- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-94-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40445-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. L.
- Skolininkas
- A. L.
- Kreditorius
- AB DNB bankas
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., išieškotojas AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. L. antstoliui pateiktu skundu prašo sustabdyti 2014 m. liepos 18 d. paskelbtas varžytynes, kuriose parduodamas pareiškėjui A. L. priklausantis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), bei atlikti pareiškėjui priklausančio Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti kokia rinkos kaina yra šiai dienai. Skundą grindžia tuo, kad antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka šiai dienai realios padėties rinkoje, kadangi nekilnojamojo turto kainos pastaraisiais metais yra ženkliai išaugusios. Šias aplinkybes, pasak pareiškėjo, patvirtina pateikiami www.aruodas.lt skelbimai, iš kurių matyti, kad parduodamų panašių objektų kainos yra apie 65-80 procentais didesnės, nei antstolio nustatyta pareiškėjui priklausančio Turto kaina. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo įsitikinimu, yra būtina atlikti vykdomojoje byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tam, kad būtų nustatyta šiai dienai tikroji Turto rinkos vertė ir Turtas realizuotas vykdymo procese už šios dienos rinkos kainą.
Antstolis V. M. 2014 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/00259 ir Nr. 0140/14/00260 atsisakė tenkinti skolininko skundą ir pareiškėjo skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis, hipoteka įkeistas Turtas, antstolio patvarkymu šiam turtui paskirta ekspertizė. Teismo eksperto nustatyta Turto vertė – 626 000 Lt, o skolininkas buvo tinkamai informuotas apie ekspertizės metu nustatytą Turto vertę. Paaiškino, kad skolininkas teikė prieštaravimus dėl Turto įvertinimo bei prašymus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau jie buvo atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat antstolis patvarkyme nurodė, kad 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios įkeisto Turto varžytynės, o 2014 m. liepos 11 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose sustabdė, tačiau skolininkui nepašalinus skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų, antstolis atnaujino vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. Antstolio manymu, skundas dalyje dėl skolininkui priklausančio turto kainos buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą. Be to, antstolis patvarkyme pažymėjo, kad skolininko prieštaravimai pateikti taip pat praleidus įstatyme numatytą terminą, o teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, todėl antstolio teigimu, jo sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko prieštaravimus, yra teisėtas.
Atsiliepimas
Išieškotojas AB DNB bankas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai įvertino Turtą atsižvelgdamas į eksperto nustatytą Turto rinkos vertę, o pareiškėjas nėra pateikęs jokių pagrįstų įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė negu nustatė teismo ekspertas. Taip pat pažymėjo, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas niekaip neapriboja ir nepanaikina galutinės turto pardavimo kainos. Bei atkreipė dėmesį, kad teisminėje praktikoje nėra nauja situacija, kai skolininkai nepagrįstai vilkina vykdymo proceso veiksmus ir nepagrįstai prašo skirti pakartotines ekspertizes, nors turtas yra įvertintas teismo eksperto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pažymėdamas, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolio nustatyta Turto verte. Pirmos instancijos teismas, palyginęs VĮ Registro centro pateikiamą preliminarią pareiškėjui priklausančio Turto bendrą rinkos vertę su antstolio nustatyta Turto verte, sprendė, kad antstolio nustatyta turto kaina yra objektyvi, artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Taip pat nurodė, kad areštuoto Turto vertė laikytina eksperto nustatyta turto verte, tačiau turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse - objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių vykdymo metu. Be to, teismas konstatavo, kad ir pareiškėjo skundo reikalavimas stabdyti paskelbtas varžytynes laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų tenkintas jo skundas dėl antstolio veiksmų. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo argumentai, kad ekspertize nustatyta Turto vertė yra objektyvi ir artima rinkos vertei, yra nepagrįsti, be to, pirmos instancijos teismas, pasak apelianto, nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro išraše nurodoma Turto verte. Taip pat apeliantas tvirtina, kad antstolis, atsižvelgdamas į jo prieštaravimus bei prašymus teikiant skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo, turėjo atlikti rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti, kokia turto rinkos kaina yra šiai dienai.
Atsiliepimas
Išieškotojas AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Išieškotojas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo atskirajame skunde iš esmės dėsto tuos pačius argumentus, dėl kurių nepagrįstumo pasisakė tiek bankas, tiek pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pažymi, kad ginčo nekilnojamojo turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, o areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Jokių duomenų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą abejoti ekspertizės aktu, į bylą pateikta nėra, todėl apelianto formalus nesutikimas su turtu negali turėti teisinės reikšmės kilusiam ginčui. Taip pat išieškotojas nurodo, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas bus realiai parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą turtą kaip patrauklią investiciją, egzistuos pirkėjų konkurencija, tai varžytynėse parduodamo turto kaina gali ir išaugti, o jei bus nustatyta per didelė turto kaina, tai varžytynės tiesiog neįvyks, nes niekas tokio turto nenorės įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 27 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl hipoteka užtikrintos skolos, bei metinių palūkanų iš solidaraus skolininko A. L. išieškotojo AB DNB banko naudai. Hipoteka įkeistas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pirtimi, esantys (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 2). Vykdydamas minėtus vykdomuosius dokumentus antstolis 2014 m. sausio 14 d. turto arešto aktu areštavo skolininko Turtą (v.b.l. 18-21 ). 2014 m. kovo 4 d. patvarkymu antstolis nutarė paskirti ekspertizę Turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti ekspertui T. A. T. (v.b.l. 50). Skolininkas prašė nušalinti paskirtą ekspertą (v.b.l. 53-54), antstolis atsisakė tenkinti šį skolininko prašymą (v.b.l. 55), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nušalino antstolio paskirtą ekspertą – T. A. T. (v.b.l. 64-65). Antstolis 2014 m. balandžio 3 d. patvarkymu pakartotinai paskyrė įkeisto buto ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui P. Č. (UAB „Lituka“ ir Ko) (v.b.l. 71). 2014 m. gegužės 12 d. UAB „Lituka“ ir Ko pateikė įkeisto Turto ekspertizės aktą. Skolininkas tinkamai informuotas apie ekspertizės akte nustatytą Turto rinkos kainą (v.b.l. 89). Skolininkas teikė į bylą prieštaravimus dėl turto įvertinimo ir prašymus dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo (v.b.l. 90;93;105), kuriuos antstolis patvarkymais atmetė kaip visiškai nepagrįstus (v.b.l. 91;95-96). Antstolis 2014 m. birželio 18 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias varžytynes skolininko Turtui, nustatydamas varžytynių pradžią 2014 m. liepos 17 d. 10:00 val., o pabaigą – 2014 m. liepos 25 d. 15:00 val. (v.b.l. 103). 2014 m. liepos 11 d. skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v.b.l. 113-114), kuris neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl antstolis skolininkui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (v.b.l. 116). 2014 m. liepos 16 d. buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (v.b.l. 109-110), kuria teismas nutarė iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ir uždraudė antstoliui parduoti Turtą iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose sustabdė (v.b.l. 115), tačiau skolininkui nepašalinus skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų ir išnykus teisiniam pagrindui jiems stabdyti, antstolis atnaujino vykdymo veiksmus (b.l. 142). Pareiškėjas pateiktu skundu iš esmės nesutinka su įkeisto Turto verte – 626 000 Lt, kuri, jo manymu, neatitinka realios padėties rinkoje, todėl prašo atlikti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti, kokia yra reali šio turto kaina. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartis sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų tenkintas jo skundas dėl antstolio veiksmų.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas ? svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal LR CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
Kaip nustatyta iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su įkeisto Turto verte – 626 000 Lt, kuri, jo manymu, neatitinka realios padėties rinkoje. CPK 681 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju turto vertė 2014 m. gegužės 12 d. buvo nustatyta eksperto UAB „Lituka“ ir Ko, į bylą yra pateiktas įkeisto Turto ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad tokio vertinimo nuginčijimas gali būti vykdomas tik CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t.y. išieškotojui ir skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašius antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo tik abstraktaus pobūdžio prieštaravimus dėl neva nepagrįstos turto vertės nustatymo, tačiau nepateikia į bylą jokių objektyvių duomenų, išskyrus internetiniuose tinklalapiuose skelbiamus duomenis, apie kitokią realią turto vertę, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo šios bylos kontekste negali būti vertinami kaip pagrįsti (CPK 178 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjas prašo atlikti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuri byloje jau yra atlikta, tačiau nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl vykdymo procese kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta Turto kaina yra netinkama, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas tokio pareiškėjo skundo netenkino, o antstolio veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią vykdymo proceso vilkinimui, pagrįstai laikė teisėtais.
Be to, apeliantui pakartotinai išaiškintina, kad turto įkainojimas nereiškia, jog būtent už tokią kainą šis turtas ir bus realizuotas varžytynėse. Pareiškėjui esant įsitikinusiam kitokia Turto rinkos verte, jis gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuris nupirktų Turtą už skolininkui priimtiną kainą.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėta ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.