- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- eI-3979-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00469-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- A. L., O. P.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei advokatei V. J.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. L. (A. L.) ir O. P., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini)teisių perėmėjų atsakovų O. P. ir A. L. 2247/6741 dalį 0,6741 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad Z. L., mirusios (duomenys neskelbtini)teisių perėmėjams atsakovams O. P. ir A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. akto Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2247/6741 dalį 0,6741 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dydis yra 363,67 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Neturint informacijos apie Z. L. priklausančios žemės sklypo dalies paveldėtojus, pranešimai tiek apie šio žemės sklypo atžvilgiu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tiek apie jos eigą buvo skelbiami spaudoje, kaip tai numato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau - Žemės paėmimo įstatymas) 16 straipsnio 3 dalis. Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą, pareiškėja 2018 m. gegužės 8 d. Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ ir 2018 m. gegužės 9 d. valstybės laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė pranešimus „Dėl susipažinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektu“, kuriais informavo žemės sklypų savininkus ir kitus naudotojus, kurių informuoti dėl projekto registruotais laiškais deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo galimybės, apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos pranešime nurodytais adresais.
NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 9 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paėmė visuomenės poreikiams Z. L., po kurios mirties jos teisių perėmėjai yra atsakovai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 2247/6741 dalį 0,6741 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 4 d. Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ ir valstybės laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno, Jonavos, Kėdainių, Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose) aktų pasirašymo“, kuriais informavo Z. L. žemės sklypo paveldėtojus, kad NŽT priėmė aktus dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir pakvietė juos per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiais skelbimais pareiškėja taip pat informavo, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.
2019 m. vasario 6 d. iš Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini)mirus Z. L., palikimą priėmė mirusiosios vaikai O. P. ir A. L.. Atsižvelgiant į šią paaiškėjusią informaciją, pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 2-1546 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės sklypo paveldėjimo“ pranešė atsakovams, kad NŽT direktorius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir nusiuntė šį aktą atsakovams susipažinti. Šiuo pareiškėjos pranešimu atsakovai taip pat buvo informuoti, kad neturint informacijos apie Z. L. priklausančios žemės sklypo dalies paveldėtojus, informacija apie priimtą NŽT 2018 m. lapkričio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą buvo skelbta spaudoje, kaip tai numato Žemės paėmimo įstatymo nuostatos. Taip pat atsakovai buvo informuoti, kad siekiant nepraleisti Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyto termino, pareiškėja iki 2019 m. kovo 3 d. ketina kreiptis į teismą dėl NŽT 2018 m. lapkričio 9 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir kad net pradėjus teisminį procesą, atsakovai turi teisę pasirašyti šį aktą ir tokiu būdu teisminį procesą užbaigti taikiai.
2018 m. birželio 8 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-100A, ją rengė UAB „Capital vertinimas“. Pagal Vertinimo ataskaitą naujai iš 1,4100 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., formuojamo 0,6741 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 100-2, rinkos vertė 2018 m. sausio 16 d. yra 399 Eur, nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, vertė 2018 m. sausio 3 d. yra 692 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenės poreikiams yra paimamas ne visas naujai suformuotas 0,6741 ha ploto žemės sklypas, bet tik 2247/6741 jo dalis, todėl atitinkamai šios dalies vertė – 133 Eur, nuostolių dydis – 230,67 Eur. Kadangi atsakovai per nustatytą terminą aktų nepasirašė, pareiškėja pervedė juose nurodytą atlyginimo sumą į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. vasario 28 d. raštu pranešė atsakovams.
Šalies argumentai
A. O. P. nurodė, jog žemės paėmimo aktui neprieštarauja (b. l. 50).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareikštais reikalavimais sutinka. Teigė, kad UAB Capital vertinimas“ turto vertintojo D. G. 2018 m. birželio 8 d. parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18-KP02-100A visuomenės poreikiams paimamos 2247/6741 dalies 0,6741 ha žemės sklypo vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamo turto?tipą, paskirtį, jo dislokacijos ir fizines savybes, palyginant panašaus Nekilnojamojo turto sandorių kainas. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-KP02-100A neatitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, minėtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovų paimamos žemės vertė yra teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-195-(1.18) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus valstybės vardu bei pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl antrojo reikalavimo – atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Iš atsakovų visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, naudojimo būdas – nenustatytas. Iš Vertinimo ataskaitos matyti, kad apžiūros metu vertinamas žemės sklypas buvo neužstatytas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla.
Vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė - 399 Eur (atitinkamai 2247/6741 dalies žemės sklypo vertė – 133 Eur) nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintojas D. G., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį. Atsakovai nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių, į bylą nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas vertina, jog atsakovai nurodytam atlyginimo dydžiui neprieštarauja ir dėl to ginčo byloje nėra.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovams pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už 2247/6741 dalies žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir su jos paėmimu susijusius nuostolius yra 363,67 Eur, iš kurių žemės sklypo dalies vertė – 133 Eur, o kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 230,67 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Nustatyti, kad atsakovams O. P. ir A. L. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. aktu Nr. ŽVP-195-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2247/6741 dalį 0,6741 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini)dydis yra 363,67 Eur.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.