- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- I-6086-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00031-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. S. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 12 000 Lt (už keturis mėnesius po 100 Lt už kiekvieną para) neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad 2012 metų balandžio mėnesį buvo atvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K). Prieš paskiriant jį į karantino kamerą buvo nuvestas pas sandėlininką, kurio pareiškėjas prašė pilno patalynės komplekto, tačiau gavo tik čiužinį, antklodę, pagalvę ir paklodę. Kitą dieną buvo nuvestas į antrame korpuse esančią kamerą, kurioje iki 2012 metų liepos mėnesio vidurio buvo kalinamas nuolat perpildytoje kameroje, žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis, nepriimtinomis sąlygomis. Vėliau buvo nuvestas į kitą kamerą, kurioje tokiomis pat sąlygomis buvo laikomas keturis mėnesius. Kamerose, yra dvi dviaukštės lovos, užimančios apie 4 m² ir taip mažo kameros ploto, taip pat sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), tualetas nuo kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjas nebuvo nuvestas į dušą. Kamerose bloga ventiliacija ir didelė drėgmė, todėl nuo sienų ir lubų lupdavosi tinkas su dažais ir krisdavo į lėkštes bei ant galvų. Kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, kadangi jis labai mažas ir pritaikytas valgyti tik dviem asmenims. Kamerose buvo tarakonų, todėl naktimis būdavo baisu užmigti.
Gyvendamas perpildytose kamerose tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, nepriimtinomis sąlygomis patyrė didelius nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo ir pareiškėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ir ABTĮ, XI skirsnis).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 9–16) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui išduodamas švarus patalynės komplektas.
Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Nuo 2013-12-30 atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Visose Lukiškių TI-K kamerose yra stalai. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma pastatyti daugiau baldų.
Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos per langus.
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas I. S. 2012-04-16 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2012-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 m², kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-04-18 iki 2012-04-23 buvo laikomas kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-04-24 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-04-25 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-04-26 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-04-27 iki 2012-05-16 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-05-17 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-05-18 iki 2012-05-21 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-05-22 iki 2012-05-23 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-05-24 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-05-25 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-05-26 iki 2012-05-27 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-05-28 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-05-29 iki 2012-05-31 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-01 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; 2012-06-02 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-03 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; nuo 2012-06-04 iki 2012-06-06 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-06-07 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-06-08 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-09 iki 2012-06-13 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-14 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-15 iki 2012-06-18 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-19 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-20 iki 2012-06-27 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-06-28 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-06-29 iki 2012-07-04 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-05 kameroje Nr. 285, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-07-06 iki 2012-07-11 kameroje Nr. 285, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-12 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-07-13 iki 2012-07-16 buvo laikomas kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-17 kameroje Nr. 266, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; 2012-07-18 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2012-07-19 kameroje Nr. 266, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2012-07-20 kameroje Nr. 266, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-07-21 iki 2012-07-23 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-07-24 iki 2012-07-30 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-07-31 kameroje Nr. 266, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2012-08-01 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2012-08-02 kameroje Nr. 266, kurioje ryte buvo 3, vakare 4 asmenys; nuo 2012-08-03 iki 2012-08-06 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; nuo 2012-08-07 iki 2012-08-09 kameroje Nr. 266, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys.
Reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-04-16 iki 2012-08-09 Lukiškių TI-K buvo laikomas 115,5 dienos. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui minimalus plotas Lukiškių TI-K buvo užtikrintas tik 1 dieną, vadinasi, 114,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, todėl teismas daro išvadą, kad jo teisė buvo pažeidžiama intensyviai.
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvendamas perpildytose kamerose tokiomis žiauriomis, nežmoniškomis, nepriimtinomis sąlygomis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo ir pareiškėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nuo 2012-04-16 iki 2012-08-09 atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 114,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Pareiškėjo teigimu kamerose, yra dvi dviaukštės lovos, užimančios apie 4 m² ir taip mažo kameros ploto, taip pat sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), tualetas nuo kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele.
Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, kadangi jis labai mažas ir pritaikytas valgyti tik dviem asmenims. Atsakovės atstovas nurodo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra stalai. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma pastatyti daugiau baldų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plota, su dar dviem, trim ir daugiau asmenų, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl šis pareiškėjo teiginys vertintinas jo naudai.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose siausdavo tarakonai, todėl naktimis būdavo baisu užmigti. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Nuo 2013-12-30 atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Pagrįsdamas savo teiginius atsakovės atstovas prie atsiliepimo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“ Nr. 102 (b. l. 104–106), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (ši sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (b. l. 109). Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybą“ (b. l. 107) įsipareigojo vieną kartą per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ Lukiškių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 110–112). Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą. Byloje duomenų apie tai, kad paslaugų tiekėjai būtų pažeidę aukščiau aptartų sutarčių nuostatas nėra, todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl kamerose buvusių tarakonų.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose bloga ventiliacija ir didelė drėgmė, todėl nuo sienų ir lubų lupdavosi tinkas su dažais ir krisdavo į lėkštes bei ant galvų. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos per langus. Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iš kurių matyti kamerose atliktų ventiliacijos ir drėgmės patikrinimų rezultatai, tačiau šie patikrinimai atlikti ne tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas konkrečiose kamerose. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis nebuvo nuvestas į dušą, taip pat jam nebuvo išduotas pilnas patalynės komplektas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės dėl kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neužtikrintos ventiliacijos, drėgmės, dėl to, kad nebuvo nuvestas į dušą ir jam buvo neišduotas pilnas patalynės komplektas, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgus į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad, pagal LVAT praktiką, teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015, 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis bei tam tikru laikotarpiu gerokai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas gerokai pakenkė privatumui, o tai savaime laikytina traumuojančia patirtimi ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Kartu pabrėžtina, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtent dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų 575 Eur. Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistini 575 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.