- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- T-102-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00494-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarka (BPK 3601 str.)
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisijos) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo nuteistajam J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – Šiaulių pusiaukelės namuose, patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2014-11-04 nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 14 metų. Prie šio nuosprendžio pilnai prijungta 2013-08-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 242,86 Lt dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – keturiolika 14 metų laisvės atėmimo ir 242,86 Lt dydžio bauda. 2015-05-14 Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2014-11-04 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir paskyrė galutinę šešiolikos 16 metų laisvės atėmimo bausmę ir 242,86 Lt (70,34 Eur) dydžio baudą. Bausmės pradžia: 2013-09-26, bausmės pabaiga: 2029-09-26. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (2/3 bausmės): 2024-05-26.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-01-24 gautas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2025-01-22 priimtas nutarimas Nr. LK-N-31, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nuomone, dėl nustatytos žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei visų kitų veiksnių ir teigiamai asmenį charakterizuojančių aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nutarimas taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2025-01-22 nutarimo lygtinai paleisti nuteistąjį J. M. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems kriterijams – J. M. 2024-05-26 yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas nagrinėjamu atveju, nuo 2024-05-26 sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant nuteistojo J. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo klausimą, būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką suteikia pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis paiso sąlygų bei numatytos tvarkos, suteiktų trumpalaikių išvykų į namus metu elgiasi apdariai bei rūpestingai. Atlikdamas bausmę įgijo kelias profesines kvalifikacijas, dirba administracijos pasiūlytą darbą, darbinę motyvaciją išlaiko visą bausmės atlikimo laikotarpį. Numatęs tęsti darbinę veiklą konkrečioje darbovietėje. Motyvacija darbui, turimos profesijos ir išsilavinimas gali turėti reikšmingos įtakos nuteistojo integracijai į visuomenę. Pripažįsta ir suvokia turimų finansinių įsipareigojimų dydį. Prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Asmuo turi deklaravęs gyvenamąją vietą. Palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, turi žmoną ir neseniai gimusią dukrą, šiuo metu sulaukia paramos ir palaikymo iš jų. Nuteistasis pastaruoju metu demonstruoja atsakingesnį požiūrį į lankomų programų ir užsiėmimų naudą, išlaiko teigiamą elgesio dinamiką ir stiprina sąmoningumą savo gyvenimo būdo atžvilgiu. Tačiau pastebėta, kad išlieka alkoholio vartojimo rizika, alkoholio vartojimo problemų ignoravimas, formalus dalyvavimas pasiūlytose programose, pernelyg geras savęs vertinimas, pasireiškęs impulsyvumas nėra pozityvų elgesį palaikančios aplinkybės. Bet atsakingai dirba su savimi fizinių ir emocinių impulsų srityje, alkoholio vartojimo srityje bei išreiškia motyvaciją keistis. Teiktas 4 kartus lygtinio paleidimo komisijai, įvykdė visas komisijos rekomendacijas. Nurodoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinį kartą baustas 2019 metais. Pagal išvadoje pateiktą informaciją, nuteistojo nuostatos vertintinos pozityviai – nepalaiko kriminalinės subkultūros, nesiekia menkinti savo atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo. Pasitikėjimo nuteistuoju suteikia tai, jog jis gana ilgą laikotarpį (nuo 2019 m.) nedaro drausminių pažeidimų ir 25 kartus skatintas.
Susipažinus su nuteistojo J. M. asmens bylos medžiaga, 2024-12-17 socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-7705 bei Komisijos 2025-01-22 nutarimu Nr. LK-N-31, matyti, jog 2024-12-16 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, J. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistojo rizika buvo vidutinė. Pažymėtina, kad žema nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vertinant BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste, kadangi lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimą balais, tačiau ir visapusiškai atlikęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčių bei jam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams įvertinimą.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti du apsauginiai veiksniai – palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais ir darbas su savimi fizinių ir emocinių impulsų srityje bei motyvacija keistis.
Tiek asmens bylos, tiek socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, jog bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo aukšta motyvacija darbinei veiklai, kai tuo tarpu iki patenkant į įkalinimo įstaigą darbo stažas: kelis mėn. darbavosi (duomenys neskelbtini), teko darbuotis ir užsienyje. Sulaukęs pilnametystės pradėjo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, iki nuteisimo apie 5 mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir nuo 2015 m. sausio mėnesio pradėjo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini). Persikėlęs į Šiaulių pusiaukelės namus, nuo 2023-02-23 iki 2023-03-31 dirbo (duomenys neskelbtini), darbą paliko, kadangi darbdavys nesumokėjo atlyginimo. Nuo 2023-04-17 iki 2023-11- 20 dirbo (duomenys neskelbtini), išėjo iš darbo savo noru, nes, anot nuteistojo, nebebuvo darbo. Nuo 2023-12-06 iki 2024-09-30 dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (montavo, surinkinėjo baldus), darbu nuteistasis buvo patenkintas, tačiau, pasak nuteistojo, vis sunkiau sekėsi suderinti/susiplanuoti išvykas su darbu į kitus miestus/šalį su Pusiaukelės namuose sudarinėjama nuteistojo dienotvarke (laikantis teisės aktų, nustatytu laiku informuoti, pranešti ir pan.), todėl pasitaręs su darbdaviu priėmė sprendimą darbą palikti. Nuo 2024-10-10 įsidarbino (duomenys neskelbtini). Apie darbą atsiliepia kaip apie naują patirtį, įgyjamus įgūdžius bendraujant su klientais, žinių plėtimą apie pardavinėjamą produkciją; darbo pobūdžiu yra patenkintas, imliai mokosi ir lygtinio paleidimo atveju planuoja ir toliau dirbti šioje darbovietėje. Todėl aukštos darbinės motyvacijos buvimas, itin atsakingas požiūris į atliekamą darbą, darbinės veiklos matymas kaip savirealizacijos formą pakartotinio elgesio riziką mažina ir veikia kaip apsauginis veiksnys.
Iš Kauno apygardos teismo 2014-11-04 nuosprendžio matyti, kad nuteistajam priteista 180000 litų neturtinės bei 13399,46 litų turtinės žalos atlyginimo. Pagal 2022-02-10 Pravieniškių pataisos namų Turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalėjo atlyginti 120344,18 Eur, išskaičiuota 2617,03 Eur. Šiaulių kalėjime Finansų skyrius informacijos apie nuteistojo vykdomuosius raštus neturi. 2024-12-13 nuteistojo internetinėje bankininkystėje matoma skola siekia 117173,96 Eur. Nuteistasis teigia, kad atskaičiavus privalomąją įmoką laisvės atėmimo vietų įstaigai ir 4 antstoliams (antstoliams kas mėnesį atskaičiuojama 30 % nuo darbo užmokesčio), gaunamas atlyginamas siekia apie – 450 Eur. Šiuo metu prioritetas – pasirūpinti būsto nuoma, mokesčiais bei šeimos (vaiko) poreikiais, pačio kasdienėms išlaidoms lieka nedaug, tačiau stengiasi išlaidas dėlioti taip, kad pakaktų; santaupų neturi. Pripažįsta, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra dideli ir suvokia, kad juos padengti prireiks daug laiko ir pastangų, tad kaip vieną realiausią galimybę tą padaryti įvardija išvykimą į užsienį. Todėl toks tvirtas ir nuoseklus požiūris į atsakomybę greičiau padengti skolas bei turimas darbo pasiūlymas duoda pagrindo tikėti nuteistojo nuoširdžiomis pastangomis turėti stabilias pajamas, kas vėlgi vertintina kaip nusikalstamo elgesio riziką stabdantis veiksnys.
Matyti, kad nuteistojo socialinis ratas nėra gausus, nurodo, jog augo pilnoje šeimoje, tėtis ankščiau dažnai vartodavo alkoholį, dėl to būdavo ir konfliktų namuose, prieš nuteistąjį neretai kaip auklėjimo priemonę naudojo fizinį smurtą, t. y. diržą, kas turėjo įtakos santykių darnumui. Nuteistasis turi vyresnį brolį, šiuo metu santykius apibūna kaip gerus ir palaikančius, tačiau neneigia, kad kurį laiką bendravimo praktiškai nebuvo, brolis buvo atitolęs ir tą įtakojo nuteistojo padarytas nusikaltimas. Bausmės atlikimo metu susipažino su žmona, 2021 metais vedė. 2024 m. liepos mėn. gimė dukra. Nurodo, kad vaiko gimimas įnešė dar didesnį atsakomybės jausmą; šeima ir jos gerovė – prioritetas. Nuteistasis deklaruoja, kad atlikęs daugiau kaip 10 m. laisvės atėmimo bausmės, yra atsiribojęs nuo buvusių draugų, t. y. tiek jis pats savo noru, tiek buvę draugai, nebepalaiko vieni su kitais ryšio. Artimiausias ratas – tėvai ir žmona, įvardija keletą draugų, su kuriais bendravimą palaiko per socialinius tinklus. Dabar laisvalaikis skiriamas šeimai arba dalyvauja organizuojamose veiklose Pusiaukelės namuose, lanko užsiėmimus viešosiose įstaigose. Nuteistasis teigia, kad nuo nusikaltimo padarymo suaugo, stengiasi apgalvoti savo veiksmus, mokosi priiminėti teisingus sprendimus, nebepasiduoti kitų įtakai ar neįtakoti neigiamai kitų, be to, dėliojasi ateities planus, jaučiasi pasiruošęs išeiti į laisvę, nori labiau prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo ir kurti gyvenimo pagrindą. Stebima, kad nuteistasis pastaruoju metu vis atsakingiau gilinasi į lankomų programų ar užsiėmimų gaunamą naudą, geba išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką bei stiprina sąmoningumą savo gyvenimo būdo atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad didėjantis sąmoningumas savo gyvenimo būdo atžvilgiu turi reikšmingos įtakos nuteistojo reintegracijai.
Vertinimo metu netinkamų streso ar nerimo požymių nestebima; emocinė būsena stabili. Stebima, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs; asmuo bendraujantis ir komunikabilus, tačiau labiau palaiko ryšius su artimaisiais. Nuteistasis bendrauja noriai, ganėtinai atviras, bet tam tikromis temomis nesiplečia. Nuteistasis pripažįsta, kad ankščiau jam buvo būdingas irzlumas, ypač kuomet aplinkybės ar veiksmai vykdavo ne taip kaip jam priimtina. Tuo pačiu nuteistasis teigia šiuo metu matantis savyje pokytį, t. y. išmoko valdyti savo emocijas, atsakingiau apgalvoti savo žingsnius prieš imantis kažkokių veiksmų, nepasiduoti aplinkinių įtakai ir provokacijai. Šiuo metu stebima, kad teisės pažeidėjas geba vis tiksliau identifikuoti problemas bei jų atsiradimo kilmę, tačiau tuo pačiu matyti, kad probleminę sritį kartais linkęs per greitai laikyti nebeaktualia. Teisės pažeidėjo planuose – ir toliau dirbti, rūpintis šeimos gerove, siekis – būti paleistam lygtinai, motyvuotas gyventi dorai, tačiau ne visiems planams ar siekiams yra numatęs konkrečius ir aiškius žingsnius. Nuteistasis geba suprasti kitų žmonių požiūrį, pakankamai lanksčiai priima motyvuotą nuomonę, nors tam tikromis temomis linkęs vertinti situaciją pagal savo patyrimą ir įsitikinimus.
Darbinė veikla ir motyvacija, dalyvavimas elgesio korekcijos programose, sistemingas laikymasis nustatytos tvarkos, žalingų įpročių atsisakymas, tvirtas nuoseklus pasiryžimas likusią gyvenimo dalį nugyventi dorai ir laukianti galimybė pasiekti užsibrėžtų tikslų – visa tai vertintina kaip stipri motyvacija gyvenimo būdą keisti ir veikia kaip apsauginis veiksnys.
Socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, jog J. M. nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – tai smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio. Nuteistasis viso teistas 3 kartus, iš Kauno apygardos teismo 2014-11-04 nuosprendžio matyti, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, neabejotinai pripažinta turėjus tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau matyti, kad asmuo pripažįsta, jog alkoholio vartojimas iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo saikingas, dažniausiai vartodavo kiekvieną savaitgalį, alkoholis buvo vartojamas kaip laisvalaikio praleidimo būdas bei galimai susikaupusiai įtampai numalšinti. Bausmės atlikimo metu du kartus baustas už alkoholio vartojimą (2017 m., 2018 m.). Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis 2021 m. lankė ir sėkmingai baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai bei asmenims priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę. Nuteistasis pripažįsta, kad šių užsiėmimų lankymas buvo formalus. 2023-09-28 dalyvavo konsultacijoje-diskusijoje su priklausomybių konsultante, kurios metu aptartos sąvokos, žala, pagalbos įveikos būdai. 2023 m. rugsėjo mėn. - 2023 m. spalio mėn. dalyvavo elgesio pasikeitimo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Specialisto pateiktais duomenimis, nuteistasis lengvai įsitraukė į pokalbį, vykdė programos veiklas, stengėsi įsisąmoninti savo elgesį, suvokti jo keitimo poreikį, galimybes bei pasekmes (programos vedantysis nurodė, kad programoje buvo dirbama ties alkoholio tematika). Tačiau ankstesnio vertinimo metu nuteistasis negebėjo pasidalinti programos eigoje įsisavintomis žiniomis. Taip pat ankstesnio pokalbio metu nuteistasis nurodęs, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo maždaug prieš ~1,5 m., tikslios datos nepamena (nedidelį kiekį tauriojo gėrimo leidžiant laiką su žmona). Išsakė poziciją, kad apskritai saikingas alkoholio vartojimas retsykiais yra priimtinas. Teigė, kad neturi noro ar potraukio vartoti alkoholį. Deklaravo, jog nėra priimtinas apsvaigimo jausmas, kuomet negali kontroliuoti situacijos. Pripažino, kad nesilankė jokiuose pavieniuose ar grupiniuose užsiėmimuose priklausomybių tematika, motyvuodamas tuo, jog nepaisant praeities (nesaikingo alkoholio vartojimo ar net turėtos priklausomybės, alkoholio įtakoje padarytus teisės pažeidimus ar nusižengimus), manė esąs visiškai suvaldęs savo vartojimo įpročius, išmoko savo klaidas ir nematė jokios problemos iš esmės. Dabartinio vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog visgi po paskutinio Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo (o vėliau ir po gautos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas), apsilankė viename Anonimių alkoholikų draugijos susitikime, po kurio suvokė, kad ši aplinka ne jam, jautėsi „ne savo lygyje“. Tuomet kreipėsi į socialinę darbuotoją ir su jos pagalba užsiregistravo priklausomybių konsultanto konsultacijoms Šiaulių visuomenės sveikatos biure (viso turėjo 4 konsultacijas). Aptariant konsultacijų metu įgytas žinias, pastebima, jog pastaruoju metu nuteistasis labiau linkęs gilintis į savo alkoholio vartojimo įpročius bei su jais susijusią gyvenimo patirtį, visapusiškiau įvertina alkoholio vartojimo riziką ir galimą žalą. Alkoholio vartojimą ateityje vertina nevienareikšmiškai – norėtų vartoti saikingai (pasimėgauti vyno ar kito tauriojo gėrimo viena taure, gėrimo skoniu), tačiau suvokia, kad išugdyti saiką gali būti sudėtinga.
Visų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis J. M. nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltu prisipažino pilnai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl tokio elgesio, nuo 2022-07-17 iki perkėlimo į Pusiaukelės namus bausmę atlikinėjo lengvojoje grupėje. 2023-01-31 nutarimu nuteistasis buvo perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą (Šiaulių pusiaukelės namus) tęsti bausmės atlikimą. Bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (rūkė ne tam skirtoje vietoje (2015 m.), 3 kartus sulaikytas su mobilaus ryšio telefonu (2015 m., 2018 m. gegužės ir gruodžio mėn.), nedalyvavo rytiniame patikrinime (2017 m.), 2 kartus sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio (2017 m., 2018 m.), turėjo Wi-Fi modemą (2019 m.). Už padarytus pažeidimus 7 kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu už gerą ir stropų darbą, mokslo pasiekimus bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką 25 kartus skatintas (paskutinį kartą skatintas 2022-12-28). Bylos duomenis, nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus. Informacijos apie pažeidimus išvykų metu nėra. Šiaulių kalėjimo atviro bausmės atlikimo vietos (pusiaukelės namų) socialinės darbuotojos pateiktoje 2024-12-06 pažymoje nurodyta, jog nuteistasis Šiaulių kalėjimo pusiaukelės namų vidaus tvarkos taisyklių ir individualios nuteistojo dienotvarkės laikosi, drausminių nuobaudų, paskatinimų neturi.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad J. M. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija yra pakankama, reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pilnai atitinka, todėl nuteistojo resocializacija nestruktūrizuotoje aplinkoje gali būti taikoma. Įvertinęs Komisijos 2025-01-122 nutarimo taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagrindus bei motyvus, teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas sprendžia, jog nuteistasis J. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir padarė žymią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos išvada, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis yra pasirengęs lygtiniam paleidimui ir laisvėje jis bus pajėgus laikytis jam nustatytos tvarkos ir sąlygų. Įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą, kitą bylos medžiagą, darytina išvada, jog nėra jokių kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, pakartotinai nenusikals bei sėkmingai integruosis į visuomenę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 dalimi, baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2025 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. LK-N-31 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo nuteistajam J. M..
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.