- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- e2YT-2826-819/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32041-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- D. A., G. D., J. D., J. K. V., M. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. A., G. D., J. D., J. K. V. ir M. V. skundą dėl sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą 2021 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) sprendimo Nr. 4E-24118 apskundimui kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, panaikinti 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 4E-24118 kaip nepagrįstą ir įpareigoti VVTAT ginčą nagrinėti iš esmės.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjai 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į VVTAT dėl iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Perpeta“ įsigytų neatitinkančių sutarties nuotekų šalinimo sistemų, kurios buvo įsigytos kartu su nebaigtais statyti namais (baigtumas 85 proc.) ir žemės sklypų dalimis, ir tuo pagrindu pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – grąžinti lygiomis dalimis 1 935,99 Eur (645,33 Eur) infiltracinių lauko įrengimų ir 3 294 Eur nuotekų valymo įrenginių ir darbų kainos (2/3 nuo komercinių pasiūlymų vidurkio). Kaip minėta, pareiškėjai skundą VVTAT pateikė 2020 m. birželio 2 d., tačiau, anot pareiškėjų, jo nagrinėjimas buvo vilkinamas, remiantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau – VTAĮ) terminai skundo nagrinėjimo buvo grubiai pažeisti. Pareiškėjų teigimu, galiausiai skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, apie tai juos atmestinai, neatsakingai „informavus”. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. VVTAT priėmė sprendimą Nr. 4E-24118, kuriuo nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą pagal pateiktą prašymą. Toks sprendimas turėjo būti išsiųstas registruotu laišku, pareiškėjams patvirtinant, kad tą dokumentą gavo. Paaiškina, kad minėtą VVTAT sprendimą pareiškėjai gavo vėliau nei per 7 dienas nuo sprendimo priėmimo, nes VVTAT siųstas laiškas nukeliavo į elektroninio pašto skyrelį “šlamštas”, taip pareiškėjams buvo “įteiktas” skundžiamas sprendimas, o kitu būdu pareiškėjai nebuvo informuoti apie tokio svarbaus dokumento išsiuntimą. Be to, vėliau laiškas dėl techninių kliūčių pilnai neatsidarė, todėl pareiškėjai negali pateikti įrodymų kada su juo pilnai susipažino. Pareiškėjų vertinimu, taip buvo pažeistos jų teisės apskųsti VVTAT sprendimą. Dėl šių nurodytų objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios nuo pareiškėjų nepriklausė, t. y. dėl VVTAT netinkamo sprendimo įteikimo būdo, pareiškėjai nurodo praleidę apskundimo terminą, todėl prašo teismo jį atnaujinti.
Papildomai nurodo, kad 2021 m. spalio 13 d. iš atostogų grįžo VVTAT specialistė A. S. R., kuri vedė ginčo nagrinėjimo bylą ir kuriai tik tuomet pavyko prisiskambinti. Pareiškėjams šiai VVTAT specialistei užduodant iškilusius klausimus dėl VVTAT priimto sprendimo aiškumo ir įteikimo, ji nesugebėjo į juos atsakyti ir informavo, kad pareiškėjai užklausą turi pateikti raštu, dėl ko pareiškėjai 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi į VVTAT. 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjai gavo atsakymą iš VVTAT ir informaciją apie sprendimą, kuriuo remiantis ginčo nagrinėjimas nutraukiamas pagal VTAĮ 26 straipsnio 6 punktą, t. y., kad dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo. Taigi pareiškėjai tvirtina, kad sprendimas buvo įteiktas ir pilną informaciją apie sprendimo priėmimą gavo tik 2021 m. lapkričio 18 d.
Paaiškina, kad pareiškėjų įgaliotam asmeniui J. D. dažnai bendraujant telefonu ir susirašinėjant su VVTAT atstove A. S. R., ji paskutinio pokalbio metu, prieš priimant sprendimą, pareiškėjus informavo, kad reikia papildomai pristatyti komercinius pasiūlymus dėl nuotekų įvedimo kainos ir kad daugiau įrodymų pateikti nereikia. Nurodo, kad 2021 m. liepos 8 d. raštu Nr. 4E- 17485 ir 2021 m. liepos 22 d. pakartotiniu raštu Nr. 4E-18728 VVTAT kreipėsi į pareiškėjus prašydama patikslinti reikalavimą, nurodant konkrečią pardavėjo grąžintiną sumą ir pateikti jos apskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti patirtos žalos dydį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, taip pat nurodyti kokia faktinė nuotekų šalinimo sistema buvo įsigyta. Pareiškėjų teigimu, konkreti suma nurodyta ir apskaičiavimas pateiktas pagal komercinius pasiūlymus, o VVTAT yra suteikta įstatymo teisė sąmatą išsireikalauti iš pardavėjo. Kadangi pareiškėjai iš UAB „Perpeta” išsireikalauti dokumentų ir sąmatos negalėjo, VVTAT atstovė juos informavo, kad užteks komercinių pasiūlymų. Pasak pareiškėjų, UAB „Perpeta” vilkina ir specialiai apsunkina bylos nagrinėjimą, kadangi nepateikia turimos sąmatos, todėl remiantis praktika, turėtų būti vertinama, kad UAB „Perpeta” savo neveikimu su komerciniais pasiūlymais sutinka. Nurodo, kad vadovaujantis VTAĮ 22 straipsnio 2 dalimi, VVTAT turi teisę pareikalauti pateikti įrodymus iš UAB „Perpeta”, kadangi pareiškėjai tokios galimybės neturi.
Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad tai ne žala ir ne prekės sugadinimas, kaip neteisingai vertina ir traktuoja VVTAT, o ginčo esmė tokia, kad sumokėta pinigų suma neatitinka parduotos, deklaruotos prekės paskirties ir funkcionalumo – civiliniuose santykiuose tai yra neteisėtas sandoris. Be to, pareiškėjai akcentuoja, kad jie pirmame 2020 m. birželio 2 d. rašte pateikto reikalavimo dėl išsikreipusių plastikinių talpų, kurios neatlaikė molingo grunto, atsisakė vėliau tikslintuose reikalavimuose. Tai lėmė, kad atvykus ekspertams, jie konstatavo, kad ekspertizės neverta daryti, nes plastikinių talpų kaina nedidelė, o ekspertizės akto surašymas brangiai kainuoja. Tačiau VVTAT prašo pateikti ekspertizės aktą, kokia prekė buvo parduota. Pareiškėjai pabrėžia, kad ekspertai pirkimo metu nedalyvauja ir tokį aktą neturi galimybės surašyti, tai padaryti neįmanoma tiek faktiškai, tiek juridine prasme. Toks VVTAT reikalavimas yra niekinis, neatitinka logiškumo, teisėtumo principams ir yra perteklinis.
Atsakant į VVTAT užklausą, kokia faktinė nuotekų šalinimo sistema buvo įgyta, pareiškėjai akcentuoja, kad tai vietinė nuotekų šalinimo infiltracinė sistema, o dabar yra vietinė išvežama nuotekų šalinimo sistema. Nurodo, kad net ir UAB „Perpeta”, atsakydama VVTAT savo 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašte, patvirtina, kad parduodant buvo įrengta gelžbetoninė vietinė infiltracinė (talpos be dugno) nuotekų šalinimo sistema, tai yra tokia prekė parduodant ir buvo deklaruota. Papildomai šį faktą įrodo ir vadybininko G. K., kuris šią prekę pareiškėjams deklaravo, pareiškimas. Paaiškina, kad vietinė nuotekų sistema gali būti dviejų rūšių: 1) infiltracinė ir 2) išvežama. Pakartoja, kad pareiškėjams buvo parduota infiltracinė nuotekų sistema, kokios jie ir tikėjosi, bet vėliau dėl molingo grunto ji neveikė ir neatitiko projekto, kuris buvo nepateiktas. Vėliau, kai pamatė, kad infiltracija nevyksta, UAB „Perpeta” savavališkai infiltraciją pakeitė į vietinę išvežamą nuotekų sistemą, kurios pareiškėjai nepirko, kadangi jos naudojimas jiems brangiai kainuotų. Pareiškėjai, kad nereikėtų, kas mėnesį išvežti nuotekų, ir kad turėtų infiltraciją, buvo priversti papildomai savo lėšomis supilti žvyro salelę, kad ten nubėgtų išvalytas vanduo, nes apačioje nepralaidus molis. Pareiškėjų manymu šiuos faktus patvirtina, tai yra neneigia ir UAB „Perpeta” savo anksčiau minimame rašte. Taip pat UAB „Perpeta” aiškiai konstatuoja patį faktą, kad savo lėšomis perdarė nuotekų sistemą iš vietinės infiltracinės, kurią buvo įsigiję pareiškėjai (kuri turėjo atlikti infiltracinę funkciją, tačiau neveikė), į vietinę išvežamą (įdėjo talpas uždaru dugnu, kurių pareiškėjai nepirko). Papildomai nurodo, kad perdavimo aktu pareiškėjai vietinės išvežamos infiltracijos sistemos, kuri vėliau pardavėjų buvo savavališkai pakeista, nepriėmė. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, pareiškėjai konstatuoja, kad VVTAT neatliko VTAĮ jai nustatytos funkcijos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, t. y. visiškai nevertino pateiktų įrodymų, nesigilino į skundo esmę, vėliau bylos nagrinėjimą perdavė kitam specialistui, kuris pareiškėjams nepaaiškino dėl kokių konkrečiai objektyvių aplinkybių ginčo nagrinėti neįmanoma ir nepagrįstai skundo nagrinėjimą nutraukė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VVTAT pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog VVTAT 2020 m. birželio 2 d. buvo gautas pareiškėjo J. D. ir pagal įgaliojimą J. D. atstovaujamų (duomenys neskelbtini) namų gyventojų D. A., G. D., J. K. V., M. V. prašymas (reg. Nr. 7E-2004) ir 2020 m. liepos 22 d. prašymo papildymas (reg. Nr. 5-11991) dėl iš UAB „Perpeta“ įsigytų galimai neatitinkančių sutarties nuotekų šalinimo sistemų, kurios buvo įsigytos kartu su nebaigtais statyti namais (baigtumas 85 proc.) ir žemės sklypų dalimis (toliau – Turtas), ir tuo pagrindu pareiškėjų UAB „Perpeta“ atžvilgiu keliamo reikalavimo – grąžinti lygiomis dalimis 5 229,55 Eur (1 935,99 Eur infiltracinių laukų įrengimas ir 3 294 Eur nuotekų valymo įrenginių ir darbų kainos (2/3 nuo komercinių pasiūlymų vidurkio)). VVTAT gavusi pareiškėjų prašymą, siekdama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjų keliamą reikalavimą bei ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi VTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 3 d.) 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 4E-20541 kreipėsi į UAB „Perpeta“ ir pasiūlė su pareiškėjais kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo.
Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. VVTAT gavo UAB „Perpeta“ atsakymą (reg. Nr. 5-14008), kuriame bendrovė nurodė, kad taikus ginčo sprendimas esamu momentu yra neįmanomas ir pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjų reiškiamų reikalavimų. UAB „Perpeta“ paaiškino, kad pagal projektą pareiškėjų įsigytame Turte turi būti įrengta tokia sistema: buitinės nuotekos patenka į valymo įrenginį, jame yra išvalomos, tuomet jos perteka į kontrolinį šulinį, kuriame yra kaupiamos ir šiam šuliniui užsipildžius, šios nuotekos yra išvežamos iš šulinio. Prieš atliekant darbus bendrovė priėmė sprendimą atlikti papildomus geologinius tyrimus, todėl pasikonsultavusi su specialistais ir gavusi jų patvirtinimą, kad galima įrengti talpą – šulinį be dugno (infiltracinį), atitinkamai įrengė 2 šulinius. Taip pat UAB „Perpeta“ nurodė, kad 2018 m. po lietingo sezono pareiškėjai kreipėsi į bendrovę su prašymu užsandarinti įrengtus šulinius, nes šuliniai pradėjo veikti ne kaip infiltraciniai, o kaip surenkamieji šuliniai. Atsižvelgdama į tai, UAB „Perpeta“ nupirko 2 plastikines sandarias talpas, kurių kiekvienos talpa 5 m³ ir jas sumontavo. Sumontuotos talpos sandarios, kaip nurodyta ir projekte, tačiau vienintelis skirtumas – tai buvo ne gelžbetoninės, o plastikinės talpos. UAB „Perpeta“ informavo VVTAT, kad infiltracinių laukų įrengimas vyko pareiškėjų iniciatyva, bendrovė pakeitė nuotekų šalinimo sistemą, nes pareiškėjai nenorėjo mokėti už reguliarų nuotekų išvežimą iš kontrolinių šulinių.
2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 4E-22879 VVTAT supažindino pareiškėjus su UAB „Perpeta“ atsakymu ir paprašė pateikti VVTAT informaciją, nurodant savo poziciją dėl bendrovės atsakyme pateiktų paaiškinimų. VVTAT 2020 m. rugsėjo 23 d. gautas pareiškėjų atsakymas (reg. Nr. 5-15742), kuriame pareiškėjai nurodė, kad nebuvo supažindinti su bendrovės minimu projektu ir jo nepasirašė, o plastikinės talpos atsirado tik po to, kai infiltracinė nuotekų sistema nepasitvirtino ir UAB „Perpeta“ bandė broką ištaisyti savo lėšomis, priimdama sprendimus, keisdama gelžbetonines talpas plastikinėmis, kurios neatlaiko grunto spaudimo. Minimu raštu pareiškėjai taip pat informavo VVTAT, kad perkant Turtą, UAB „Perpeta“ atstovas G. G. pareiškėjams deklaravo, kad su Turtu pareiškėjai įsigyja infiltracinę nuotekų sistemą, kur sudėtos gelžbetoninės talpos su atviru dugnu, t. y. su infiltracija į žemę. VVTAT 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gauti pareiškėjų papildomi paaiškinimai (reg. Nr. 5-16046), kuriuose buvo nurodyta, jog UAB „Perpeta“, tvarkydama savo paliktą broką, važinėdama sunkiąja technika po pareiškėjų teritoriją, sugadino gerbūvį, subraižė ir išvartė, išjudino trinkelėmis išdėtą kiemo teritoriją, reljefą, tačiau šių sugadinimų neištaisė. Dėl šios priežasties pareiškėjai patikslino reikalavimą UAB „Perpeta“ atžvilgiu, t. y. nurodė reikalavimą grąžinti lygiomis dalimis dalį sumokėtų pinigų, iš viso 15 000 Eur, kadangi sumokėta visa suma už Turtą neatitinka Turto kokybės ir nebuvo suteikta paslauga; ištaisyti padarytą broką, t. y. tinkamai sutvarkyti namų klinkerio plyteles ir sutvarkyti sugadintą gerbūvį.
2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 4E-25957 VVTAT kreipėsi į UAB „Perpeta“ ir atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus atnaujintus reikalavimus, pasiūlė kilusį ginčą spręsti taikiai ir informuoti pareiškėjus ir VVTAT apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl patikslintų reikalavimų. Apie naują pasiūlymą UAB „Perpeta“ ginčą spręsti taikiai VVTAT informavo ir pareiškėjus 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 4E-25956. VTAT 2020 m. spalio 21 d. gautas UAB „Perpeta“ atsakymas (reg. Nr. 5-17339), kuriuo bendrovė paaiškino, jog visus nuotekų šalinimo sistemos įrengimo darbus, įskaitant naujų talpų įsigijimą, atliko savo lėšomis. Bendrovė taipogi pažymėjo, kad infiltraciniai laukai buvo įrengti ne todėl, jog įrengta nuotekų sistema neveikė, o todėl, jog pareiškėjai patys pageidavo tokio sprendimo. Be to, UAB „Perpeta“ nurodė, kad daugiau nei 2 metus pareiškėjai neatliko infiltracinių laukų priežiūros, kuri būtina ir informavo apie nesutikimą su pareiškėjų naujai keliamu reikalavimu grąžinti 15 000 Eur ir laiko jį nepagrįstu, kadangi pareiškėjai nenurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuotas patikslintas reikalavimas.
2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 4E-28021 VVTAT supažindino pareiškėjus su UAB „Perpeta“ atsakymu ir paprašė pateikti VVTAT informaciją, nurodant savo poziciją bendrovės pateiktų paaiškinimų atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 9 d. VVTAT buvo gautas pareiškėjų paaiškinimas (reg. Nr. 5-18333), kuriame pareiškėjai nurodė, kad UAB „Perpeta“ įrengė netinkamas molingam gruntui infiltracines nuotekų sistemas, vėliau išvalyto vandens talpas pakeitė sandariomis plastikinėmis, tačiau neįrengė sprendimo kur nukreipti išvalytą vandenį (kompensuojant deklaruotą vandens infiltraciją į žemę). Pareiškėjai paaiškino, jog pakeistos plastikinės sandarios išvalyto vandens talpos, pareiškėjų manymu, nėra tinkamos esamiems gruntams ir veikiamos gruntų spaudimų deformuojasi arba subliūška. Pasisakydami dėl patikslinto reikalavimo, taip pat teikdami paaiškinimus raštu, pareiškėjai patikslino reikalavimą dėl 15 000 Eur kompensacijos, nurodydami tikslią kompensuojamą sumą – 14 338,50 Eur, ją grįsdami kaimynų patirtomis išlaidomis keičiant sugniuždytas vandens nuotekų talpas, taip įvertindami susidarysiančias tikėtinos avarijos likvidavimo išlaidas. Apie patikslintą pareiškėjų reikalavimą UAB „Perpeta“ buvo informuota 2020 m. lapkričio 10 raštu Nr. 4E-29290.
2020 m. gruodžio 22 d. VVTAT gavo pareiškėjų el. laišką (reg. Nr. 5-21227), kuriuo pareiškėjai paprašė pristabdyti pateikto prašymo nagrinėjimą ir nurodė apie ketinamą atlikti ekspertizę. 2021 m. kovo 18 d. VVTAT gavo pareiškėjų raštą (reg. Nr. 5E-769), kuriuo buvo pateikti nauji reikalavimai, nurodant, kad UAB „Perpeta“ suteikė apgaulingą informaciją ir neatskleidė realios informacijos apie parduodamą Turtą. Pakeistą ginčo dalyką pareiškėjai grindė buvusio bendrovės vadybininko G. K. 2021 m. kovo 1 d. pareiškimu, kuriame atskleidžiama, jog G. K., parduodamas Turtą, buvo įpareigotas reklamuoti ir nurodyti, kad Turte yra įrengti infiltraciniai vietinių nuotekų valymo įrenginiai. Dėl šios priežasties pareiškėjai suformulavo naujus reikalavimus UAB „Perpeta“ atžvilgiu: 1) grąžinti papildomai patirtas išlaidas, susijusias su infiltracinio lauko įrengimu (1 935,99 Eur); 2) pateikti statybos apskaitos žurnalą ir konkrečiai vietinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatą, kurią pareiškėjai apmokėjo bendroje sumoje perkant Turtą; 3) pagal pateiktą vietinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatą grąžinti pareiškėjams 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos (gražinti lygiomis dalimis). 2021 m. gegužės 11 d. VVTAT raštu Nr. 4E-12160 kreipėsi į UAB „Perpeta“ ir, atsižvelgdama į pareiškėjų pateiktus pakeistus reikalavimus, paprašė pateikti VVTAT informaciją, nurodant poziciją pakeistų reikalavimų atžvilgiu. UAB „Perpeta“ 2021 m. gegužės 22 d. raštu (reg. Nr. 5-8273) pateikė atsakymą VVTAT, kuriame nurodė, kad pareiškėjų suformuluotas reikalavimas grąžinti 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos yra neaiškus, todėl bendrovė negali pasisakyti dėl reikalavimo dalies, be kita ko, dalį darbų bendrovė darė savo sąskaita ir pareiškėjai už tai nemokėjo. UAB „Perpeta“ atsakyme pažymėjo, kad nuotekų siurblinės įrengimas, infiltracinio lauko įrengimas, nuotekų trasos įrengimas nebuvo bendrovės pagal projektą įrengtos nuotekų valdymo sistemos trūkumų šalinimas (įrengta nuotekų šalinimo sistema veikė), o pareiškėjų iniciatyva ir sprendimu esamos nuotekų valdymo sistemos veikimo principo keitimas, kai išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą (o ne kaupiamos talpose ir išvežamos).
2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 4E-13333 VVTAT supažindino pareiškėjus su UAB „Perpeta“ atsakymu ir paprašė pateikti VVTAT informaciją, nurodant poziciją dėl pardavėjo pateiktų paaiškinimų. VVTAT 2021 m. birželio 23 d. buvo gautas pareiškėjų raštas (reg. Nr. 5-10057), kuriuo pareiškėjai informavo, jog aiškiai supranta, kokios jų teisės yra pažeistos (t. y. apgaulinga veika pasireiškė apgaulingu informacijos pateikimu ir realios informacijos apie parduodamą Turtą neatskleidimu). Pareiškėjai paaiškino, kad savo reikalavimus tikslina pagal šios bylos metu atsiradusias aplinkybes, pvz. po konsultacijų su specialistais arba gavus bendrovės buvusių darbuotojų rašytinius paaiškinimus. Minimame rašte taip pat buvo patikslintas pareiškėjų keliamas reikalavimas grąžinti 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos, nurodant, kad UAB „Perpeta“ turi gebėti įvertinti nuotekų valymo įrenginio su 2 kontroliniais šuliniais įrengimo kainą, o jei bendrovė to padaryti negali, pareiškėjai įpareigojo VVTAT apskaičiuoti pagal savo taikomą metodiką pareiškėjų įsigyto Turto kainos sumažinimui. 2021 m. rugpjūčio 2 d. VVTAT buvo gautas pareiškėjų raštas (reg. Nr. 5E-2397), kuriuo pareiškėjai paaiškino, jog UAB „Perpeta“ atžvilgiu keliamo reikalavimo sumą apskaičiavo pagal gautus komercinius pasiūlymus iš nuotekų valymo įrenginius parduodančių ir montuojančių įmonių, skaičiuojant jų pasiūlymų vidurkį.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes VVTAT pažymėjo, kad ji visapusiškai ir objektyviai įvertinusi ginčo šalių pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, surinktą rašytinę ginčo medžiagą, be kita ko, ir tai, jog pareiškėjai ir UAB „Perpeta“ ginčo nagrinėjimo metu teikė skirtingas pozicijas dėl sutarties, projekto ir ginčo dalyko, taipogi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VVTAT informavo apie ketinimą atlikti ekspertizę ir pateikti jos išvadas, tačiau nepateikė VVTAT įrodymų kokia faktinė nuotekų šalinimo sistema buvo įsigyta kartu su Turtu bei kokia nuotekų šalinimo sistema yra šiuo metu įrengta, taip pat į tai, kad pareiškėjai, keldami reikalavimą UAB „Perpeta“ atžvilgiu dėl galimai netinkamos kokybės nuotekų šalinimo sistemos, nepateikė įrodymų, jog savo asortimentu ar kokybe nuotekų šalinimo sistema neatitinka nuo pardavimo metu UAB „Perpeta“ deklaruotos nuotekų šalinimo sistemos, VVTAT teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 4E-24118 konstatavo, kad dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybių išnagrinėti tarp pareiškėjų ir UAB „Perpeta“ kilusio ginčo ir priimti vieno iš VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies sprendimo dėl pareiškėjų keliamo reikalavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Pasisakydama dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, jog VVTAT, nagrinėdama tarp pareiškėjų ir UAB „Perpeta“ kilusį ginčą, neįvertino pareiškėjų jai pateiktų įrodymų, nesigilino į skundo esmę, nepaaiškino pareiškėjams, dėl kokių konkrečiai objektyvių aplinkybių ginčo nagrinėti neįmanoma, taip pat nepasinaudojo VTAĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta VVTAT teise išreikalauti ginčo nagrinėjimui reikalingus dokumentus iš UAB „Perpeta“, nurodė, kad VVTAT ginčus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaujantis VTAĮ 19-29⁴ straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 2 d.), Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu darbo reglamentu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Be kita ko, VVTAT vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procese veikia ne kaip vartotojo atstovė, o kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo subjektas. Pažymėjo, kad VVTAT nėra suinteresuota ginčo išsprendimu vienos ar kitos ginčo šalies naudai, todėl VVTAT sprendimai dėl ginčo baigties yra priimami ne atstovaujant vienos ar kitos ginčo šalies interesus, o vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu bei šalių rungimosi principu. Taip pat priešingai nei nurodo pareiškėjai, VVTAT, vadovaudamasi VTAĮ 24 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančiu VVTAT pareigą, gavus vartotojo prašymą, kreiptis į pardavėją, reikalaujant pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, ne kartą raštu (2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 4E-20541, 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 4E-25957, 2020 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4E-29290 ir 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 4E-12160) kreipėsi į UAB „Perpeta“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjų UAB „Perpeta“ atžvilgiu keliamų reikalavimų. Papildomai nurodo, kad vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu ir teismų praktika, jog ginčo šalys yra laisvos pasirinkti, kokius įrodymus teikti ginčą nagrinėjančiam subjektui (šiuo atveju – VVTAT), o VVTAT, kaip ginčus neteismine tvarka nagrinėjantis subjektas, atsižvelgdama į tai, kad vartojimo ginčai VVTAT nagrinėjami laikantis, be kita ko, rungimosi principo (VTAĮ 25 straipsnio 5 dalis), negali kontroliuoti ginčo šalių valios dėl ginčus neteismine tvarka nagrinėjančiai institucijai teikiamų dokumentų rūšies bei jų turinio, kadangi būtent ginčo šalis yra laisva spręsti dėl teikiamų įrodymų.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Pagal VTAĮ nuostatas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektu taip pat yra suinteresuotas asmuo – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri dėl vartotojo pateikto prašymo gali priimti sprendimą, kuriuo ginčą išsprendžia iš esmės, taip pat gali priimti sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą. Tokią vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų teisę įtvirtina VTAĮ 26 straipsnis, kuris numato, kad vartojimo ginčą nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundžia būtent tokio pobūdžio VVTAT sprendimą, priimtą 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 4E-24118 pagal pareiškėjų skundą (toliau – Sprendimas).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai VVTAT pirmąjį prašymą pateikė 2020 m. birželio 2 d., kuriame suformulavo tokio pobūdžio reikalavimus: užtikrinti, kad UAB „Perpeta“ pareiškėjams parduota prekė būtų tokia, kokia numatyta sutartyje ir projekte (kokybiška nuotekų infiltracinė sistema bei kokybiški nuotekų šuliniai, garantuojantys ilgaamžiškumą, ir kopėtėlės šuliniuose; užglaistytos klinkerio plytelės; sutvarkytas gerbuvis po atliktų darbų), įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti pareiškėjams 1 935,99 Eur, kuriuos taisydama savo broką UAB „Perpeta“ pareikalavo sumokėti pareiškėjus; jeigu UAB „Perpeta“ nesutinka perduoti, užtikrinti kokybiškos prekės, tuomet įpareigoti ją pateikti sąmatą darbų, paslaugų, už kuriuos pareiškėjai sumokėjo, o jie nebuvo atlikti, paslaugos nesuteiktos, ir įpareigoti grąžinti dalį sumokėtų pinigų, proporcingų nekokybiškai prekei.
Vėliau šiuos reikalavimus pareiškėjai keitė: 2020 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti pareiškėjams lygiomis dalimis 15 000 Eur, nes sumokėta visa suma už Turtą neatitinka prekės ir nebuvo suteikta paslauga; 2020 m. lapkričio 16 d. atsiliepime pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ sumokėti ne 15 000 Eur, o 14 338,50 Eur sumą dėl nekokybiškai įrengtos nuotekų šalinimo sistemos, kurią paskaičiavo pagal UAB „Perpeta“ iš kaimynų pareikalautą sumą už plastikinių talpų pakeitimą kitomis; 2021 m. kovo 17 d. patikslinime pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti papildomai pareiškėjų patirtas 1 935,99 Eur dydžio išlaidas, susijusias su infiltracinių laukų įrengimu, ir įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti pareiškėjams 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos pagal UAB „Perpeta“ pateiktą vietinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatą, kurią pareiškėjai apmokėjo pirkdami Turtą; 2021 m. birželio 22 d. atsiliepimu pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti papildomai pareiškėjų patirtas 1 935,99 Eur dydžio išlaidas, susijusias su infiltracinių laukų įrengimu, ir įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti pareiškėjams 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos pagal UAB „Perpeta“ pateiktą vietinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatą, kurią pareiškėjai apmokėjo pirkdami Turtą, arba kompensuoti žalą pagal VVTAT savo nuožiūra pasiūlytą žalos apskaičiavimo metodiką; 2021 m. liepos 30 d. raštu pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti 5 230 Eur, iš jų 1 936 Eur už infiltracinių laukų įrengimą ir 3 294 Eur nuotekų valymo įrenginių ir darbų kainos pagal pateiktus komercinius pasiūlymus (jų vidurkio 2/3 dalį).
Nurodytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjai skundo nagrinėjimo VVTAT metu vis keitė reikalavimus UAB „Perpeta“. Nors teisės aktai to nedraudžia, tai neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos reikalavimą suformuluoti tinkamai ir aiškiai, nes tik aiškiai suformuluotas reikalavimas leidžia ginčą nagrinėjančiai institucijai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Iš bylos medžiagos matyti, kad VVTAT, gavusi pareiškėjų 2021 m. kovo 17 d. patikslinimą ir UAB „Prepeta“ pateiktą paaiškinimą dėl šio patikslinimo, nustatė, kad reikalavimas įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti pareiškėjams 2/3 sumokėtos vietinių valymo įrenginių ir jų įrengimo kainos pagal UAB „Perpeta“ pateiktą vietinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatą, kurią pareiškėjai apmokėjo pirkdami Turtą, yra neaiškus, todėl paprašė šį reikalavimą patikslinti. Nors sutiktina, kad pareiškėjai 2021 m. liepos 30 d. raštu šį reikalavimą apibrėžė konkrečia 3 294 Eur suma, jo pagrindas ir toliau liko neaiškus: 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjų pateikto patikslinimo pagrindą sudarė tai, kad pareiškėjai prašė įpareigoti UAB „Perpeta“ grąžinti jiems be pagrindo sumokėtą sumą už nekokybišką nuotekų šalinimo sistemą, buvusią Turto pirkimo iš UAB „Perpeta“ metu; 2021 m. liepos 30 d. raštu, nieko nepaaiškindami, pareiškėjai nurodė teikiantys įrodymus apie tai, kiek kainuotų įrengti nuotekų šalinimo sistemas ateityje iš naujo, ir prašė dalį šių išlaidų įpareigoti sumokėti UAB „Perpera“. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. liepos 30 d. rašte pareiškėjai jokių faktinių aplinkybių iš esmės nenurodė – nepaaiškino, kokių konkrečių vietinio nuotekų valymo įrenginių komercinius pasiūlymus ir kodėl jie prašo šiuo atveju vertinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) numato kelis savarankiškus pažeistų teisių gynybos būdus, įsigijus kokybės reikalavimų neatitinkančią prekę, tarp jų kainos sumažinimą, įpareigojimą pardavėjui pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti jų šalinimo išlaidas (6.334 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 7 dalis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.)). Pirkėjas, gindamas pažeistas teises dėl kokybės reikalavimų neatitinkančios prekės įsigijimo, negali naudotis jais visais iš karto, jis turi pasirinkti vieną iš jų. Be to, pareiškėjas jo pažeistas teises gali ginti ir kitais įstatymo numatytais būdais – reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo (CK 6.363 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.)). Nagrinėjamu gi atveju pareiškėjai jų pasirenkamą(us) pažeistų teisių gynybos būdą(us) pasirengimo nagrinėti skundą metu ne tik pastoviai keitė, kas trukdė VVTAT užtikrinti skundo operatyvų išnagrinėjimą per teisės aktų nustatytą terminą, bet ir jo pagrindą formulavo vis skirtingai, kas VVTAT objektyviai neleido suprasti ir apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas, suprasti kokiu būdu pareiškėjai prašo apginti jų nurodomas kaip pažeistas teises.
Tai yra, pareiškėjai pasirengimo nagrinėti skundą metu laikėsi gan nuoseklios pozicijos, kad Turtą iš UAB „Perpeta“ jie pirko/suprato pirkę su infiltracine nuotekų šalinimo sistema – įrengtais gelžbetoniniais šuliniais be dugno. Tai lėmė jų apsisprendimą sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartis, nes jas sudarydami jie vertino tai, kad nuotekas jiems reikės išvežti tik du tris kartus per metus, o ne dažniau. Pareiškėjų teigimu, nuotekų šalinimo sistemai esant ne infiltracinei, nuotekas reikia išvežti žymiai dažniau – kartą į dvi savaites, kas yra brangu ir pirkti Turtą tokiomis sąlygomis jie būtų nesutikę. Kita gi vertus, patys pareiškėjai vėlesniuose skundo patikslinimuose (atsiliepimuose) nurodo, kad būtent infiltracinė nuotekų šalinimo sistema, eksploatuojant jų įsigytą iš UAB „Perpeta“ Turtą, yra apskritai negalima dėl grunto sudėties, tai, pareiškėjų teigimu, buvo žinoma UAB „Perpeta“, parduodant Turtą pareiškėjams, bet tai nesustabdė jų nuo infiltracinių nuotekų šalinimo sistemų įrengimo ir Turto pareiškėjams pardavimo būtent su jomis, dėl ko jie laiko save apgautais. Toks pareiškėjų reiškiamo reikalavimo pagrindas liudija, kad pareiškėjų pozicija yra dviprasmiška – viena vertus jie teigia, kad šalių sulygta Turto vietinė nuotekų šalinimo sistema buvo infiltracinė, o jos UAB „Perpeta“ neįrengus jie negavo kokybės reikalavimų atitinkančios prekės, kita vertus, teigia, kad ji šiuo atveju apskritai negalima dėl grunto pobūdžio, dėl ko jie yra UAB „Perpeta“ apgauti. Šios pareiškėjų pozicijos dviprasmiškumo nepašalina pareiškėjų UAB „Perpeta“ keliami reikalavimai, nes iš jų taip ir lieka neaišku, kokiu būdu jie visgi prašo apginti jų pažeistas teises: pradiniame skunde pareiškėjai reikalavo įrengti būtent infiltracinę nuotekų šalinimo sistemą, nors, pačių pareiškėjų teigimu, ji negalima; ar šios infiltracinės nuotekų šalinimo sistemos 2/3 įrengimo išlaidų grąžinimo iš UAB „Perpeta“ pareiškėjai prašo atlyginti galutiniu skundu, iš 2021 m. kovo 17 d. skundo patikslinimo, 2021 m. liepos 30 d. rašto taip pat nėra aišku: jame pareiškėjai aiškiai nedetalizuoja apie kokius konkrečiai vietinio nuotekų valymo įrenginius pareiškėjai kalba, teikdami komercinius pasiūlymus nepaaiškina, kokių konkrečiai įrenginių pasiūlymai tai yra - tokių pačių, kokie buvo įrengti/suprasti kaip įrengti Turto įsigijimo iš UAB „Perpeta“ metu, ar kitokių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai neneigia žinoję, kad infiltracinę nuotekų šalinimo sistemą UAB „Perpeta“ kažkuriuo momentu pakeitė į vietinę nuotekų šalinimo sistemą su uždaromis talpomis, tačiau iš skundo akivaizdu, kad jų netenkina ir toks jų įsigyto Turto nuotekų šalinimo sistemų trūkumų šalinimo būdas, nes talpos pagal projektą turėjo būti gelžbetoninės, o UAB „Perpeta“ įrengė plastikines, kurios, pareiškėjų teigimu, deformuojasi dėl grunto spaudimo, neatlieka savo paskirties. Ar galutiniu skundu pareiškėjai savo reikalavimus sieja su šiomis plastikinėmis talpomis – jų įrengimo išlaidų atlyginimu (UAB „Perpeta“ teigimu, jas bendrovė įrengė savo lėšomis) ar jų pakeitimo tokiomis pačiomis ar kitomis uždaromis talpomis atlyginimo (primintina, kad pareiškėjai apskritai teigia esantys apgauti, nes jie neketino pirkti Turto su vietine nuotekų šalinimo sistema, kurią reikia kas dvi savaites tuštinti), taip pat lieka neaišku.
Teismo vertinimu, toks pačių pareiškėjų neapsisprendimas dėl jų pažeistų teisių, pažeidimo pobūdžio, skundui reikšmingų aplinkybių, pareiškėjų pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimo VVTAT buvo pagrįstai įvertintas kaip objektyvi aplinkybė, trukdanti ginčą išnagrinėti iš esmės. Nors Sprendime VVTAT objektyvias priežastis įvardijo kaip šalių teikiamą skirtingą poziciją dėl sutarties, projekto ir ginčo dalyko, ketinimą atlikti ekspertizę ir pateikti jos išvadas, bet to neįvykdymą, nepateikimą įrodymų, kokia faktinė nuotekų šalinimo sistema buvo įsigyta kartu su Turtu bei šiuo metu įrengta, pateikdama pareiškėjų teikto skundo, jo papildymų/ keitimo chronologiją, pagrįstai apeliuodama į rungtyniškumo principo galiojimą nagrinėjant vartojimo ginčus neteismine tvarka, VVTAT išskyrė būtent pačių pareiškėjų neapsisprendimą ir/ar negebėjimą tą apsisprendimą aiškiai išdėstyti skunde.
Pažymėtina, kad kaip teisingai pažymėjo suinteresuotas asmuo VVTAT atsiliepime šioje byloje, VVTAT ginčus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaudamasi VTAĮ 19-29⁴ straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 2 d.) (toliau – Taisyklės), VVTAT direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu darbo reglamentu bei CK nuostatomis. Taisyklės numato, kad vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip 90 dienų nuo vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto Taisyklių 4 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos (36 punktas). Jeigu vartotojas nusprendžia pakeisti savo kreipimosi dalyką (reikalavimą) arba pagrindą (aplinkybes, kuriomis vartotojas grindžia savo reikalavimą), Taisyklių 36 punkte nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo pakeisto kreipimosi vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje gavimo dienos (Taisyklių 16 punktas). Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per minėtą 90 dienų terminą vartojimo ginčas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau nei 30 dienų (Taisyklių 36 punktas). Nagrinėjamu atveju paskutinį kartą skundo reikalavimą, kuris yra privaloma prašymo VVTAT dalimi (Taisyklių 4.1, 5.5 punktai), pareiškėjai patikslino 2021 m. kovo 17 d., o papildomus įrodymus – komercinius pasiūlymus, šiam patikslinimui pagrįsti pateikė tik 2021 m. liepos 30 d., t. y. suėjus ne tik 90 dienų terminui nuo patikslinto skundo pateikimo, bet ir papildomam 30 dienų terminui, numatytam Taisyklių 36 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Perpeta“, teikdama paaiškinimus dėl paskutiniojo pareiškėjų skundo patikslinimo, 2021 m. gegužės 21 d. rašte nurodė, kad toks reikalavimas apskritai nebuvo teiktas bendrovei, todėl jo nagrinėjimas vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje negalimas (Taisyklių 4.2 punktas). Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, tik dar kartą pagrindžia VVTAT priimto Sprendimo pagrįstumą, kad dėl pačių pareiškėjų neapsisprendimo dėl jų pažeistų teisių, pažeidimo pobūdžio, skundui reikšmingų aplinkybių, pareiškėjų pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimo šis ginčas objektyviai negalėjo būti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl ginčo esmės neteismine tvarka per teisės aktų nustatytus jų išnagrinėjimo terminus.
Skunde pareiškėjai apeliuoja ir į tai, kad išreikalauti trūkstamus įrodymus privalėjo pati VVTAT, nes tokią teisę jai suteikia VTAĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Suinteresuotas asmuo VVTAT šios jos turimos teisės neginčija, tačiau teigia, jog rinkti įrodymus ir juos teikti VVTAT pirmiausia yra pačių šalių pareiga. Teismas su tokia suinteresuoto asmens pozicija nagrinėjamu atveju sutinka, nes VVTAT vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procese veikia ne kaip vartotojo atstovė, o kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo subjektas, todėl sprendimus priima vadovaudamasi įstatymu ir šalių rungimosi principu, kurį įtvirtina VTAĮ 25 straipsnio 5 dalis. Kaip minėta, pareiškėjai, formuluodami savo poziciją byloje, ją dėstė itin dviprasmiškai, o tam tikrus įrodymus jų pozicijai pagrįsti – nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąmatas, prašė išreikalauti iš UAB „Perpeta“. Tokį reikalavimą VVTAT, remdamasi VTAĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punktu, persiuntė UAB „Perpeta“, kuri nurodė, kad tokių sąmatų ji pateikti negali, nes jų neturi, kita vertus, atkreipė dėmesį ir į tai kad jai nesuprantama, apie kuriuos nuotekų valymo įrenginius – gelžbetoninius šulinius su dugnu, gelžbetoninius šulinius be dugno ar plastikines talpas, pareiškėjai kalba. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis įrodymų išreikalavimą civilinio proceso metu, numato, kad asmuo, prašantis išreikalauti įrodymą, turi pagrįsti, kad asmuo, iš kurio jis tokio įrodymo reikalauja, jį turi, nes tik jį turėdamas, jį gali pateikti. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog UAB „Perpeta“ tokius įrodymus turėjo ir turi, tą UAB „Perpeta“ neigia, todėl teigti, kad VVTAT, nagrinėjama pareiškėjų skundą, neatliko tam tikrų veiksmų pagal jai tenkančią kompetenciją, teismas neturi pagrindo.
Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas tenkinti pareiškėjų skundo neturi pagrindo. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio pareiškėjams jų pažeistas teises ginti teismine tvarka CPK nustatyta tvarka reiškiant ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, CPK 582 straipsniu, teisėja
nutaria:
netenkinti pareiškėjų D. A., G. D., J. D., J. K. V. ir M. V. skundo dėl sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą.
Nutartis neskundžiama.