Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2065 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Č.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2017 m. vasario 1 d. prašymą - paraišką ir paskirti kompensacijas.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Nustatyta, jog 2017 m. vasario 1 d. pareiškėja V. Č. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti.

Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-2065 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Č.“ nuspręsta pareiškėjai V. Č. neskirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, argumentuojant tuo, kad per nustatytą laikotarpį pareiškėja nepateikė visų reikalingų dokumentų piniginei socialinei paramai skirti. Sprendimo priėmimo teisiniu pagrindu nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi skundu ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 1 straipsnio 1 dalis nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; <...> 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; <...> 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą ir kt.

Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos <...>. <...>. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodyta, jog užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Aprašo 6.1 punkte nustatyta, kad informacija apie trūkstamus dokumentus (duomenis) įrašoma į informacinį lapelį ir nurodoma data, iki kurios dokumentai (duomenys) turi būti pateikti, kai prašymas-paraiška pateikiami asmeniškai ar per atstovą.

Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, reglamentuoja piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų) skyrimo ir mokėjimo tvarką (1.1 punktas). Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti notaro ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Nors pareiškėja teigia, jog Sprendime nėra nurodyta, už kokių dokumentų nepateikimą buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, iš esmės neginčija, jog ji Socialinės paramos skyriui laiku nepateikė nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties su vertimu į lietuvių kalbą ir duomenų apie jos nuosavybe esančio turto Ukrainoje vertę 2017 m. sausio 31 dienai.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėja jai įteiktame informaciniame lapelyje nurodytų trūkstamų dokumentų nepateikė, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis, nes sprendimo neteikti piniginės socialinės paramos priėmimą sąlygoja išimtinai trūkstamų dokumentų nustatytu laiku nepateikimas.

Pasisakydama dėl Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog susipažinusi su Sprendimu, pareiškėja iš esmės suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka realizavo teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Esant nurodytai aplinkybei nėra pagrindo tvirtinti, kad skundu ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. NTP-7-8771, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai pagal 2017 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-539-5793 nagrinėjamoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą, susidarė 187 Eur 64 ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas netenkintas, pagrindo svarstyti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.