Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir N. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai V. D. ir N. Š. kreipėsi į teismą prašydami rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų 2020 m. kovo 14 d. pasirašytą taikos sutartį, kurioje aptarė nepilnamečio vaiko, tai yra Marijos D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su juo tvarkos nustatymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi teismas tokiu atveju jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, taip pat remdamasis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais – jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

V. D. ir N. Š. 2020 m. kovo 14 d. pasirašė taikos sutartį. Minėtos taikos sutarties ketvirtas punktas numato, kad kiekvienų metų lyginės savaitės savaitgalį nepilnametė dukra Marija D. D. bendrauja su seneliais L. D. ir V. D., jiems pasiimant vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir nuvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Be kita ko, minėtos taikos sutarties septintas punktas numato ir tai, kad vaiko tėvui V. D. dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, su vaiku bendrauja vaiko seneliai L. D. ir V. D..

CPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Konstatuotina, jog pareiškėjų pateikta 2020 m. kovo 14 d. taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, o būtent, kad patvirtinus tokią pareiškėjų taikos sutartį būtų išspręstas klausimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tai yra L. D. ir V. D., materialiųjų teisių bei pareigų, ir tuo būtų pažeistas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas (CPK 266 straipsnis).

Atsižvelgiat į tai, kad pareiškėjų V. D. ir N. Š. 2020 m. kovo 14 d. pasirašyta taikos sutartimi yra išsprendžiamas nepilnamečio vaiko, tai yra Marijos D. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo klausimas su seneliais, tai yra L. D. ir V. D., kurie nėra įtraukti į šį procesą ir taikos sutarties nepasirašė, dėl ko nėra žinoma jų pozicija šiuo klausimu, atsisakytina tvirtinti taikos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 266 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškinama, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį nurodytais pagrindais neatima iš jų teisės vėl kreiptis į teismą su prašymu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 266 straipsniu, 290–291 straipsniais, 579, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų V. D. ir N. Š. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas patvirtinti šalių taikos sutartį neatima teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių susitarimą buvo atsisakyta tvirtinti, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.