- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1070-919/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- A. K. Š., A. J.
- Kaltinamasis
- M. J.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Rita Petručionytė, Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiam A. K. Š., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, nukentėjusios A. J. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, civilinio atsakovo draudimo kompanijos „Ergo Lietuva“ atstovui Juliui Sakalauskui, ekspertui Deividui Kašinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pil., aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.
M. J. 2011-07-03, apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, vairuodamas automobilį „Honda Civic“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 35 punkto reikalavimus tuo, kad reguliuojamoje sankryžoje ir pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforas leidžia važiuoti, nedavė kelio nespėjusiems pereiti iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusiems pėstiesiems A. J. ir A. K. Š., kurie įžengė į ją esant leidžiamam eiti šviesoforo signalui, juos parbloškė ir sunkiai sutrikdė A. J. sveikatą bei nesunkiai sutrikdė A. K. Š. sveikatą.
Kaltinamasis M. J. kaltas prisipažino visiškai ir patvirtino visas kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad kartu automobilyje vežėsi vaiką, kuris sėdėjo galinėje sėdynėje ir pradėjo springti. Jis atsisuko į vaiką ir staiga pajuto smūgį. Po to pamatė, kad partrenkė du pėsčiuosius. Dabar dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir atlygino jiems žalą – A. K. Š. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą žalos atlyginimui pervedė 3000 Lt, o A. J. atlygino 20 000 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis prašė teismo atiduoti jį pagal laidavimą žmonai J. J., nurodė, kad ji gali būti laikoma pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti jam teigiamą įtaką. Žmona dirba anglų kalbos mokytoja Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šeimoje auga sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo turto brokeriu.
Nukentėjęs A. K. Š. patvirtino, kad su žmona A. J. (duomenys neskelbtini) užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ėjo per pėsčiųjų perėją. Iš kur atsirado mašina nepamatė, tik pajuto, kad ranka atsirėmė i automobilio variklio dangtį ir buvo numestas 6-7 metrus ant žemės. Dėl patirtų sužalojimų 6-7 dienas gydėsi ligoninėje, vėliau (duomenys neskelbtini) klinikoje, o dar vėliau (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Nukentėjusiajam turtinę žalą atlygino draudimas, liko neatlyginta 30 000 Lt neturtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad iki avarijos sveikatos būklė buvo bloga dėl širdies, tačiau galėjo vairuoti automobilį. Dabar, po avarijos, vairuoti nebegali. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino ieškinį ir prašė priteisti be jau išmokėtos sumos 15000 Lt neturtinės žalos, dėl turtinės žalos pretenzijų neturi.
Liudytoja O. K. patvirtino, kad ji yra A. J. sesuo. 2011-07-11 įvyko avarija, kurios metu buvo sužalota jos sesuo. Po eismo įvykio sesuo nieko neprisimena. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis pinigus, 10 000 litų už sesers gydymą, pervedė kitai seseriai – M. V., kuri slaugė ir prižiūrėjo sužalotą seserį A. J..
Liudytoja M. V. patvirtino, kad A. J. yra jos sesuo. Po eismo įvykio ji slaugė ir prižiūrėjo seserį. Iš kaltinamojo per keturis gavo pinigus, iš viso 19 000 litų, sesers slaugymui.
Liudytoja J. J., kaltinamojo žmona, patvirtino, kad ji sutinka būti savo vyrui laiduotoja, gali daryti vyrui įtaką kaip žmogus, žmona ir pedagogė. Nurodė, kad kartu šeimoje gyvena 5 metai, santykiai geri, ji yra nebausta ir neteista. Šis vykis šeimai yra labai skausmingas, nes vyras jautėsi tragiškai, daug naktų nemiegojo ir šis veika jam yra tikra nelaimė. Po eismo įvykio vyras dar lėčiau ir atsargiau vairuoja.
Ekspertas Deividas Kašinskas patvirtino, kad medicininiuose dokumentuose yra įrašai apie dešinio kelio gonartrozę ir tai yra dėl amžiaus pakitimų sukelta liga. Jokių papildomų duomenų po operacijos nėra. Specialisto išvada duota įvertinant šlaunikaulio kaklo lūžį, kuris įtakojo nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo mastas negalėtų keistis. Nurodė, kad dėl ilgalaikių pasekmių po traumos, nebuvo pagrindo kalbėti apie pastovų nedarbingumą. Kelio sąnario keitimas dėl senatvės kremzlės susidėvėjimo yra būdingas, tai 3 laipsnio gonartrozė, kuri susijusi su amžiaus pakitimais, o gonartrozė neišsivysto per pusę metų ar metus. Tai galėjo būti sąnario pakeitimas susijęs tiesiogiai su įvykiu, bet uždegimas kuris vystosi, jis vystosi 5-10 metų laikotarpyje. Kelio trauma, jeigu būtų prieš 5 metus tada galėtų išsivystyti genartrozė, bet po traumos praėjus mėnesiui ekspertas negalėjo patvirtinti šios diagnozės. Sužalojimo sunkumo mastas nepasikeitė, kaulo lūžimas yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Med. dokumentuose nėra pažymėta, kad plyšo meniskas, išvados sutrikdymo mastas niekaip nebūtų pasikeitęs, nes tai didelė riba tarp sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Meniskas po operacijos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu būtų sulūžęs blauzdikaulis, tada būtų galima kalbėti apie sveikatos sutrikdymą. Sutrikdymo mastas pagal esamus dokumentus nesikeičia.
Be kaltinamojo M. J. prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga, o būtent:
2011-07-03, (duomenys neskelbtini) Kaune, įvykęs eismo įvykis užfiksuotas kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, nuotraukose (b.l. 6-9).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas lengvasis a/m „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1.10-11 ).
M. J. buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l.13).
Eismo įvykis aprašytas pažymoje apie autotransporto įvykį (b.l.19-20).
Kaltinamasis įvykio aplinkybes išdėstė paaiškinime (b.l.22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2370/11 (02) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. K. Š. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.1.26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2379/11 (02) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. J. padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.1.33-34).
M. J. anksčiau neteistas (b.l.53), baustas už administracinius teisės pažeidimus (b.l.54-61).
Eismo įvykio metu 2011-07-03 M. J. buvo blaivus (Specialisto išvada Nr. T-A 4811/11 (01), b.l.64, med. apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 589, b.l.65).
2012-03-09 mokėjimo nurodyme matyti, kad M. J. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT027300010094368419 AB Swedbanke pervedė 3000 Lt A. K. Š. už 2011-07-03 eismo įvykyje patirtus sužalojimus (b.l.85).
B.l.148-149 esančiame UADB „Ergo Lietuva“ pranešime nurodyta, kad A. K. Š. gavo 9756,97 Lt draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti už 2011-07-03 įvykusį eismo įvykį.
Už advokatės paslaugas A. K. . sumokėjo 2000 Lt (b.l.171).
B.l.187 yra banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad M. V. per keturis kartus pervesta 10 000 Lt už A. J. moralinę žalą.
Taigi kaltinamojo visiškas prisipažinimas nusikaltus, nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto paaiškinimas bei visi kiti ištirti įrodymai leidžia teismui neabejotinai konstatuoti, kad M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kuris ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3d. buvo kvalifikuotas teisingai.
Dėl nukentėjusio A. K. Š. civilinio ieškinio.
Teismo posėdžio metu nukentėjęs A. K. Š. pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 5687 litus turtinei ir 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l.100-101). Baigiamųjų kalbų metu šis nukentėjęs nurodė, kad 10 000 litų gavo iš draudimo, todėl iš kaltinamojo prašė priteisti jau tik 15 000 litų. Jo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė nurodė, kad jos atstovaujamasis pretenzijų dėl neturtinės žalos neturi, nes 4316 Lt gavo iš draudimo ir 3000 litų yra kaltinamojo nukentėjusiajam pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, todėl prašė priteisti papildomai 15 000 litų turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad A. K. Š. 3 mėnesius gydėsi ligoninėje, negalėjo priminti kojos, negalėjo nieko vienas atlikti. Tokiame amžiuje jam buvo atliktos 5 operacijos, sukeliančios fizinį skausmą ir nepatogumus, prašė atsižvelgti, kad jis neteko gyvenimo draugės su kuria gyveno 12 metų, A. J. po avarijos neatpažino vyro ir santuoka nutrūko, o tai taip pat yra dvasiniai išgyvenimai. Taip pat prašė priteisti ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Pats kaltinamasis M. J. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad po eismo įvykio visuomet rūpinosi abiem nukentėjusiaisiais, juos lankė ligoninėje, pildė visus jų pageidavimus, nupirko televizorių ir geranoriškai sumokėjo jiems žalą. Tačiau, kai tik kalba pakrypo apie susitaikymą, nukentėjęs A. K. Š. paprašė 40 000 litų ir jų geranoriški šilti santykiai nutrūko. Tokia prašoma suma kaltinamajam pasirodė per didelė. Kaltinamasis mano, kad 3000 litų, kuriuos nukentėjusiajam jis pervedė į teismo depozitinę sąskaitą, yra pakankama suma A. K. Š. padarytai žalai atlyginti, nes jis pats šeimoje augina mažametį vaiką, žmona dirba mokytoja, patys per mėnesį gauna nedideles pajamas, moka būsto paskolą bankui, be to, kitai nukentėjusiajai jis sumokėjo 20 000 Lt.
Įvertinus visas ištirtas ir išanalizuotas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, teismas mano, kad nukentėjusio A. K. Š. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumas yra neginčijamas, nes ši žala padaryta nusikaltimu, dėl kurio jis neišvengiamai patyrė stresą, fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kartu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi, teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiesiems padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą bei patirtus nepatogumus, tačiau taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į jo elgesį padarius nusikaltimą (jis nuoširdžiai rūpinosi abiem nukentėjusiaisiais, A. J. atlygino visą žalą, A. K. Š. atlygino dalį žalos, 3000 litų pervedė į teismo depozitinę sąskaitą), kitą dalį žalos 9756,97 Lt A. K. Š. atlygino draudimo bendrovė (b.l.148), taip pat teismas turi atsižvelgti ir į realias galimybes atlyginti likusią dalį žalos, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. K. Š. prašomas 15 000 Lt civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. J. 3000 Lt.
Bausmės skyrimas.
Sprendžiant kaltinamojo M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas kaltinamojo sutuoktinės J. J. prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad jos sutuoktinis M. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, atlygino žalą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, be to jie kartu augina mažametį vaiką. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu, o taip pat paaiškino, jog ji dirba mokytoja, charakterizuojama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl yra įsitikinusi, jog savo sutuoktiniui darys teigiamą įtaką ir mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą,
BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina prisipažinimas, gailėjimasis nusikaltus bei tai, kad jis gera valia atlygino nukentėjusiems žalą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis ir laiduotoja J. J. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą.
Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nusikaltimų (BK 12 str.), jis nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teistas (31 b.l.), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba individualiai, turi verslo liudijimą, be šio įvykio metu padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą - 2009 m. (32-33 b.l.), todėl yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į laiduotojos J. J. asmenines savybes: ji neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje mokytoja, darbdavio charakterizuojama kaip darbšti, pareiginga, jautri, reikli sau ir kitiems, todėl teismas daro išvadą, jog ji pagal savo pozityvias asmenines savybes darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, taip pat kaltinamojo sutuoktinės J. J. prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d., padarymą pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams J. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos turtinę padėtį (abu yra tos pačios šeimos nariai (b.l.90), augina 2 metų vaiką (b.l.92), užstatas netaikytinas.
Iš kaltinamojo M. J. priteistini 2000 Lt nukentėjusiam A. K. Š. už advokatės paslaugas.
Kol įsiteisės nuosprendis kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str.,303 str.2d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1d., 6d., 308 str. 1d., teismas
nusprendžia:
M. J. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nr. 1-1070-919/2012 nutraukti.
M. J. perduoti laiduotojos J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusio A. K. Š. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. J. 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, šią 2012-03-09 jau sumokėtą į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumą pervedant į A. K. Š. sąskaitą Nr. LT 397300010004981274 banke AB Swedbank.
Priteisti iš M. J. nukentėjusiam A. K. Š. 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokatės paslaugas.
Kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui-panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.