Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ronvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ronvila“ ieškinį atsakovei UAB „Velesas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ronvila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Velesas“ 4774,72 Eur nuostolių, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė transporto priemonės subnuomos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovei transporto priemonę „DAF FT XF105.460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovė – sumokėti nuomos kainą. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus (sumokėjo subnuomos mokestį), bet atsakovė ne iki galo įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. perdavė ieškovei transporto priemonę, bet neperdavė visų automobilio dokumentų – dvišalio leidimo. Dėl to 2014 m. gruodžio 3 d. Kazachstane, Petropavlovsko mieste, atsakovei buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 926 000 tengių (4774,72 Eur) bauda. Dėl nurodyto pažeidimo, transporto priemonė buvo sulaikyta 14 parų. Tam, kad galėtų užbaigti vežimą, ieškovė sumokėjo paskirtą baudą per savo darbuotoją – vairuotoją R. G. – ir atgręžtinio reikalavimo tvarka prašo sumokėtos baudos iš atsakovės. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neturi galimybės pasirūpinti tuo, jog būtų gautas dvišalis leidimas, nes teisę gauti šį leidimą turi tik transporto priemonės savininkas. Dėl to tik atsakovė turėjo teisę gauti dvišalį leidimą ir perduoti jį ieškovei. Ieškovei vykdant kitus vežimus, atsakovė pateikdavo visus reikiamus leidimus. Išnuomota transporto priemonė neturėjo dvišalio leidimo važiuoti maršrutu Lietuva - Kazachstanas. Atsakovė perdavė trišalį leidimą, bet ieškovės vairuotojas per klaidą nepastebėjo, kad leidimas netinkamas (reikėjo dvišalio leidimo).Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dvišalis leidimas skirtas ne automobiliui eksploatuoti, bet reikalingas kroviniui vežti. Bauda ieškovei skirta už krovinių vežimo tvarkos pažeidimą, bet ne už dokumentų, reikalingų automobiliui eksploatuoti, trūkumą. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir perdavė ieškovei visus būtinus dokumentus. Atsakovė turi transporto verslo licenciją, ieškovė – neturi. Dėl to atsakovė suteikė ieškovei teisę naudotis kelių transporto verslo licencija. Ieškovė vykdo faktinius vežimus. Tai daro savarankiškai, savo rizika ir atsakomybe. Dėl to ieškovė atsakinga pasirūpinti dokumentais, kurių reikia konkrečiam vežimui, nurodyti atsakovei kokių konkrečių dokumentų reikia atitinkamam vežimui. Vykdydama ginčijamą vežimą, ieškovė nesikreipė į atsakovę ir nereikalavo pateikti dvišalio leidimo. Ieškovė verčiasi krovinių vežimo veikla, todėl privalo žinoti, kokių dokumentų reikia pervežimui per konkrečias valstybes atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Įvertinęs šalis siejančius faktinius santykius ir elgesį, teismas padarė išvadą, kad atsakovė rūpinosi reikiama dokumentacija kiekvienu konkrečiu atveju pagal ieškovės pateikiamus prašymus ir nurodymus. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė vykdydama krovinio vežimą, nurodė, kokių leidimų kroviniui pervežti reikia, o atsakovė, remdamasi ieškovės pateikta informacija, tokius leidimus gavo ir perdavė ieškovės vairuotojui. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Dėl to rizika, kad vienas iš gautų leidimų buvo netinkamas (nes buvo ne dvišalis, bet trišalis), tenka ieškovei, kuri faktiškai vykdė vežimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė atsakinga už Kazachstane gabenant krovinį paskirtą baudą, todėl neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Ronvila“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už Kazachstane gabenant krovinį paskirtą baudą, todėl neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovę. Tokia išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų, šalių sudarytos sutarties, pervežimų praktikos.Pati atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paaiškino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nurodė, kad transporto versle susiklosčiusi tokia praktika, kad nedidelės įmonės, kurios turi nedidelį skaičių transporto priemonių, neturi galimybių gauti kelių transporto verslo licencijų - neturi pakankamai transporto priemonių, darbuotojų, piniginių lėšų.Šiuo atveju atsakovė UAB „Velesas“ yra įmonė, turinti transporto verslo licenciją. Ieškovė - įmonė norinti verstis krovinių gabenimu, bet neturinti galimybių gauti transporto verslo licencijos. Todėl šalys sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovė už atlygį suteikia ieškovei naudotis ne tik transporto priemone, bet ir atsakovės licencijomis, leidimais, važtaraščiais. Vadinasi, abi šalys pripažįsta, kad automobilio subnuomos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ieškovė ne tik išsinuomotų transporto priemonę, bet galėtų užsiimti įprasta veikla – krovinių gabenimu, kurios vykdymas galimas tik atsakovei pateikiant visus reikalingus dokumentus ir leidimus. Tuo labiau, kad pati atsakovė neginčija, kad ji išduodavo leidimus, bei ginčo atveju išdavė trišalį, nors turėjo išduoti dvišalį leidimą.Teismas privalėjo įvertinti atsakovės, kaip savo srities profesionalės veiksmus, t. y. atsakovė, gavusi informaciją kur ir kokiomis sąlygomis gabenamas krovinys, turėjo žinoti kokius dokumentus reikalinga pateikti.Atsakovė neginčija, kad jai buvo pateikta ieškovo informacija būtina reikalingam leidimui išduoti, t. y. kur bus gabenamas krovinys, todėl atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti tinkamais leidimais. Sutartyje buvo aiškia nurodyta, kad atsakovė turėjo pareigą perduoti T.I.R. knygeles, CMR draudimą bei kitus dokumentus, reikalingus vykdyti krovinio pervežimus atsakovės turimų leidimų apimtyje. Todėl ginčo dėl to, kad atsakovė privalėjo pateikti visus tinkamus dokumentus reikalingus kroviniui pervežti negali būti.Dvišalį leidimą galėjo gauti ir ieškovei išduoti būtent atsakovė. Leidimai išduodami tik transporto priemonės savininko (valdytojo) vardu ir tai atsakovei buvo žinoma. Tai, kad be atsakovės pateiktų leidimų ieškovė negalėjo vykdyti pervežimų patvirtina pats faktas, kad atsakovė pateikinėjo leidimus, tik šiuo atveju išdavė netinkamą leidimą, ko pasėkoje atsirado pasekmės. Tačiau teismas šios faktinės aplinkybės nevertino.Pateikti rašytiniai įrodymai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, nei atsakovės darbuotojos paaiškinimas, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Velesas“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Ieškovė iškraipo sutarties tekstą ir neteisingai jį interpretuoja. Sutarties 7 punkte yra susitarta, kad, jeigu subnuomininkus sukelia finansinių nuostolių naudodamas įmonės UAB „Velesas“ licencijos korteles, TIR knygeles, CMR draudimų, bei [atlikdamas] kitus veiksmus, susijusius su krovinio pervežimu, tokiu atveju subnuomininkas įsipareigoja per 7 dienas padengti visus nuostolius ir žalų. Taigi, sutartyje dėl kelionės leidimų perdavimo, perdavimo tvarkos nesusitarta.Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad leidimai būdavo išduodami pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Tačiau į bylų jokių rašytinių įrodymų apie tai, ko ir kada konkrečiai ieškovė prašė atsakovės, pateikta nėra. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu būdu informuodavo atsakovę apie tai, kokių kelionės leidimų ir kada reikia.Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė, kad vairuotojas nepastebėjo, jog leidimas yra netinkamas. Taigi, darytina išvada, kad vairuotojas krovinio gabenimui užpilde trišalį leidimą, nors konkrečiu atveju reikėjo dvišalio. Vairuotojas yra ieškovės darbuotojas, todėl laikytina, kad pati ieškovė suklydo, pas atsakovę paprašė netinkamo leidimo, kurį vėliau ir užpildė.Ieškovė, norėdama įrodyti, kad dėl baudos paskyrimo už tai, kad faktiškai ieškovė neturėjo dvišalio leidimo krovinių gabenimui, yru atsakinga atsakovė, turėtų įrodyti faktą, kad kreipėsi į atsakovę dėl minėto leidimo suteikimo, tačiau atsakovė atsisakė jį suteikti. Tokiu įrodymų byloje nepateikta.Ieškovė, vykdydama krovinių vežimo veiklą, privalo išmanyti krovinių vežimo taisykles, bei žinoti, kokie dokumentai reikalingi krovinio pervežimui vykstant per konkrečias šalis. Šio ginčo atveju ieškovė veikė savo rizika ir būtent jai tenka atsakomybė už krovimo vežimo taisyklių pažeidimą - baudos paskyrimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Iš bylos rašytinių dokumentų bei teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pateiktų paaiškinimų (garso įrašas) nustatyta, jog tarp šalių – apeliantės UAB „Ronvila“ ir atsakovės UAB „Velesas“ 2014 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta Transporto priemonių subnuomos sutartis Nr.2014/008 (b.l. 3-4). Šia sutartimi atsakovė UAB „Velesas“ įsipareigojo neterminuotai išnuomoti apeliantei UAB „Ronvila“ automobilį „DAF FT XF105.460“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apeliantė įsipareigojo mokėti už 434,43 Eur mėnesinį užmokestį (Sutarties 3 punktas). Sutarties 2 ir 7 punktuose nustatyta, kad transporto nuomos laikotarpiu apeliantas (subnuomininkas naudoja savo lėšomis įsigytą kurą, apmoka automobilio remonto išlaidas. Sutarties 7 punktu šalys susitarė, jeigu apeliantė sukelia finansinių nuostolių naudodama atsakovės licencijos korteles, TIR knygeles, CMR draudimo bei kitus veiksmus, susijusius su krovinio pervežimu, ieškovė įsipareigoja per 7 dienas padengti visus nuostolius.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl netinkamo sutarties vykdymo. Apeliantė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė argumentais, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nes, turėdama sutartinę pareigą perduoti ne tik transporto priemonę, bet ir visus reikalingus ją eksploatuoti dokumentus, neperdavė dvišalio leidimo. Apeliantės varduotojui su kitais dokumentais buvo perduotas netinkamas leidimas (trišalis). To nepastebėjęs apeliantės vairuotojas vykdė pervežimą ir Kazachstane pareigūnų buvo nubaustas pinigine bauda. Baudą apelianto vairuotojas sumokėjo.Ginčo šalys iš esmės pripažino, kad byloje esanti Transporto priemonių subnuomos sutartis apima ne visus šalių tarpusavio santykius. Tiek apeliantė, tiek atsakovė nurodė, jog kartu su transporto priemone atsakovas gauna ir apeliantui pateikia reikiamus dokumentus krovinio vežimui. Abi bylos šalys patvirtino, jog apeliantė savarankiškai vykdo vežimų verslą, tačiau būdama maža įmone ji nuomoja transporto priemones ir pati savarankiškai negali gauti licencijos vežimui. Atsakovo atstovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog apeliantė organizuoja vežimą, ji žino kokį krovinį gabena ir praneša kokių dokumentų reikia. Tada atsakovė vyksta į Valstybinę kelių transporto inspekciją ir nustatytą mokestį užsako reikiamus leidimus, kuriuos po to užpildydavo apelianto vairuotojas. Šiuo atveju apeliantės vadovas paskambino telefonu, nurodė, jog reikia Kazachstano trišalio leidimo, leidimo tranzitui Baltarusijoje ir leidimo tranzitui Rusijoje. Šie dokumentai ir buvo užsakyti bei apeliantui pateikti.CK 6.483 straipsnio 3 dalis numato, jog nuomotojas (subnuomotojas) privalo perduoti nuomininkui (subnuomininkui) dokumentus, būtinus to daikto naudojimui. Tačiau pažymėtina, jog apeliantės nurodytas dokumentas (dvišalis leidimas) nėra daikto dokumentas, be kurio savaime transporto priemonės nebūtų galima naudoti. Minimas dokumentas reikalingas atlikti tarptautinį pervežimą konkrečiomis sąlygomis. Kokie dokumentai apeliantei konkrečiu atveju vežti kroviniui reikalingi, priklauso nuo pervežimo maršruto, krovinio – sąlygų, kurias atitinkamais sutartiniais santykiais su trečiaisiais asmenimis savarankiškai pasirenka pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės, kaip subnuomotojos, pareigos tinkamas įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo ieškovės, kaip subnuomininkės, pateiktos informacijos. N. S. šalys nėra aptarusios kokiu būdu informacija turi būti pareikiama, iš pateiktų atsakovės paaiškinimų matyti, jog apeliantė pati nurodo kokių dokumentų konkrečiu atveju reikės. Šalims žinoma, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), taigi, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliantė pateikė atsakovei duomenis kokiu maršrutu ir koks krovinys bus gabenamas, kokių dokumentų konkrečiu atveju apeliantei reikia. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.206 straipsniu, kuris nustato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Dėl to rizika, kad vienas iš gautų leidimų buvo netinkamas (nes buvo ne dvišalis, o trišalis), tenka ieškovei, kuri pati užsiima pervežimų verslu ir savarankiškai vykdė krovinio vežimą į Kazachstaną. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovė pati yra atsakinga už Kazachstane gabenant krovinį paskirtą baudą, todėl sąlygų taikyti civilinę atsakomybę nėra (CK 6.256 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju bylai teisingai išspręsti nėra reikšmingas apeliantės argumentas, jog bauda buvo išrašyta atsakovės vardu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė proceso normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Atsakovė pateikė duomenis apie 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose rekomenduojamo maksimalaus dydžio, bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės atsakovei priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Ronvila“ 726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Velesas“ naudai.