Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimo ROIK: 20112627821.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) 2020 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą ROIK: 20112627821, kuriuo nutarė nepradėti administracinės teisenos dėl V. M. pranešimų, registruotų Policijos registruojamų įvykių registre ROIK: 0120000108313, ROIK: 0120000159353, ROIK: 0120000160714, ROIK: 0120000164975, ROIK: 0120000162841, nesant administracinio nusižengimo požymių, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įstatymas numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija skundžiamą nutarimą remdamasis tuo, kad policija nesiėmė jokių prevencinių priemonių užkirsti kelią privačios valdos pažeidinėjimams ir nurodo, kad automobilį privačioje valdoje nuolat statantis asmuo turi būti policijos įspėtas nepažeidinėti pareiškėjo nuosavybės teisių, statant automobilį be jo sutikimo.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada, kad automobilio statymas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, nes pareiškėjas pripažįsta policijos nustatytas aplinkybes, jog jokie kelio ženklai automobilių sustojimo ir/ar stovėjimo šioje automobilių stovėjimo aikštelėje nedraudžia. Tai reiškia, kad vairuotojas negali būti baudžiamas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose tai daryti draudžiama pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Nors pareiškėjas nurodo, kad policijai jis jokio konkretaus pažeidimo nenurodė ir prašė, kad policija pati įvertintų kokį pažeidimą padarė vairuotojas, pažeisdamas jo nuosavybės teisę, bei imtųsi prevencinių priemonių, o policija nutarime pasisakė tik dėl vieno ANK straipsnio, tačiau teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl jokio ANK numatyto nusižengimo, kadangi pareiškėjo nurodytuose kito asmens veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos draustų ANK.

Pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė negalima, jeigu nėra neteisėtų veiksmų, draudžiamų pagal ANK. Pareiškėjo nurodomi galimi nusižengimai, numatyti ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) ar ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), šiuo atveju negali būti konstatuojami, nes automobilio pastatymas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio, kurio pirmame aukšte yra prekybinės patalpos, nepažeidžia viešosios tvarkos ir šioje situacijoje nepažeidžia jokių įstatymų. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nustatyta, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių šiuo žemės sklypu nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas, todėl bet kuris iš bendraturčių turi teisę naudotis pats ir leisti naudotis kitiems bet kuria sklypo dalimi, neviršydamas jam priklausančios dalies ploto. Nors pareiškėjas tvirtina, kad kito asmens automobilis pastatytas jo ir bendrijos naudojamame žemės sklype, o bendrija atsakinga už viso sklypo priežiūrą, tačiau šis argumentas teisiškai nėra pagrįstas, nes bendrija nuomojasi tik 1629/2138 dalį šio žemės sklypo, o pareiškėjui priklauso tik 81/2138 sklypo dalis. Kita dalis – 428/2138, priklauso UAB , (duomenys neskelbtini). Kurioje konkrečioje viso žemės sklypo vietoje yra pareiškėjo ir bendrijos dalis nenustatyta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad automobilis statomas būtent bendrijos išsinuomotoje ar pareiškėjui priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pareiškėjas pripažįsta, kad trečiasis savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančia žemės sklypo dalimi naudotųsi ir kiti asmenys, statantys automobilius aikštelėje, todėl toks automobilio statymas bet kurioje aikštelės vietoje esamomis aplinkybėmis negali būti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iš savininkų su tuo sutinka. Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos taisyklėse nustatyta, jog sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų priskiriami namų valdų žemės sklypams ir skirti daugiabučio namo butų gyventojų naudojimui, tačiau jis neįrodė, kur yra bendrijos nuomojamos žemės sklypo dalies ribos ir kur jo paties dalies ribos, todėl negalima pripažinti, kad šioje aikštelėje pastatyta transporto priemonė pažeidžia šio norminio akto nuostatas, nes trečiasis sklypo savininkas leidžia kitiems asmenims statyti automobilius šioje aikštelėje, kas reiškia leidimą statyti bet kurioje dalyje. Kaip minėta, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl sutarimas drausti kitiems asmenims statyti automobilius bendraturčių žemės sklype turi būti vieningas, o to šiuo atveju nėra. Pareiškėjas ir bendrija negali uždrausti kitų automobilių statymo visame žemės sklype, nes trečiasis savininkas savo dalimi turi teisę naudotis savo nuožiūra. Pažymėtina, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi tvarką ir tokiu būdu dėl kiekvienam tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi spręsti nepriklausomai nuo kitų bendraturčių. Todėl tiek pareiškėjas, tiek bendrija savo teisę naudoti žemės sklypą savo nuožiūra ir nepriklausomai nuo UAB (duomenys neskelbtini) pozicijos turi spręsti civilinės privatinės, o ne viešosios teises reguliuojamomis teisės normomis. Pažymėtina, kad vieno bendraturčio kitokios nuomonės turėjimas ar nebendradarbiavimas su kitais bendraturčiais nėra kliūtis pareiškėjui išspręsti keliamą klausimą dėl galimybės savo nuožiūra leisti kitiems asmenims naudotis jo žemės sklypo dalimi, nes atsidalyti iš bendrosios nuosavybės ar nusistatyti naudojimosi tvarką galima ir be bendraturčio sutikimo. Tam reikia kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokio ginčo išsprendimo civilinio proceso tvarka.

Nors Policijos įstatymas (6 straipsnio 5 punktas) iš tiesų numato pareiškėjo nurodomas prevencines priemones, dėl kurių skundžiamame nutarime nėra pasisakyta, tačiau tai nereiškia nutarimo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes tokių priemonių taikymui nėra jokio teisinio pagrindo. Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punktas numato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad taikyti prevencines priemones ir asmenis įspėti policija gali ne bet kuriuo atveju kai gauna skundą, o tik tuomet, kai turi teisinį pagrindą, t. y. nustatyto asmens priklausymą rizikos grupei ir galimą neteisėtą jo elgesį. Kadangi šiuo atveju automobilio statymas tam skirtoje automobilių aikštelėje nėra draudžiamas pagal Kelių eismo taisykles, o bendro visų aikštelės savininkų sutarimo drausti tą daryti taip pat nėra ir vairuotojai negali žinoti kurioje aikštelės dalyje vieni savininkai draudžia statyti automobilius, o kurioje kitas savininkas leidžia tą daryti, tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Nesant neteisėtų vairuotojo veiksmų policija neturi teisinio pagrindo įspėti tokį vairuotoją dėl jo neleistino elgesio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nes automobilio statymas aikštelėje nėra neteisėtas ir tokiuose veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Tai reiškia, kad administracinių nusižengimų teisena nepradėta teisėtai, o automobilio vairuotojui taikyti prevencines priemones pagal Policijos įstatymą nėra teisinio pagrindo. Todėl naikinti Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2020 m. kovo 30 d. nutarimą ROIK: 20112627821 skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundo netenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimą ROIK: 20112627821 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.