Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovės N. B. atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo M. B. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, trečiajam asmeniui A. B., nedalyvaujant ieškovei N. B., atsakovui M. B., institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui A. B., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. B. į teismo posėdį neatvyko, jos interesus atstovauja advokatas Dominykas Varnas (b.l. 6).

Ieškovės atstovas advokatas Dominykas Varnas ieškinį palaikė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio reikalavimą grindžia pasikeitusia šalių turtine padėtimi ir pasikeitusiais vaiko poreikiais. Santuokos nutraukimo metu atsakovas nedirbo ir neturėjo galimybių teikti didesnį išlaikymą. Ieškovė su dukra išvyko gyventi į užsienį, kur pragyvenimas yra brangesnis, be to, mergaitė paaugo dvigubai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, paaiškinimų, nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. B. (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką (b.l. 8). 2006-09-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7440-329/2006 šalių santuoka nutraukta pagal šalių pareiškimą, šalių sutarimu atsakovas M. B. moka išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Lt iki jos pilnametystės bei sprendimu išspręsti kiti klausimai (b.l. 9-11). Išlaikymo įsiskolinimas 2011-08-01 buvo 1848,00 Lt, tačiau atsakovas susidariusį išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo (b.l. 24, 148).

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Ieškovė turi nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto – ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2002-07-02 dovanojimo sutartį (b.l. 142-144), transporto priemonių neturi (b.l. 141). Ieškovė dirba Norvegijoje pagal darbo sutartį. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-38). Jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 10678,71 kronų, t.y. 4873,54 Lt (Pagal Lietuvos banko oficialų kursą Lietuvos lito ir Norvegijos kronos santykis 2011-09-13 (ieškinio rengimo dieną), litais už 10 valiutos vienetų, t.y. 4,5638) (b.l. 28, 30, 32). Ieškovė gauna išmoką vaikui 970,00 kronų, t.y. 442,68 Lt (b.l. 78). Ieškovė su dukra nuo 2008 metų gyveno nuomojamame būste, mėnesinis nuomos mokestis buvo 7500,00 kronų, t.y. 3422,85 Lt (b.l. 34). Ieškovė pakeitė gyvenamąjį būstą, sudarė naują nuomos sutartį įsigaliojusią nuo 2011-11-01 ir su savo draugu bei dukra apsigyveno nuomojamame būste, kurio mėnesinis nuomos mokestis 9500,00 kronų, t.y. 4335,61 Lt per mėnesį (b.l. 86-90). Be nuomos mokesčio ieškovė atskirai dar turi mokėti už elektrą, televiziją ir internetą (b.l. 132). Nutraukiant santuoką ir priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai, ieškovė turėjo aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, dalinantis santuokoje įgytą turtą, šalims liko po transporto priemonę, tačiau ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kur tuo metu ieškovė dirbo ir kokias pajamas gavo, kuomet buvo priteistas išlaikymas dukrai (t. 2 b.l. 26-27). Ieškovės motina, liudytoja G. I. paaiškino, kad ieškovė Lietuvoje dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo nedideles 800,00 Lt pajamas (t. 2 b.l. 26-27). Šiuo metu ieškovė dirbdama Norvegijoje gauna apie 4873,54 Lt atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė gaudama 4873,54 Lt atlyginimą nuomavosi gyvenamąjį būstą už 3422,85 Lt, o vėliau persikėlė į kitą, trijų kambarių nuomojamąjį būstą už žymiai didesnį mokestį, t.y. 4335,61 Lt. Akivaizdu, kad ieškovės atlyginimo pakanka tik nuomos mokesčiui, nekalbant apie kitų mokesčių sumokėjimą, savęs ir dukros išlaikymą. Todėl teismas vertina, kad ieškovė neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties arba netinkamai, neekonomiškai paskirsto gaunamas pajamas. Ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kokios kartu gyvenančio ieškovės draugo pajamos. Ieškovės motina, liudytoja G. I. paaiškino teismui, kad ieškovė pastaruoju metu serga, gauna tik 66 procentus atlyginimo ir be draugo pagalbos ieškovė neišgyventų. Tačiau iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2010-08-19 iki 2011-12-22 negalėjo dirbti, buvo operuota ir jai kas keturiolika dienų buvo mokama 6278,00 kronų, t.y. 2865,15 Lt išmoka laikinai praradus darbingumą, todėl per mėnesį ieškovė gaudavo 5730,30 Lt (b.l. 130), t.y. netgi daugiau negu dirbdama. Todėl teismas vertina, kad dėl ligos ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo. Duomenų, kad dėl ligos ieškovė tapo nedarbinga, nepateikta. Vertinant ieškovės gautas pajamas išlaikymo dukrai priteisimo metu ir ieškinio, dėl priteisto išlaikymo padidinimo, pateikimo metu, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjusi, nes ieškovė gauna didesnes pajamas. Teismas sutinka, kad Norvegijoje, kur gyvena ieškovė su dukra, pragyvenimo lygis brangesnis, tačiau atsakovas gyvena bei dirba Lietuvoje, todėl, teismas mano, kad būtų neteisinga ir nesąžininga daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo dėl brangaus pargyvenimo lygio užsienio valstybėje, kaip nurodė ieškovės atstovas, ir šiuo pagrindu padidinti šalių dukrai priteisto išlaikymo dydį. Todėl vaiko poreikiai ir tėvo galimybės teikti išlaikymą vertintini pagal Lietuvos pragyvenimo lygį.

Ieškovės atstovas taip pat paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo po santuokos nutraukimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-09-06 atsakovas sudarė naują santuoką su A. B. (S.) (b.l. 47). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. B. (b.l. 48). Atsakovas nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi (b.l. 49). Turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (b.l. 50). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas atlyginimas per mėnesį apie 2413,13 Lt (b.l. 51). Atsakovo sutuoktinė A. B. nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi (b.l. 107, 108), dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinis atlyginimas 1252,84 Lt (b.l. 109). Kaip nurodė atsakovo atstovas bei tretysis asmuo, atsakovas su šeima gyvena atsakovo tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), patiria išlaidas komunalinių mokesčių sumokėjimui. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis ne tik, kad nepagerėjusi, bet dar ir pablogėjusi. Iš byloje pateiktos Sodros pažymos matyti, kad šlaikymo priteisimo metu, t.y. nuo 2006-01-01 iki 2006-09-14 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo mėnsinės pajamos buvo apie 2793,25 Lt. Nuo 2006-10-04 iki 2006-12-31 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo mėnsinės pajamos buvo apie 2269,09 Lt per mėnesį, nuo 2007-01-01 iki 2009-11-30 atsakovas vėl dirbo (duomenys neskelbtini), jo mėnsinės pajamos buvo apie 2858,00 Lt, nuo 2010-03-25 iki šiol atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos apie 1069,00 Lt (b.l. 149-152). Iš teismui pateiktos pažymos iš atsakovo darbovietės matyti, kad atsakovas gauna atlyginimą, kartu su dienpinigiais, apie 2413,13 Lt per mėnesį. Santuokos nutraukimo metu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo mėnsinės pajamos buvo apie 2793,25 Lt, po to gaunamų pajamų dydis kito įvairiai ir didėjo, ir mažėjo. Be to, atsakovas ir tretysis asmuo atsiliepimuose nurodė, kad atsakovo gaunami dienpinigiai išleidžiami pagal jų paskirtį, todėl atsakovui atlyginimo lieka apie 1000,00 Lt per mėnesį. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas suformavęs praktiką, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 str., kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Pažymėtina, kad dienpinigiai yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Todėl dienpinigiai yra atsakovo pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas turtinei padėčiai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003, 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Todėl teismas vertina, kad realias atsakovo gaunamas pajamas atspindi pažyma pateikta iš atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Taigi, atsakovo šeimą sudaro 3 asmenys ir jo šeimos mėnesinės pajamos šiuo metu apie 3665,97 Lt. Atsakovas ir tretysis asmuo atsiliepimuose nurodė, kad komunaliniams mokesčiams išleidžia per mėnesį vidutiniškai po 926,00 Lt (b.l. 45, 106), tačiau iš teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad net ir žiemos laikotarpiu butui adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių priskaičiuojama daugiausia apie 600,00 Lt. Kaip ir nurodė atsakovas bei tretysis asmuo, šiam butui taip pat skaičiuojami mokesčiai namo bendrijai, už elektrą ir dujas (b.l. 53-60, 61, 62, 63). Butas, kuriame gyvena atsakovas su šeima, priklauso jo tėvams, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas bei tretysis asmuo. A. B. taip pat paaiškino, kad šiame bute registruoti atsakovo tėvai ir brolis, tačiau įrodymų, kiek bute gyvena asmenų ir keliems asmenims paskirstomas buto išlaikymas, teismui nepateikta. Atsakovo šeima augina dviejų metų dukrą. Tas faktas, kad atsakovui gimė dar viena dukra, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nėra pagerėjusi, dėl ko būtų pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Ieškovė kaip dar vieną iš motyvų nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad nuo 2006 metų Kauno apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaiko poreikiai išaugę, dukra lanko mokyklą, jai reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystimuisi, higienai, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga 3519,00 Lt. Atsakovo atstovas nurodė, kad tai tik teorinės skaičiuotės, ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai padidėjo. Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnametės dukros išlaikymui yra išdidintos ir teismas abejoja, kad vienuolikos metų vaikui kiekvieną mėnesį išleidžiama 3519,00 Lt jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas nemano, kad vienuolikos metų vaikui kas mėnesį išleidžiama 800,00 Lt maistui, taip pat neatrodo protingo dydžio išlaidos vaikui – 400,00 Lt kas mėnesį pramogoms ir papildomam lavinimui, juolab, kad dėl papildomo lavinimo teismui jokie įrodymai nepateikti. Ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodytų sumų nepagrindė įrodymais. Be to, 50 procentų skaičiuotėje nurodytų sumų, išleidžiamų būsto nuomai, komunalinėms ir ryšio paslaugoms, priskiriama kaip išlaidos vaiko poreikiams, tačiau iš bylos duomenų matyti bei ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė gyvena ne tik su dukra, bet ir su gyvenimo draugu (b.l. 86), todėl pastarosios šeimos išlaidos turėtų būti dalijamos trims, o ne dviems asmenims, dėl ko vaiko dalis akivaizdžiai sumažėtų. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos didesnės negu 250,00 Lt piniginės lėšos išlaikymui, tačiau teismas nemano, kad iš kiekvieno tėvo reikalingas išlaikymas po 1760,00 Lt, kaip nurodo ieškovė. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnametės G. poreikiai per 6 metus išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovė Norvegijoje gauna pakankamą pašalpą vaiko išlaikymui. Teismo nuomone, jeigu valstybė prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tai priklauso nuo tos valstybės ekonominės politikos, tačiau nežiūrint į tai, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus nedingsta. Įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės gali būti nepriteisiamas arba priteisiamas nepakankamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išleidžia dukros išlaikymui 1760,00 Lt, tačiau neprašo, kad atsakovas prisidėtų lygia dalimi prie dukros išlaikymo, ji prašo tik 500,00 Lt iš atsakovo dukros išlaikymui. Kaip nurodyta aukščiau, teismo manymu, ieškovė neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties arba netinkamai, neekonomiškai paskirsto gaunamas pajamas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo ir jos dalis teikiant išlaikymą gali būti didesnė, tačiau atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas. Atsakovas yra jaunas 31 metų vyras, darbingo amžiaus, kreditorinių įsipareigojimų, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), o tėvai turi imtis visų priemonių ir teikti tokį išlaikymą, kuris būtų pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvas, gaunantis didesnes už minimalias pajamas, gali užtikrinti vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip užtikrinant galimybę vaikui deramai augti bei tobulėti. Marijampolės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad G. B. priteistas išlaikymas turėtų būti padidintas iki 400,00 Lt, kadangi pagerėtų nepilnametės materialinės sąlygos ir būtų geriau tenkinami jos poreikiai (b.l. 100-101). Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, abiejų tėvų turtinę padėtį, šalių atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, realius (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvadą, kad 250,00 Lt išlaikymas yra nepakankamas, todėl išlaikymas padidintinas iki 350,00 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, tokio dydžio išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 2600,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų byloje (t. 2 b.l. 11-14) bei 530,00 Lt už dokumentų vertimus (t. 2 b.l. 9-10). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1252,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už priteistą išlaikymą. Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės N. B. ir atsakovo M. B. priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2006-09-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7440-329/2006 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-14 iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1252,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,31 Lt (devyniolika litų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 28,96 Lt (dvidešimt aštuonis litus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.