Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-331-462/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
AN2-331-462/2018
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00285-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
M. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-331-462/2018Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00285-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-09-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. 2018-07-23 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad M. V., policijos pareigūnams paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakė. Savo asmens duomenų taip pat nenurodė. Pareikalavus iš piliečio eiti iki tarnybinio automobilio, M. V. atsisakė, todėl prieš asmenį buvo panaudota fizinė prievarta. Vedant toliau į tarnybinį automobilį, M. V. garsiai šaukė, stangrino rankas, į žemę buvo įsirėmęs kojomis ir priešinosi vedamas, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, M. V. buvo užlenktos rankos už nugaros ir taip buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio. Tokiais savo veiksmais jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. V. veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pripažino M. V. kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą ir skyrė jam 115 Eur baudą.

3. M. V. su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-09-21 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymių. M. V. papildomai prašo informuoti prokurorą apie Institucijos pareigūnų T. D. ir J. A., taip pat apie pareigūnus iškvietusios V. J. (rašymo pasirikimas, apie įvykį pranešė V. J.) veiksmus fabrikuojant administracinio nusižengimo bylą, taip pat apie pareigūnų neteisėtais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdytą sveikatą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantas administracinio nusižengimo bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš anksto ir tinkamai informavus šalis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Taip pat pareiškė prašymą jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ir neteisinga, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino M. V. kaltu padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir neteisingai paskyrė jam 115 Eur baudą. M. V. skunde nurodo, jog jis 2018-07-07 išėjo iš savo buto į koridorių pasikalbėti su kaimynais, tuo metu staiga pripuolė du policijos pareigūnai, leidę suprasti, jog jie jį pažįsta, suėmę už rankų pareikalavo parodyti dokumentus. M. V., matydamas, jog policijos pareigūnai prie jo priekabiauja, manė, kad policijos pareigūnų reikalavimas pateikti dokumentus yra neteisėtas, reikalavo jį nuvesti į butą ir atsisakė vykti su policininkais į policijos komisariatą išsiaiškinti jo tapatybę. Jam atsisakius, policijos pareigūnai, kurstomi kaimynės, puolė jį, panaudojo ypač skausmingus veiksmus, parvertė ant žemės, stipriai užlaužė rankas, nutempė į pirmąjį namo aukštą, ten vėl panaudojo labai stiprius jėgos veiksmus, prievartą, dėl šių veiksmų M. V. prarado nuovoką, gal net ir sąmonę. M. V., kaip didžiausias nusikaltėlis, surakintas su antrankiais ir nuo skausmo nesiorientuojantis aplinkoje buvo įmestas į automobilį ir išvežtas į policijos komisariatą. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų ir labai žiaurių jėgos veiksmų iki šiol jaučia skausmą, negali judėti, dirbti fizinio darbo. M. V. mano, jog policijos pareigūnai, norėdami su juo susidoroti, jau iš anksto jo laukė koridoriuje. Taip pat mano, jog policijos pareigūnai, V. J. padedami, išgalvojo versiją, kad jis ruošiasi kabinti informacinius lapelius, siekdami bet kokiais būdais ir priemonėmis išprovokuoti bet kokį konfliktą ir priežastį / pretekstą neteisėtam suėmimui. Skunde nurodoma, jog pareigūnai nuo V. J. iškvietimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo (triukšmo) per aštuonias sekundes atvyko į įvykio vietą, koridoriuje radę stovintį M. V., net neužfiksavę jokio triukšmo ar atitinkamo viešosios tvarkos pažeidimo, pareikalavo pateikti dokumentus. M. V. nurodo, jog atvykę policijos pareigūnai patys savo ypač skausmingais ir neteisėtais veiksmais išprovokavo M. V. nepaklusimą, sunkiai sutrikdė M. V. sveikatą, sumušė M. V., atėmė galimybę nejaučiant skausmo judėti ir dirbti, tyčia padarė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą M. V., padarė žalą Lietuvos valstybės prestižui.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliantas prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), į tai, jog nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka būtų pagrindas, į tai, jog pats M. V. nepateikia jokių motyvų, dėl ko nagrinėjamu atveju yra būtinybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, aukštesnysis teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Apeliaciniame skunde M. V. taip pat prašo informuoti prokurorą apie Institucijos pareigūnų T. D. ir J. A., taip pat apie pareigūnus iškvietusios V. J. veiksmus fabrikuojant administracinio nusižengimo bylą, apie pareigūnų neteisėtais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdytą sveikatą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalis numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas šiais atvejais: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pirmiausia, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog į iškvietimą reagavusių pareigūnų T. D. ir J. A. arba pareigūnus iškvietusios V. J. veiksmais yra padaryta nusikalstama veika. Jeigu M. V. mano, jog visgi tokia veika yra padaryta, jis turi teisę pateikti prokurorui skundą dėl, jo manymu, padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, nenustato nei pareigos, nei teisės pranešti apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Be to, papildomai pažymėtina, jog nors M. V. ir nurodo, jog jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas yra sunkus, taip pat padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius, nepateikia. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atmestinas M. V. prašymas pranešti prokurorui apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

8. Apeliaciniame skunde M. V. taip pat pareiškė prašymą jam atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnis numato, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas. Be kitų nurodytų išlaidų, proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pirmiausia pažymėtina, jog jokių duomenų apie galbūt patirtas bylinėjimosi išlaidas M. V. teismui nėra pateikęs. Antra, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 104 straipsnio 2 dalimi, net jei M. V. ir būtų pateikęs duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas turėtų pareigą apmokėti savo lėšomis, tuo labiau kad jis nagrinėjamu atveju byloje dalyvauja būtent traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens statusu. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, M. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

9. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka ir neteisinga, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino M. V. kaltu padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir neteisingai paskyrė jam 115 Eur baudą.

10. ANK 576 straipsnio 2 dalis numato, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

11. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors M. V. nurodo, jog pirmąja instancija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir neteisinga, tačiau nenurodo jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjų šališkumo pagrindų. Be to, atkreiptinas M. V. dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau, nors M. V. teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nesinaudojo. Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme aukštesnysis teismas M. V. teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą vertina kaip deklaratyvius, tuo labiau kad, kaip minėta, nenurodyti jokie BPK 58 straipsnyje įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

12. M. V. nesutinka su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu bei jam už šį administracinį nusižengimą paskirta bauda.

13. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors M. V. nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, tačiau jo kaltė neabejotinai įrodyta. Administracinio nusižengimo protokole, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo faktas, nurodyta, kad M. V., policijos pareigūnams T. D. ir J. A. paprašius pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei nurodyti savo asmens duomenis, atsisakė. Pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio, taip pat atsisakė, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga. Vedant į tarnybinį automobilį, M. V. garsiai šaukė, stangrino rankas, į žemę buvo įsirėmęs kojomis ir priešinosi vedamas, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, buvo užlenktos rankos už nugaros ir taip nuvestas iki tarnybinio automobilio (b. l. 3). Pažymėtina, jog analogiškos aplinkybės taip pat nurodytos Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. D. 2018-07-07 Tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-5843 „Dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo“ (b. l. 5), t. y. policijos pareigūnas nurodo, jog nuvykus pagal iškvietimą ir asmens paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo atsakė, jog neduos jokio dokumento ir nepasakys savo asmens duomenų. Asmeniui nurodyta, kad jam nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar nenurodžius savo asmens duomenų, jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Asmeniui nevykdžius teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, jis buvo vedamas į tarnybinį automobilį. Einant su asmeniu iš daugiabučio namo laiptinės, šis atsisakė eiti į tarnybinį automobilį, todėl prieš asmenį buvo panaudota fizinė prievarta. Išėjus į lauką prie daugiabučio namo minėtas pilietis toliau nevykdė teisėtų policijos reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, pradėjo garsiai šaukti, stangrino rankas, į žemę buvo įsirėmęs kojomis ir taip priešinosi vedamas, todėl prieš asmenį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, asmeniui buvo užlenktos rankos už nugaros ir taip buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio, į jį įlaipintas ir pristatytas į Tauragės apskrities VPK. Tokią įvykių seką patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai T. D. ir J. A. (b. l. 27–28). Be to, identiškas įvykio aplinkybes taip pat nurodo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta pareigūnus kvietusi V. J., t. y. atvykus pareigūnams, M. V. atsisakė pateikti savo asmens duomenis, dokumentus. Be to, pažymėtina, jog ir pats M. V. tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis policijos pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat nenurodė savo asmens duomenų, tačiau apeliaciniame skunde pateikia savo įvykių versiją, t. y. kad policijos pareigūnai žinojo jo duomenis, nes administracinio nusižengimo byla prieš jį buvo dirbtinai sufabrikuota. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šia M. V. versija. M. V. nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog policijos pareigūnai, sureagavę į iškvietimą, galėtų būti suinteresuoti jo nubaudimu, jį, kaip nurodo pats M. V., persekiotų ir pan. Be to, liudytojų parodymais yra paneigta M. V. versija, jog prieš jį neva yra suregztas sąmokslas, t. y. kad pareigūnus kvietusi V. J. galbūt su pareigūnais veikė išvien. V. J. yra namo, kuriame gyvena ir pats M. V., aukšto seniūnė. Ji, išgirdusi namo koridoriuje triukšmą, išėjo į koridorių ir pamatė, jog name gyvenantis kaimynas L. S. M. V. siekė nuvyti nuo durų, prie kurių M. V. norėjo prikalti plakatą su popiežiaus atvaizdu. Šios aplinkybės paneigia M. V. versiją, jog neva jokio konflikto nebuvo, jis tiesiog išėjo į koridorių su kaimynais pasikalbėti. Be to, V. J. taip pat nurodė, jog M. V. koliojo kirpėją, todėl jis buvo įspėtas, kad bus iškviesta policija. Be to, M. V. versiją, jog V. J. yra išvien su policija, taip paneigia ta aplinkybė, jog V. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu, todėl ji negalėjo žinoti, kurie pareigūnai sureaguos į iškvietimą. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atmestina M. V. versija, jog administracinio nusižengimo byla prieš jį yra dirbtinai sufabrikuota.

14. Taip pat atmestinas M. V. argumentas, jog policijos pareigūnai jo neva laukė ir tik jam išėjus į koridorių prie jo prisikabino, tai esą patvirtina aplinkybė, jog policijos pareigūnai sureagavo į iškvietimą per 8 sekundes. M. V. versija, kad policijos pareigūnai jo laukė, yra atmesta anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu. Analizuodamas policijos pareigūnų sureagavimo laiko klausimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad užfiksuota informacijos gavimo data ir laikas– 2018-07-07 14 val. 55 min. (b. l. 16), atvykimo laikas – 14 val. 59 min. 24 sek. atsižvelgiant į tai, jog nuo pranešimo apie įvykį iki pareigūnų atvykimo praėjo 4 minutės, atsižvelgiant į tai, jog įvykis vyko santykinai nedideliame mieste – Tauragėje, aukštesniojo teismo vertinimu, toks reagavimo laikas nėra neprotingai trumpas, reagavimas per greitas ir pan. tai, kad policijos ataskaitoje atsispindi, jog „išsiuntimo laikas“ yra 14 val. 59 min. 16 sek., o „atvykimo laikas“ – 14 val. 59 min. 24 sek., yra žmogaus valinio veiksmo pildant duomenis programoje pasekmė, kelių minučių skirtumas suvedant duomenis į specialias programas yra logiškas, todėl ši aplinkybė nepatvirtina M. V. iškeltos versijos, jog galbūt policijos pareigūnai jo tikslingai laukė, siekdami sufabrikuoti administracinio nusižengimo bylą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas policijos pareigūnų suinteresuotumas, taip pat V. J., pranešdama apie įvykį, negalėjo žinoti, kurie policijos pareigūnai bus išsiųsti į įvykio vietą.

15. M. V. nesutinka su jam paskirta bauda. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato, jog statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad M. V. dėl pažeidimo neprisipažino, į tai, kad jis 2018-01-03 baustas administracine nuobauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (paskirta 30 Eur bauda sumokėta) už administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka (b. l. 5), į tai, kad M. V. pensininkas bei nedirba, todėl jam paskyrė ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos, artimos sankcijoje nustatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui, dydį – 115 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei įvertino visas baudos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir nustatė teisėtą ir pagrįstą baudos dydį, kurį keisti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

16. Įvertinęs išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, M. V. argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįsto, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o M. V. apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutar imą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis