Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-18 · Administracinė byla Nr. I-6190-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-18
Bylos Nr.
I-6190-208/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių prekybos centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6190-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00822-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.3.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių prekybos centras“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Savanorių prekybos centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (1 t., b. l. 143–149) prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Vilniaus AVMI) 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėja išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų; 2) įpareigoti Vilniaus AVMI įtraukti pareiškėją į PVM mokėtojų registrą.

Pareiškėja nurodo, jog pagrindinė jos veikla – nekilnojamojo turto vystymo projektų vykdymas. Apmokestinamąją veiklą pradėjo vykdyti 2013 metais. Pareiškėja 2013 m. balandžio 8 d. pasirašė patalpų nuomos sutartis su UAB „Hakonlita“, kurių pagrindu buvo sutarta, kad prekybos centrui „Rimi“ bus teikiamos prekybos centrui pritaikytų patalpų nuomos paslaugos. Pareiškėja, atsižvelgdama į sutarties su UAB „Hakonlita“ nuostatas, surado nekilnojamojo turto projekto vystymui tinkamas patalpas ir įsigijo jas iš UAB „Žaliakalnio pasažas“ 2014 m. sausio 24 d. patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir pradėjo šio nekilnojamojo turto vystymo darbus. 2013 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta sutartis su mažąja bendrija „Kancas studio“ dėl patalpų techninio projekto parengimo. Pareiškėja pažymi, jog UAB „Žaliakalnio pasažas“ pagal sutartį yra įsipareigojęs atlikti daug teisinių ir kitokio pobūdžio veiksmų iki galutinio atsiskaitymo už patalpas ir šie procesai vyksta iki šiol, todėl pareiškėja negali tinkamai parengti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms techninio projekto derinimui ir leidimų-pritarimų. Pareiškėja paaiškina, kad vykdant minėtą nekilnojamojo turto projekto vystymo veiklą, pradiniuose turto vystymo etapuose pajamos nėra gaunamos, tačiau pajamas iš PVM apmokestinamosios veiklos pareiškėja planuoja gauti artimiausioje ateityje užbaigus projekto vystymo darbus. Tai patvirtina faktas, jog nekilnojamasis turtas komerciniais tikslais bus išnuomojamas trečiajam asmeniui PVM mokėtojui su PVM. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 31 straipsnio 3 dalimi visi tokie sandoriai bus apmokestinami PVM. Pareiškėja planuoja uždirbti ir kitų PVM apmokestinamųjų pajamų (pvz.: teikiant pastato administravimo paslaugas ir pan.). Apie šios PVM apmokestinamos veiklos realumą pareiškėja 2015 m. sausio 22 d. Vilniaus AVMI pateikė paaiškinimą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau Vilniaus AVMI, nepateikusi jokių papildomų klausimų pareiškėjai ir nepareikalavusi jokių papildomų dokumentų, Skundžiamu sprendimu išregistravo ją iš PVM mokėtojų registro.

Pareiškėjos teigimu, Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai. Pareiškėja mano, kad jos sudarytos ir mokesčių administratoriui pateiktos sutartys neginčijamai pagrindžia vykdomos PVM apmokestinamosios veiklos realumą, o Vilniaus AVMI nepagrįstai šių sutarčių nevertino kaip PVM apmokestinamosios veiklos realumą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos vykdyti sandoriai turėtų būti vertinami kaip investavimas ir parengiamieji darbai, kurie remiantis ESTT praktika laikomi ekonomine veikla (ESTT 2005 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Fini H, C-32/03, 22 punktas), o tokią veiklą vykdantis asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu (ESTT 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Gran Via Moinesti, C-257/11, 27 punktas).

Atsakovė Vilniaus AVMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (2 t., b. l. 87–89).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad 2013 m. liepos mėn. – 2015 m. lapkričio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose pareiškėja nedeklaravo prekių ir paslaugų tiekimų, prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių. Be to, Sodros duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 28 d. pareiškėja buvo įdarbinusi tik vieną asmenį – direktorių K. A.. Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 (2014 m. birželio 30 d. redakcija) patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punktu Vilniaus AVMI informavo pareiškėją apie numatomą išregistravimą iš PVM mokėtojų. Atsakydama į šį pranešimą pareiškėja per VMI portalą „Mano VMI“ pateikė 2016 m. sausio 22 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro ir paaiškinimą apie pareiškėjos vykdomą veiklą, kuriame nurodė, kad planuoja vykdyti iš UAB „Žaliakalnio pasažas“ pagal 2014 m. sausio 24 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį įsigytų komercinių patalpų nuomos veiklą, tačiau konkrečių įrodymų apie numatomos vykdyti arba vykdomos PVM apmokestinamosios veiklos realumą nepateikė. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes Vilniaus AVMI priėmė Skundžiamą sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Taip pat, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2016 m. vasario 23 d. pateikė Vilniaus AVMI prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti pareiškėją į PVM mokėtojų registrą, kurį Vilniaus AVMI tenkino priimdama 2016 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pareiškėja išregistruota iš PVM mokėtojų. Pareiškėjos teigimu, Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės dėl to, kad neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o be to pareiškėja įrodė, jog ji vykdo ekonominę veiklą.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Be to, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad jis priimtas vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Taigi, darytina išvada, kad Vilniaus AVMI nenustatė ekonominės veiklos vykdymo fakto ir tuo pagrindu priėmė Skundžiamą sprendimą. Jokių kitų aplinkybių (aplinkybių visumos) atsakovė Skundžiamame sprendime nenurodė (2 t., b. l. 81). Tik teikdama atsiliepimą teismui išplėtė savo motyvaciją nurodydama, kad pareiškėja atsakovei pateikė 2013 m. liepos mėn. – 2015 m. lapkričio mėn. mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas, kuriose nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų teikimų, ar prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių, patikrinus „Sodros“ duomenis nustatyta, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, pareiškėja per VMI portalą „Mano VMI“ pateikė 2016 m. sausio 22 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro ir kt.

LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Teismas nurodė ir tai, kad materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymi, jog teismas vertinti naujų teisinių ir faktinių aplinkybių, kuriomis nagrinėjamoje byloje remiasi atsakovas, tačiau kurios nebuvo nurodytos skundžiamame akte, iš esmės nebegali. Šiuo atveju, teismas gali įvertinti tik skundžiamame administraciniame akte nurodytas teisines bei faktines aplinkybes ir ar jomis remiantis buvo pagrindas priimti administracinį aktą. Minėta, jog atsakovė Skundžiamame sprendime nepateikė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu pareiškėja nėra laikytina PVM mokėtoja, t. y. iš tokio sprendimo negalima suprasti motyvų, kuriais remiantis jis priimtas. Šiuo atveju toks sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Vilniaus AVMI įregistruoti ją į PVM mokėtojų registrą.

Šioje byloje buvo konstatuota, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog pati pareiškėja buvo davusi sutikimą ją išregistruoti iš PVM mokėtojų registro (2 t., b. l. 97), todėl galima daryti išvadą, jog Skundžiamas sprendimas grindžiamas ir tokiu pareiškėjos sutikimu, ginčo dėl jos išregistravimo Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo. Be to, teismas pažymi, jog 2016 m. vasario 23 d., t. y. po Skundžiamo sprendimo priėmimo, pareiškėja Vilniaus AVMI pateikė prašymą įregistruoti ją į PVM mokėtojų registrą ir šis prašymas Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas (2 t., b. l. 100). Taigi, pareiškėja šiuo metu yra įregistruota į PVM mokėtojų registrą, todėl Skundžiamo sprendimo panaikinimas nebetenka prasmės, o ginčas iš esmės yra išspręstas. Pareiškėjos skundo tenkinimas nepakeistų jos padėties, o toks teismo sprendimas būtų beprasmis.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, tačiau tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Vilniaus AVMI 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, nes ginčas tarp šalių yra išspręstas nauju Vilniaus AVMI sprendimu, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių prekybos centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėIveta PelienėDonatas Vansevičius