Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Z. (toliau – ir atsakovė) ir prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. E. A., gimusio, (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu A. A.; 2) nustatyti vaiko motinos D. Z. bendravimo su sūnumi tvarką.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. E. A.. Ieškovas, siekdamas, kad vaikas nematytų šeimyninių barnių, (duomenys neskelbtini) išėjo laikinai gyventi atskirai. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios vaikas būdavo ir su ieškovu, ir su atsakove: rugsėjo 6-8 dienomis vaikas nakvojo pas atsakovę, 9-12 dienomis buvo su ieškovu (duomenys neskelbtini), 13-15 dienomis vaikas nakvojo su ieškove. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų. Ieškovas pažymėjo, jog nuo (duomenys neskelbtini) jų sūnus A. E. A. liko su motina ne abiejų tėvų bendru sutarimu, o tik atsakovės iniciatyva, nepaisant to, kad ieškovas tam priešinosi ir visais įmanomais būdais siekė išsaugoti šeimą. Atsakovė dar (duomenys neskelbtini) mėnesį informavo ieškovą, jog ketina su sūnumi išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovės tėvai patvirtino, kad ji realiai domisi galimybe (duomenys neskelbtini) įsidarbinti, susirasti gyvenamąjį plotą, vaikui lankyti darželį, taigi, ketina su vaiku persikelti nuolat gyventi į šią šalį. Atsakovės ryšys su Lietuva yra labai silpnas (ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nemoka lietuvių kalbos, yra nedirbanti, pajamų neturi), todėl šalims nustojus gyventi kartu, jos galimybės gyventi Lietuvoje ir auklėti vaiką lietuvių kalba tapo labai ribotos. Atsakovės tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jos ryšys su nurodyta valstybe yra stipresnis. Šiuo metu šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, vaikas nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje, čia yra susiformavę jo socialiniai ryšiai. Be to, atsakovės išvykimas su vaiku į užsienį apsunkintų vaiko bendravimą su tėvu, atitolintų juos emociškai, kas taip pat neatitinka vaiko interesų, todėl vaikas turi gyventi Lietuvoje, juo labiau kad ieškovas turi visas galimybes – tiek finansines, tiek laiko prasme pasirūpinti sūnumi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas atsakovei užtikrintų maksimalias galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo kasdieniame gyvenime. Nors šiai dienai ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, bet jis jau dabar gyvena trijų kambarių tėvams priklausančiame bute, kur vaikui yra įrengtas kambarys su visomis reikalingomis priemonėmis ir baldais. Vaiko ir močiutės santykiai yra artimi ir šilti, ieškovo mama neprieštarauja, kad ateityje sūnus gyventų jos bute kartu su anūku, ji sutinka padėti anūką auginti ir prižiūrėti, rūpintis jo buitimi. Atsakovė Lietuvoje jokio turto, artimųjų ir giminaičių neturi. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, kad mama su vaiku bendrautų tiek, kiek pageidauja. Siekiant, kad būtų teisiškai užtikrinta motinos teisė bendrauti su vaiku ir nekiltų dėl to jokių abejonių, ieškovas siūlo nustatyti maksimalią motinos bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) motina turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.; 2) motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3) motina turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) motina turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindama vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 5) motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius poriniais kalendoriniais metais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena, arba 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena; 6) motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius neporiniais kalendoriniais metais 3 (tris) val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos, apie konkrečią vaiko pasiėmimo valandą ir vietą įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau, kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas; 7) motina turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. nurodė, kad trejus metus vaikas augo pagal (duomenys neskelbtini) religijos tradicijas, vaikas žino, kad yra (duomenys neskelbtini), noriai dalyvauja (duomenys neskelbtini) religinėse šventėse, todėl nori, kad taip būtų ir toliau. Ieškovas nurodė, jog problemų su alkoholiu neturi, anksčiau išgerdavo kartą per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovės nuotaika labai dažnai kinta, dėl to vaikui būna sunku, kartais jis nenori eiti pas ieškovę. Paskutiniu metu vaikui dažnos isterijos, nes jis nori būti su abiem tėvais. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, jog ieškovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau nori lygiai su atsakove (per pusę) dalyvauti vaiko gyvenime, nes abiejų tėvų teisės vaikui yra lygios.