- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-912-432/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34025-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- UAB „LegalBalance“
- Atsakovas
- G.I. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) irNeringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LegalBalance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LegalBalance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,pareikštą atsakovui G.I. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovonegrąžintą kreditą- 1 993,72 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos- 241,34Eur, negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos- 340,57 Eur, 29procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 993,72Eur nuo kreipimosi į teismą dienosiki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos2023-11-22, 29 procentus negautų pajamų (nuostolių atlyginimą), už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 993,72Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius BnPFinance, UAB ir atsakovas 2019-10-22 sudarė vartojimo kredito sutartįNr. REF-vmhb58jn(toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 1 993,72Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį):1 396,52Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (palūkanų norma 29 proc.) sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Ieškovas ir pradinis kreditorius BnPFinance, UAB, 2020-03-03 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.RP2020-03/01, pagal kurią UAB „LegalBalance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-05-11 pranešimu.Atsakovassavo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinis kreditorius 2020-04-26 nutraukė sutartį.
3.Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-07 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo negrąžintą kreditą- 1 993,72Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos –241,34Eur,negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 340,57Eur, 29 procentųdydžio negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 993,72 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos(2020-11-27)iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-11-22),5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 575,63Eur)nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas- 179 Eur.Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Sprendimą už akių priėmęs teismas nurodė, kadLietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnio nuostatasdėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instacijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisėmokėjimo palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos –241,34 Eur, negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos dydį –340,57 Eur bei 29 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos –1 993,72Eur dydžio metines palūkanas (negautas pajamas) nuo kreipimosi į teismą dienos(2020-11-27)iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-11-22).
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ir Vartojimo kredito įstatymo11 straipsnio 8 dalies nuostatas vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, pažeidžianti šią įstatymo normą sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau už negrąžintą mėnesinės įmokos kredito dalį kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
7. Sprendimą už akių priėmęs teismasatmetė ieškovo reikalavimą priteisti 29 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos –1 993,72Eur dydžio metines palūkanasnuo sutarties termino pabaigos 2023-11-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių dalįdėl 29 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą –1 993,72Eur nuo sutarties termino pabaigos (2023-11-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 29 procentus negautų pajamų (nuostolių atlyginimą), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą –1 993,72Eur nuo sutarties termino pabaigos (2023-11-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos.Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.Priteisti apeliantui iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių atlyginimo) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
10. Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškinyje negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) po sutarties termino pasibaigimo būtųpradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos.Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga. Paaiškina, jog viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių atlyginimo). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui, apeliantui nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) priteisimo.
11. Apeliantas nurodo, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas), apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) apskaičiavimo tvarką apeliantas taiko dėl to, kad pirmuoju atveju jis turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumą, tačiau antruoju atveju apeliantas neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovoieškinys dėlskolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 29 procentų dydžio negautų pajamų (nuostoliųatylyginimo), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą –1 993,72Eur nuo sutarties termino pabaigos (2023-11-22) iki visiško kredito grąžinimo.
15. Ieškovas, nesutikdamasupirmosiosinstancijosteismoišvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiausu visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovas ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Nesutiktina su minėtais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020-04-26. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
18. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja LietuvosRespublikosciviliniokodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma– nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį– mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
21. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog ieškovo reikalavimo dėl 29 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 993,72Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023-11-22) iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis užsutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovo teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
22. Atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovo teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos – 2023-11-22, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti, dar nėra patyręs. Iki 2023-11-22 iš atsakovo gali būti išieškoti visi ieškovui priklausantys mokėjimai, iki šio termino gali pasikeisti rinkos sąlygos, tuomet ieškovo lūkestis gauti 29 procentų paskolintos sumos dydžio metines palūknas būtų neįgyvendinamas.Kadangi 2023-11-22 dar neatėjo, nėra ieškovo nuostolių atlyginimo pagrindo (nėra žinoma, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iki 2023-11-22 negrąžino skolos, ar ieškovui padaryta žala ir koks žalos dydis, t. y. jis nėra atgavęs paskolintų lėšų, ar šias lėšas paskolinęs po 2023-11-22, ieškovas galėtų tikėtis gauti 29 procentų dydžio metines palūkanas), t. y. nėra prievolės atlyginti žalą sąlygų, numatytų CK 6.245 ir 6.249 straipsniuose. Reikalavimas šios nutarties priėmimo dieną (2021-04-13) priteisti nuostolių, kurie, galimai, atsiras 2023-11-22, atlyginimą, yra nepagrįstas, nes 2023-11-22 ieškovas gali ir nepatirti nuostolių. Dėl to šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Nėra pagrindo dėl apeliaciniameskude išdėstytų argumentųpanaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, tad ir atsakovui šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LietuvosRespublikoscivilinioprocesokodekso325straipsniu,326straipsnio1dalies1punktu,331straipsniu,teisėjųkolegija
nutar ia:
Atmesti apelianto (ieškovo)UAB „LegalBalance“ apeliacinį skundą dėl Vilniausmiesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LegalBalance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,pareikštą atsakovui G. I. J..
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-07 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.