Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato R. B. skundu dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. S. 2023 m. sausio 30 d. informacinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga bei pateikti prašomą informaciją“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai, nustatę administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalyje, požymius, pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta nustačius Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pažeidimus.

2023 m. sausio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas „(duomenys neskelbtini).“ (duomenys neskelbtini) filialo įgalioto atstovo advokato R. B. prašymas leisti įmonei ir jos atstovui, advokatui R. B., susipažinti su visa administracinio nusižengimo tyrimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, elektroniniu paštu gaunant jos kopijas (įmonė įsipareigoja apmokėti patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, pagal jai pateiktus mokėjimo dokumentus) arba jas padarant savo priemonėmis bei pateikti įmonei ir jos atstovui, advokatui R. B., visą informaciją bei visus dokumentus, susijusius su šios teisenos pradėjimu (inicijavimu, tęsimu), o būtent: 1) remiantis kokiu ANK numatytu konkrečiu pagrindu ir kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo priimtas sprendimas įmonės atžvilgiu pradėti (inicijuoti, tęsti) administracinio nusižengimo tyrimą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kieno (kokio asmens ar institucijos) iniciatyva ir kokia forma buvo pateiktos faktinės aplinkybės, leidusios įmonės atžvilgiu pradėti (inicijuoti, tęsti) administracinio nusižengimo tyrimą ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius 2023 m. sausio 30 d. informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo atstovą informavo, kad teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pradėta vadovaujantis ANK 590 straipsniu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas laikantis ANK taisyklių. Vadovaujantis ANK 570 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai su visa tyrimo medžiaga gali susipažinti surašius administracinio nusižengimo protokolą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo įgalioto atstovo advokato R. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. S. 2023 m. sausio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skunde nurodoma, kad šiuo skundu pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 622-623 str., kreipiasi į teismą su prašymu: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytą sprendimą ir įpareigoti komisariatą leisti pareiškėjui susipažinti su visa administracinio nusižengimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) bylos medžiaga ir daryti jos kopijas. Pareiškėjo atžvilgiu komisariatas vykdo administracinio nusižengimo teiseną, t. y. bylą ANK 229 str. pagrindu. Šiuo metu teiseną užbaigiantis dokumentas (nutarimas) dar nėra priimtas. Pareiškėjas laikosi pozicijos (ir tai yra esminis bylos dalykas), kad teiseną pagal ANK 229 str. šiuo atveju negalima, nes pareiškėjo turima įranga nėra ginklai, bet karinė technika ir įranga, kuriai ANK 229 str. normos netaikomos. Nepaisant to, 2022 m. gruodžio 8 d. komisariato atstovai pritaikė pareiškėjo turtui procesinę prievartos priemonę ir paėmė pareiškėjo teritorijoje esančias raketų paleidimo savaeiges sistemas (duomenys neskelbtini) ant vikšrinės važiuoklės, priešlėktuvinę raketų gynybos sistemą „(duomenys neskelbtini)“, mokomąją zenitinę valdymo raketą (duomenys neskelbtini)su konteineriu, zenitinės raketos matmenų ir svorio maketus (duomenys neskelbtini)konteineriuose (toliau – ir Įrenginiai), surašė dėl to 2022 m. gruodžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą bei STOP juosta aptvėrė ir užplombavo minėtą karinę techniką. Ši procesinė prievartos priemonė teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo panaikinta, pareiškėjo skundas dėl šios prievartos priemonės pateikimo atmestas. Pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į komisariatą su prašymu leisti susipažinti su bylos medžiaga, elektroniniu paštu gaunant jos kopijas arba jas padarant savo priemonėmis, taip pat pateikti visą informaciją bei visus dokumentus, susijusius su bylos inicijavimu ir tęsimu. Skundžiamu sprendimu komisariatas netenkino prašyme nurodytų pareiškėjo reikalavimų. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas turi galimybę pateikti skundą teismui dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi dėl komisariato veiksmų jau dabar patiria neigiamus pa­darinius, nors byloje esanti medžiaga paneigia tiek teisenos, tiek ir procesinės prievartos taikymo galimybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs: „pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti <...>; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagristai pasunkinamas jos įgyvendinimas <...>, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. <...> Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio regulia­vimo, kuriuo būtu paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. <...> Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą“. Teismas, spręsdamas dėl galimybės užtikrinti teisminę kontrolę skundžiamo sprendimo atžvilgiu, privalo atsižvelgti į šiuos konstitucinės jurisprudencijos aspektus ir užtikrinti, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą bus ne deklaratyvi, tačiau efektyvi ir realiai įgyvendinama, pažeistos pareiškėjo teisės - realiai apgintos. Nurodyti konstitucinės jurisprudencijos reikalavimai Pareiškėjo atžvilgiu bus įvykdyti tik tada, kai pareiškėjui bus užtikrinta galimybė jau dabar susipažinti su bylos medžiaga, kadangi bylos medžiagos pagrindu pareiškėjui taikoma procesinė prievarta (dėl to pareiškėjas patiria neigiamus padarinius), nors toje pačioje byloje yra ir procesinės prievartos, ir teisenos galimybę paneigiantys oficialūs dokumentai. Pareiškėjo atžvilgiu jau dabar kilo neigiamos pasekmės (t. y. pareiškėjui priklausančių įrenginių atžvilgiu taikomas poėmis) ir egzistuoja reali galimybė, kad dėl komisariato veiksmų pažeidėjas patirs dar didesnę žalą. Taip yra dėl tos priežasties, jog komisariatas gali taikyti ir kitas priemones - pvz., turto konfiskavimą. Tokios pasekmės kaip turto paėmimas ir/ar turto konfiskavimas lemia, kad pareiškėjui turi būti suteikiama visa su byla susijusi medžiaga (ypač įvertinus tai, kad kiti byloje esantys dokumentai paneigia ne tik turto paėmimo, bet ir apskritai pačios teisenos galimybę). Atitinkamai komisariato veiksmai (skundžiamas sprendimas) gali ir turi būti teisminės kontrolės objektas. ANK 621 str. 1 d. nurodyta, kad „šio kodekso 615 str. 1 d. nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 str. 6 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovas), o šio kodekso 592 str. 5 d. nurodytais atvejais - ir prokuroras. <...>“. ANK 622-623 str. reglamentuojama tokio skundo pateikimo teismui tvarka. Nepaisant to, jog pareiškėjo šioje byloje ginčijamas aktas (skundžiamas sprendimas) nėra priimtas kaip nutarimas, tačiau vien tai nepašalina pareiškėjo galimybės teikti skundą dėl tokio akto. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtina ir Lietuvos teismų praktika, pagal kurią vien ta aplinkybė, jog atitinkamas dokumentas nėra priimtas kaip nutarimas, savaime neužkerta kelio teikti skundo ANK 622-623 str. nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad „pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog šiuo atveju skundžiamas atsakovo raštas, o ne nutarimas, savaime neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas šio sprendimo negalėjo skųsti apylinkės teismui ANK 622-623 str. nustatyta tvarka“. Pareiškėjo vertinimu, esminė prielaida, kurios (ne)egzistavimas apsprendžia galimybę teikti skundą dėl komisariato priimto akto (t. y. ne dėl nutarimo) - konkrečių teisinių pasekmių asmeniui šio akto pagrindu atsiradimas. Toks teisinių pasekmių (teisių ir pareigų) atsiradimas lemia pareiškėjo teisę efektyviai ginti savo pažeistas teises teismine tvarka, o teismui - užtikrinti, kad tokia teisminė kontrolė bus tinkamai įgyvendinta. Kaip minėta, šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė - Įrenginių paėmimas. Tai reiškia, kad pareiškėjas jau dabar patiria neigiamus padarinius, nors pagrindo nėra ne tik Įrenginių paėmimui, bet ir apskritai pačiai teisenai pagal ANK 229 str. Prie bylos prijungti dokumentai, paneigia galimybę inicijuoti teiseną ANK 229 str. pagrindu. Įrenginiai, kuriuose nėra valdymo blokų (tik valdymo blokai pagal suderintus su policija aprašus priskiriami ginklams), yra karinė technika ir įranga, kuri nelaikoma ginklais ir šių daiktų įvežimo į Lietuvą procedūra buvo įforminta kaip karinės įrangos įvežimas pagal strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas (šios įrangos įvežimui buvo gauti visi reikalingi importo leidimai, tuo tarpu ginklų įvežimo procedūrai taikomi visiškai kitokie reikalavimai ir tvarka). Ta aplinkybė, kad byloje yra kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, kurie patvirtina, jog Įrenginiai nelaikytini ginklais, lemia pagrįstą pareiškėjo prielaidą, kad teisena pagal ANK 229 str. negalima ir (atitinkamai) nėra galimas Įrenginių paėmimas. Tokia situacija lemia pareiškėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir realų šios teisės įgyvendinimą nedelsiant, kadangi pareiškėjui turi būti žinomas teisinis ir faktinis pagrindas, dėl kurio taikoma procesinė prievarta - Įrenginių paėmimas. Teisiškai netoleruotina situacija, kai byloje egzistuoja teisenos galimybę paneigiantys dokumentai, tačiau pareiškėjui ne tik taikoma procesinė prievarta, bet net ir neleidžiama susipažinti su tokios prievartos tariamą pagrindą pagrindžiančiais dokumentais, t. y. bylos medžiaga. Dėl tokios situacijos egzistuoja reali rizika, kad pareiškėjui bus padaryta dar didesnė žala. Pareiškėjui turi būti suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, kadangi buvo pritaikytos procesinės prievartos priemonės. ANK 577 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: susipažinti su bylos medžiaga“. ANK 579 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad „nukentėjusysis turi šias teises: susipažinti su bylos medžiaga“. Vadinasi, bendrosiomis ANK normomis nustatyta, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. ANK nuostatos suteikia asmeniui, iš kurio, pritaikius prievartos priemones, buvo paimti daiktai, įstatymo garantuojamas teises, kurios atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių turinį ir apimtį, ir kurios (teisės) negali būti kvestionuojamos, varžomos ar ribojamos pareigūnų, bylą (skundą) nagrinėjusio teismo veiksmais ar neveikimu (tokios galimybės įstatymai nenumato). ANK 570 str. 3 d. nurodyta norma niekaip nepaneigia pareiškėjo teisės susipažinti su bylos medžiaga bet kuriuo administracinio nusižengimo teisenos metu. ANK 570 str. 3 d. normoje nurodyta sąlyga „surašius administracinio nusižengimo protokolą“ nustato susipažinimo tvarką po protokolo surašymo, bet nenustato draudimo susipažinti su bylos medžiaga galima iki yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Toks ribojimas būtų nepagrįstas vien tuo aspektu, jog taip būtų paneigiama nukentėjusiojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisminės gynybos galimybė. Pavyzdžiui, jei nukentėjusysis teikia policijai pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ir prašo inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau protokolas šiam asmeniui nesurašomas (ir teisena užbaigiama), tokiu atveju nukentėjusysis, vadovaujantis skundžiamame sprendime nurodytu ANK 570 str. 3 d. aiškinimu, negalėtų susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybos. Tai juo labiau pasakytina apie pareiškėją, kuris jau dabar, šiuo metu, patiria neigiamus padarinius - Įrenginių paėmimą. Neigiamus padarinius pareiškėjas patiria nepaisant to, kad byloje egzistuoja aiškūs įrodymai, patvirtinantys, jog teisena pagal ANK 229 str. negalima. Nepaisant to, pareiškėjui ne tik taikoma procesinė prievarta, bet ir užkertamas kelias susipažinti su bylos medžiaga, tokia susipažinimo galimybė nukeliama neaiškiam terminui/sąlygai, t. y. kai bus surašytas protokolas. Tuo atveju, jeigu protokolas nebus surašytas, bet, pavyzdžiui, būtų priimtas nutarimas bylą nutraukti, vadovaujantis skundžiamame sprendime nurodytu aiškinimu, pareiškėjas net ir neturėtų galimybės su­sipažinti su bylos medžiaga, nors, panašu, būtent dėl bylos medžiagoje esančių dokumentų ir juose užfiksuotos informacijos komisariatas taiko procesinę prievartą. Susidariusi situacija sukelia riziką ne tik dėl to, kad pareiškėjas dėl komisariato veiksmų patirs dar didesnę žalą, bet taip pat ir tai, jog pareiškėjas apskritai neturės galimybės sužinoti, kokiu pagrindu pareiškėjo atžvilgiu taikoma procesinė prievarta, nors byloje egzistuoja teisenos galimybę paneigiantys dokumentai. Teismas negali leisti susiformuoti precedentui, pagal kurį asmens atžvilgiu galėtų būti taikoma procesinė prievarta, nors administracinio nusižengimo byloje yra teisenos galimybę paneigiantys dokumentai, o pačiam asmeniui teiseną vykdantys asmenys net nesuteikia galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Procesinė prievarta negali būti taikoma asmeniui, kuriam iš bylos medžiagos žinomi tik tie dokumentai (oficialūs, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pateikti į bylą paties pareiškėjo), kurie paneigia procesinės prievartos galimybę. Tai nulemia Teismo pareigą užkirsti kelią tokiems komisariato veiksmams ir suteikti pareiškėjui galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas pažymi, kad ir pats teismas 2023 m. sausio 25 d. pranešime (po to, kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu į teismą leisti susipažinti su bylos, kurioje priimtas nutarimas, medžiaga) nurodė: „atsakydami į Jūsų 2023 m. sausio 20 d. prašymą, informuojame, kad susipažinti su administracinių nusižengimų bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) galite kreiptis į tyrimą atliekantį pareigūną. Byla yra ne teismo žinioje“. Taigi, pats teismas patvirtino, kad pareiškėjas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o tai paneigia skundžiamame sprendime nurodytą poziciją ir lemia būtinybę patenkinti šiame skunde nurodytus reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad ANK 577 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, tačiau atkreiptinas dėmesys į ANK 570 str. 3 dalį, kurioje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisę susipažinti su bylos medžiaga įgyja surašius administracinio nusižengimo protokolą. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate administracinio nusižengimo tyrimas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas ir yra atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes, o visos tyrimo medžiagos paviešinimas gali turėti įtakos tyrimo eigai. Teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) atliekama laikantis ANK taisyklių.

Skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėjamu atveju skunde teigiama, kad įmonė, kurios atžvilgiu taikytina teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – Įrenginių paėmimas, per atstovą advokatą turi teisę iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento susipažinti su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, gaunant jos kopijas, taip pat gauti visą informaciją bei visus dokumentus, susijusius su šios teisenos pradėjimu (inicijavimu, tęsimu). Pareiškėjo atstovas tvirtina, kad neleidžiant šiuo metu (kol nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas) susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, nepagrįstai yra varžomos procesinės teisės, patiriama žala, be to, byloje yra ir procesinės prievartos, ir teisenos galimybę paneigiantys oficialūs dokumentai.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesutinka ne su policijos įstaigos nutarimu administracinio nusižengimo byloje, o su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko pasirašytu informaciniu raštu, kuriuo bendrovės atstovas advokatas informuotas apie tai, kad teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pradėta vadovaujantis ANK 590 straipsniu; administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas laikantis ANK taisyklių; vadovaujantis ANK 570 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai su visa tyrimo medžiaga gali susipažinti surašius administracinio nusižengimo protokolą. T. y. minėtu policijos įstaigos informaciniu pranešimu bendrovės atstovas advokatas iš esmės buvo informuotas apie tai, kad galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga atsiras tik tada, jei bendrovės įgaliotam asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. taip, kaip numato ANK 570 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, minėtas informacinis raštas pagal savo pobūdį (raštiškas atsakymas/pranešimas į pateiktą prašymą) niekaip negali būti prilygintinas nutarimui ANK 641 straipsnio prasme, kuris galėtų būti skųstinas apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka.

Svarbus ir kitas procesinis aspektas.

ANK 575 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardinti teisenoje dalyvaujantys asmenys, būtent - tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas ir prokuroras. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus.

ANK 570 straipsnio 3 dalyje numato, jog surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Taigi, ANK 570 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė susipažinti su pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga nėra absoliuti. Ji įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka – tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Jokių išimčių, kad ši teisė galėtų būti įgyvendinama kitokia tvarka, įstatymas nenumato. Akivaizdu, kad toks teisinis reglamentavimas užtikrina, jog asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, iki protokolo surašymo nepakenktų vykdomo tyrimo sėkmei, neturėtų galimybės ateityje pritaikyti savo poziciją prie jau nustatytų faktinių aplinkybių ir pan.

Šiuo atveju pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, kurio atžvilgiu taikytina teisenos užtikrinimo prievartos priemonė, nepatenka į ANK 570 straipsnio 3 dalyje numatytų asmenų sąrašą, kurie turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga. Toks juridinis asmuo apskritai neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl neleidimo susipažinti su tyrimo medžiaga, kai administracinio nusižengimo protokolas dar nėra surašytas, tokios procesinės galimybės ANK nenumato. Kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėjas gynė, jo manymu, pažeistas teises, kreipdamasis į teismą dėl teisenos užtikrinimo prievartos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Skundas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 2 d. nutarimu buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismo priimtas nutarimas šiuo klausimu pagal ANK nuostatas nėra skundžiamas apeliacine tvarka. Vadinasi, pareiškėjas visiškai pasinaudojo jam ANK suteiktomis teisėmis ginčyti jo atžvilgiu pritaikytą teisenos užtikrinimo prievartos priemonę. Kitų teisių, susijusių su informacijos apie pradėtą tyrimą gavimu, susipažinimu su tyrimo medžiaga, kol nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjas šiuo metu dar neturi. Tokių teisių asmeniui, kuriam pritaikyta teisenos užtikrinimo prievartos priemonė, nenumato nei ANK, nei kitas teisės aktas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundas dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga paduotas asmens, šiuo metu neturinčio teisės jo paduoti, ir dėl tokio procesinio dokumento (informacinio pranešimo), kuris negali būti teisminės kontrolės objektu, todėl pateiktą skundą atsisakytina priimti (ANK 626 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei dėl tiriamo įvykio bendrovės įgaliotam asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, atstovas advokatas galės visa apimtimi susipažinti su pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numato ANK 570 straipsnio 3 dalis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 570, straipsniu, 626 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo įgalioto atstovo advokato R. B. 2023 m. vasario 1 d. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. S. 2023 m. sausio 30 d. informacinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga bei pateikti prašomą informaciją“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui grąžinti teismui pateiktą medžiagą, byloje paliekant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo įgalioto atstovo advokato R. B. 2023 m. sausio 20 d. prašymo dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga bei pateikti prašomą informaciją, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko E. S. 2023 m. sausio 30 d. informacinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga bei pateikti prašomą informaciją“, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo įgalioto atstovo advokato R. B. 2023 m. vasario 1 d. skundo teismui ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus atsiliepimo į skundą kopijas.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.