Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. nuteistas:

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

J. Š. pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. išteisintas, nenustačius jo veikoje šių veikų požymių.

Priteista solidariai iš J. Š. ir J. M. – 161 Lt L. B. ir iš J. Š. A. M. 500 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas J. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2008-11-28, apie 10.20 val., įsibrovė į G. V. gyvenamąjį namą, esantį ir, panaudodamas prieš nukentėjusiąją psichinį smurtą – grasindamas peiliu, reikalavo 100 litų, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, kėsinosi pagrobti nukentėjusiosios 100 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nes nukentėjusioji, išviliojusi jį į lauką, užsirakino namo viduje ir iškvietė policijos pareigūnus;

2008 m. lapkričio pabaigoje, veikdamas kartu su J. M., pro nerakintas duris įsibrovė į L. B. tvartą, esantį, iš kurio pagrobė L. B. 161 Lt vertės turtą;

2008-11-30, apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjęs pas A. M., gyvenantį., be jokios priežasties, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairės pusės krūtinės sritį, padarydamas jam durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. M. sveikatą;

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. M. teigia, kad teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis apgaule pateko į jo namus ir pasinaudojo jo telefonu. Jis nuteistojo neįžeidinėjo ir netampė už atlapų, nes po klubo operacijos yra neįgalus. Nuteistasis jį užpuolė ir smogė peiliu į krūtinę, o jis gindamasis sugriebė už peilio ašmenų, kurie perpjovė jo delną. Dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo jis patyrė didelę moralinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde teigia, kad jo veika dėl tyčinio sunkaus nukentėjusiojo A. M. sveikatos sutrikdymo turi būti perkvalifikuota į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Savo prašymą apeliantas argumentuoja skunde dėstoma įvykio versija, kurios esmė ta, kad nukentėjusysis ėmė jį užgaulioti, tampyti už atlapų, o jis išsigando ir gindamasis panaudojo peilį, kuriuo netyčia sužalojo nukentėjusįjį. Ši apelianto versija prieštarauja tiek jo paties anksčiau duotiems, tiek nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. parodymams ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad, atėjęs į nukentėjusiųjų namą, pirmiausia jų telefonu paskambino draugui, o po to nukentėjusiajam jį pavadinus ,,gaidžiu“, kuris kalinių žargonu laikomas įžeidimu, užpykęs dūrė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę. Tačiau apeliantas nė vienoje iš savo apklausų nenurodė aplinkybių, kurias apeliaciniame skunde tvirtina buvus – tai, kad nukentėjusysis jį sugriebė už atlapų ir ėmė stumdyti (2 t., 30-33, 36-37 b. l., 3 t, 177-178 b. l.). Apelianto skundo teiginius apie nukentėjusiojo jam esą išsakytus užgauliojimus, sukeltą pavojų ir būtinybę gintis paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų A. M. ir J. M. parodymai, jog į jų namus atėjęs apeliantas pirmiausia paskambino jų telefonu, po to paprašė nukentėjusiojo supjauti jo malkas, o jam atsisakius – peiliu smogė nukentėjusiajam į kairiąją krūtinės pusę. A. M., gindamasis nuo užpuolimo, sugriebė už peilio geležtės, o paskui kartu su nukentėjusiąja išstūmė apeliantą į kiemą. Nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę apie rankos susižalojimą peiliu patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria, be durtinės – pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos, nukentėjusiajam nustatyta ir pjautinė kairiosios plaštakos žaizda (1 t., 52 b. l.). Nukentėjusiųjų parodymus apie jokios jų prieš apeliantą nukreiptos žodinės ar fizinės agresijos nebuvimą patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: A. M. paaiškinimas teisme, jog jis apelianto anksčiau nepažino ir netgi nežino, ką kalėjime reiškia žodis, kuriuo jis esą jį įžeidė, didelis apelianto ir nukentėjusiųjų amžiaus skirtumas, silpna A. M. sveikatos būklė, suteikę apeliantui aiškų fizinį pranašumą. Kitą apelianto skunde nurodomą aplinkybę – tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo nukentėjusioji J. M. sudavė jam smūgius – patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, jog, stumdami tebelaikantį peilį apeliantą iš namų, jie gindamiesi panaudojo įvairius namų apyvokos daiktus, ir teismo medicinos specialisto išvada, kuria apeliantui dėl galvos sužalojimų konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 69 b. l.). Tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jie prieš apeliantą smurtą panaudojo gindamiesi nuo jo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, o apeliantui patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą, būtinosios ginties ribų peržengimas nesvarstytinas, nes pagal BK 28 str. 3 d. jis galimas tik tuomet, kai užpuolusiajam padaromas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas arba jis tyčia nužudomas.

Apibendrinant daroma išvada, kad apelianto skunde dėstomos įvykio versijos apie nukentėjusiojo prieš jį esą panaudotą smurtą, nuo kurio jis gynėsi peiliu, nepatvirtina jokie bylos įrodymai, todėl ši versija vertintina kaip apelianto gynybos būdas ir atmestina, o apeliantui nukentėjusiųjų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Bylos įrodymais nustatyti apelianto veiksmai – smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinės širdies plotą – rodo jo suvokimą, kad veika kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatymą, kad šiuo smūgiu gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir tokių pasekmių siekimą, tiksliai nekonkretizuojant galimo sveikatos sutrikdymo masto, t. y. apeliantą veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., todėl jo prašymas perkvalifikuoti šią veiką į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo atmestinas.

Antrasis apelianto skundo prašymas, susijęs su jo veikos dėl nukentėjusiosios L. B. 161 Lt vertės turto vagystės įsibrovus į jos tvartą perkvalifikavimu iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d., taip pat negali būti tenkinamas. Įsibrovimas į patalpą yra vagystę kvalifikuojantis požymis, kuriam esant, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės (išskyrus didelės vertės turto vagystę).

Apelianto skundo argumentai, susiję su nepagrįstu jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimo nuo alkoholio – nustatymu yra teisingi. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei kartu su apeliantu vagystę padaręs J. M., nei nukentėjusieji J. ir A. M. nenurodė, kad apeliantas nusikaltimų padarymo metu būtų buvęs girtas, savo girtumą neigė ir pats apeliantas. Pažymėtina, kad apeliantui ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nebuvo inkriminuota nei galutiniame jam pareikštame įtarime, nei kaltinamajame akte (2 t., 34-35, 160 b. l.). Byloje nesant jokių įrodymų, kad J. Š. L. B. turto vagystę ir A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą būtų padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina, nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.) Tačiau, pakeitus nuosprendį, paliekamos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus ir galutinė subendrinta bausmė. Apeliantas padarė tris tyčines nusikalstamas veikas: tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą ir du turtinius, savanaudiškus nusikaltimus: apysunkį – vagystę ir sunkų – plėšimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, vagystė padaryta, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veikos padarymui bendrininkų grupėje, visuose nusikaltimuose jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, byloje esantys duomenys apeliantą apibūdina neigiamai: jis anksčiau penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimų padarymo metu nedirbo, neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio, po nusikaltimų padarymo neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos. Esant tokioms aplinkybės, apeliantui tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, žymiai mažesnės už jam inkriminuotų veikų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka jo padarytų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežtos ir nešvelnintinos.

Apeliantas savo skunde, nenurodydamas jokių motyvų, prašo sumažinti jam priteistos atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį. Tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas žalos dydžio nustatymo klausimus išsprendė teisingai. Nustatydamas nukentėjusiojo A. M. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, juos susiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nuosprendyje išdėstė išsamius žalos dydį pagrindžiančius argumentus, o sumažindamas nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos sumą nuo 30 000 iki 10 000 Lt, atsižvelgė ir į apelianto turtinius interesus, todėl mažinti šią sumą nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiųjų A. M. ir L. B. patirtos turtinės žalos faktas įrodytas jų parodymais, jiems priteistos sumos turtinei žalai atlyginti yra realios, jos nėra aiškiai per didelės, todėl taip pat nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. Š. BK 178 str. 2 d. ir BK 135 str. 1 d. numatytus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.