituto nustatymo, 95/169 Žemės sklypo dalies bendraturčiams nesutikus sandoriu nustatyti servitutą, yra užkertamas kelias Turto bankui parduoti Pastato dalį aukcione. Nacionalinės žemės tarnyboje nėra pateiktas prašymas (kartu su reikalingais dokumentais) dėl servituto nustatymo, taip pat nėra jokių dokumentų, kurie įrodytų Žemės sklypo bendraturčių nesutikimą (prieštaravimą) dėl servituto, skirto Pastato daliai eksploatuoti, nustatymo.

3.5. Pareiškėjas informuotas, kad tarp Žemės sklypo bendraturčių (tarnaujančiojo daikto savininkų) ir 1 dalies Pastato savininko VĮ Turto banko (viešpataujančiojo daikto dalies savininko) turėtų būti sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo ir buvo informuotas apie dokumentus, kuriuos turėtų pateikti NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą (Švenčionių skyriui), siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo Žemės sklype.

3.6. Visas Pastatas yra priklausinys, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo išskirti atskiros Žemės sklypo dalies VĮ Turto bankui priklausančiai ½ daliai Pastato eksploatuoti, kuri galėtų būti išnuomojama ar parduodama fiziniams ar juridiniams asmenims.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino: panaikino Raštą, Sprendimą ir įpareigojo Švenčionių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

5.1. Lietuvos Respublikai priklauso ½ dalis Pastato, kurią patikėjimo teise valdo pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugpjūčio 17 d. išraše nurodyta, kad minėtas pastatas yra priklausinys, t. y. ½ dalis priklauso Butui. 74/169 dalys Žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai, ją patikėjimo teise valdo NŽT, o likusios 95/169 dalys priklauso fiziniams asmenims.

5.2. Pastatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ir valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valstybė įmonei Turto bankui“ įtrauktas į Sąrašą.

5.3. Pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių skyrių su Prašymu, prašydamas: 1) nustatyti, ar Žemės sklypo dalis, reikalinga parduodamam nekilnojamajam turtui: ½ Pastato, yra parduodama ar nuomojama; 2) jei šis žemės sklypas parduodamas – perduoti žemės sklypą patikėjimo teise VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal perdavimo ir priėmimo aktą; 3) parengti pažymą apie parduodamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

5.4. Švenčionių skyrius Rašte nurodė, kad Pastatas tarnauja pagrindiniam statiniui, todėl nėra teisinio pagrindo išskirti jam žemės sklypo dalį, kurią būtų galima nuomoti ar parduoti. Klausimas dėl žemės sklypo dalies, reikalingos Pastato daliai eksploatuoti, galėtų būti sprendžiamas sudarant sandorį dėl žemės servituto nustatymo.

5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pateikė skundą NŽT, kuri Sprendimu paliko galioti Raštą.

6. Teismas įvertino Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto, Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, 2.1 punkto nuostatas.

7. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Civilinio kodekso XXIX skyriaus nuostatomis, nurodė, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Teismas įvertino aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

8. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo valdoma Pastato dalis yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys, įvertino Civilinio kodekso 4.12 straipsnio, 4.13 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką.

9. Teismas taip pat įvertino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad tam tikrų faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

10. Teismas, nurodė, kad, vertindamas skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia klausimo dėl dalies ūkinio pastato statuso, šią aplinkybę privalėjo nustatyti ir įvertinti atsakovai, nagrinėdami pareiškėjo Prašymą ir skundą.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių nesivadovavo pareiškėjo pateiktais įrodymais, kad ½ dalis Pastato, priklausančio Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomo pareiškėjo, nebeturi priklausinio statuso, o pateikė tik bendro pobūdžio teiginį, jog nėra aišku, dėl ko pasikeitė šios Pastato dalies statusas, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino. Atsakovai nepaaiškino, kokia konkreti teisės akto norma ir kaip nulėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovai nenurodė, kodėl nesivadovavo aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjo pateikti duomenys iš viešo registro yra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nurodydami, jog Pastato fizinis nusidėvėjimas – 70 proc., nei skundžiamuose sprendimuose, nei atsiliepime į patikslintą skundą nepaaiškino, ar ši aplinkybė lėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą ir jeigu taip – kokiu teisiniu pagrindu.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiamuose administraciniuose sprendimuose nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę jų priėmimą. Atsakovai nenurodė, kodėl, priimdami administracinius sprendimus, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registre esančia aktualia informacija, nepatikrino jos tikslumo, neįsitikino, kieno iniciatyva ir kada duomenys apie priklausinio statusą buvo pakeisti. Teismas pažymėjo, kad administracinio sprendimo aiškių motyvų nenurodymas pačiame sprendime kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

14. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Švenčionių skyriaus Raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Raštas yra be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos, jame nėra įvertintos visos esminės faktinės aplinkybės, įskaitant informaciją ir rašytinius įrodymus apie pastato dalies statusą ir Nekilnojamojo turto registro duomenų pasikeitimą.

15. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas patenkinti pareiškėjo patikslintą skundą – panaikinti atsakovų administracinius sprendimus ir įpareigoti atsakovą Švenčionių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas nurodė, kad atsakovai neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti nagrinėdami pareiškėjo Prašymą ir skundą.

III.

16. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad Rašte ir Sprendime nurodė argumentus, motyvus, kuriais netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo priimti skundžiami aktai.

18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikalingų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais faktais, argumentais ir įrodymais Nacionalinė žemės tarnyba rėmėsi, priimdama ginčo sprendimus. Teismas neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimas priimtas nenustačius ir neatskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

19. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, taikytiną nagrinėjamu atveju, ir įvertinus apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, kadangi ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos raštai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tinkamai įvertinus ginčo situacijai aktualias faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl skundžiamo Rašto ir Sprendimo neteisėtumo ar netinkamo situacijos vertinimo yra nepagrįstos.

20. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad NŽT nepagrįstai kvestionuoja Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumą, nes jie nėra pakeisti ir / arba nuginčyti. Ginčo Pastato dalies kaip priklausinio statusas buvo panaikintas pakoregavus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ir šie duomenys yra teisingi.

22. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.17 punktu, visas Pastatas yra priklausinys ir savarankiškai funkcionuoti negali. Atsakovo teigimu, praktikoje tas pats daiktas gali atitikti įvairius įstatyme numatytus požymius ir tam tikrais atvejais ūkinis pastatas gali būti namo ar buto priklausinys, o kitais atvejais ūkinis pastatas gali būti pagrindinis daiktas, t. y. statinys. Nagrinėjamu atveju Turto bankas nevaldo jokio kito pastato ar patalpos adresu (duomenys neskelbtini), todėl ginčo Pastato dalis nėra funkciškai susijusi su jokiu kitu daiktu, todėl šiuo metu ½ dalis Pastato, priklausanti valstybei nuosavybės teise ir Turto banko valdoma patikėjimo teise, laikytina savarankiškai funkcionuojančiu atskiru objektu.

23. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju atsakovas privalo nustatyti, ar Žemės sklypas (jo dalis) yra parduodamas, ar išnuomojamas; jei šis Žemės sklypas (jo dalis) parduodamas – perduoti Žemės sklypą (jo dalį) patikėjimo teise Turto bankui pagal valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą; parengti pažymą apie parduodamą valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2023 m. sausio 19 d. rašto „Dėl žemės sklypo perdavimo“ ir dėl NŽT 2023 m. kovo 22 d. sprendimo „Dėl gauto skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (15.29 Mr)SK4-16477 „Dėl žemės sklypo perdavimo“.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino: panaikino Raštą, Sprendimą ir įpareigojo Švenčionių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas konstatavo, kad skundžiamuose administraciniuose sprendimuose nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę jų priėmimą; atsakovai nenurodė, kodėl, priimdami administracinius sprendimus, nesivadovavo Nekilnojamojo turto registre esančia aktualia informacija, nepatikrino jos tikslumo, neįsitikino, kieno iniciatyva ir kada duomenys apie priklausinio statusą buvo pakeisti, ir tokie administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

26. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu ir pažymi, kad Rašte ir Sprendime nurodė argumentus, motyvus, kuriais netenkino pareiškėjo prašymo, nurodė teisės aktus, kuriais remiantis buvo priimti skundžiami aktai.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalimi, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

28. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

29. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai priklauso ½ dalis Pastato, kurią patikėjimo teise valdo pareiškėjas. Kita ½ Pastato dalis Nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugpjūčio 17 d. išraše yra įvardijama kaip buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, priklausantis fiziniam asmeniui. Pastatas yra žemės sklype (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Šio Žemės sklypo 74/169 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, ją patikėjimo teise valdo NŽT, o likusios 95/169 dalys priklauso fiziniams asmenims. Pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių skyrių su Prašymu, prašydamas: 1) nustatyti, ar Žemės sklypo dalis, reikalinga parduodamam nekilnojamajam turtui: ½ Pastato, yra parduodama ar nuomojama; 2) jei šis žemės sklypas parduodamas – perduoti žemės sklypą patikėjimo teise VĮ Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal perdavimo ir priėmimo aktą; 3) parengti pažymą apie parduodamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. NŽT skundžiamuose administraciniuose aktuose nurodė, kad Pastatas tarnauja pagrindiniam statiniui, todėl nėra teisinio pagrindo išskirti jam žemės sklypo dalį, kurią būtų galima nuomoti ar parduoti, o klausimas dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos Pastato daliai eksploatuoti, galėtų būti sprendžiamas sudarant sandorį dėl žemės servituto nustatymo su kitais Žemės sklypo bendrasavininkiais.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl galimybės aukciono būdu parduoti ½ Pastato dalį, kurią patikėjimo teise valdo pareiškėjas, bei dėl galimybės šiai Pastato daliai eksploatuoti suformuoti atskirą žemės sklypą. Kadangi ir ½ Pastato dalis ir 95/169 dalys Žemės sklypo priklauso fiziniams asmenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms bei pareigoms.

31. Pažymėtina, kad nors nei pareiškėjas, nei atsakovas neteikė prašymo dėl fizinių asmenų – Pastato ir Žemės sklypo bendrasavininkių – įtraukimo administracinės bylos proceso šalimis, tačiau, atsižvelgiant į bylos dalyką, teismas turėjo įtraukti šiuos asmenis į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 33 str. 5 d.).

32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti.

33. Atsižvelgiant į tai, jog administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės šioje proceso stadijoje nepasisako. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.