Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas A.Bacevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nuteistajam A. K., nukentėjusiajam P. B., teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo P. B. apeliacinį skundą dėl 2007 m. balandžio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d. ir paskirta bausmė -(2) du metai laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. ir paskirta bausmė-(l) vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., A. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta griežtesnę apimant švelnesne, du metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

N. P. B. pripažinta teisė į civilinį ieškinį, nagrinėjant jį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas A. K. pagal BK 180 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. nuteisė už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 20 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), prie G. R. priklausančios parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs fizinį smurtą prieš A. B., t.y. suduodamas ranka ne mažiau kaip du kartus į galvą, reikalavo duoti pinigų, bei iš A. B. pagrobė alaus butelį „Fortas" - 2,20 Lt vertės, tuo padarydamas A. B. turtinę žalą.

Be to, jis iš karto po to, kai įvykdė prieš A. B. plėšimą, toje pačioje vietoje, prie G. R. priklausančios parduotuvės, gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, kito asmens akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdydamas visuomenės tvarką, nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, tarpusavio konflikto metu, tyčia, sudavė P. B. ne mažiau kaip tris kartus į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nukentėjęs P. B. nesutinka su minėtu teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam A. K. skirtos per švelnios bausmės. Teigia, kad tos pačios dienos vakare A. K. sumušė to paties kaimo gyventoją. Be to, A. K. iš A. Č. pavogė mašiną, kurią sudaužė. Teigia, kad kaime yra dar ne vienas žmogus, nukentėjęs nuo A. K.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis posėdžio metu elgėsi iššaukiančiai ir nepadoriai bei į tai, kad apeliantas tris kartus nušalino bylą nagrinėjusį teismą. Nurodo, kad nori prisiteisti iš nuteistojo kelionės išlaidas, turtinę ir moralinę žalą dėl patirto incidiento.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nukentėjusysis P. B. prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. P. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. K. kaltu BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu. Nuteistasis kaltės neginčija, apeliacinio skundo nepateikęs.

Nukentėjusiojo P. B. teiginiai dėl nuteistojo A. K. ne skundžiamu nuosprendžiu įvykdytų kitų nusikalstamų veikų kitų asmenų atžvilgiu nenagrinėtini, kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal tas veikas, už kurias asmuo realiai nuteistas būtent skundžiamu nuosprendžiu. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl apelianto minimų ir A. K. įvykdytų kitų nusikalstamų veikų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip ir nėra duomenų teismo posėdžio protokoluose apie teismo proceso dalyvių pastabas dėl teisiamojo A. K. elgesį posėdžių metu.

Kaip rodo bylos duomenys, nukentėjusysis P. B., nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau nepareiškė jokio civilinio ieškinio. Bylos naginėjimo teisme metu, teismo posėdyje jis nurodė, kad civilinio ieškinio kol kas nereikš, jį sukonkretins (b.l. 67). Dėl paminėtųjų aplinkybių, nukentėjusiąjam nenurodžius konkrečios piniginės išraiškos, pirmos instancijos teismas pagrįstai P. B. pripažino teisę į civilinį ieškinį, nagrinėjant jį civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš apelianto skundo, jis vėlgi nenurodo aiškiai apibrėžtos sumos, kurią norėtų prisiteisti iš nuteistojo A. K., todėl jam paliekama teismo pripažinta teisė į civilinį ieškinį.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimų motyvus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama teismo parinktoji bausmė.

Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi. Sunkinančia aplinkybe pripažintas girtumas. Teismo nurodyti argumentai paskiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą, abejonių nekelia. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga. Tačiau teismas subendrindamas bausmes, neteisingai taikė BK 63 str. nuostatas. Būtent BK 63 str. 5 d. numato išskirtinius atvejus, kada gali būti taikomas bausmių apėmimas. Šiuo atveju nuteistojo padarytos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, jos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai (tyčiniai nusikaltimai) ir priskiriama gretutinėm pagal sunkumą nusikalstamų veikų kategorijom. Todėl subendrinant bausmes A. K. atžvilgiu taikytina ne BK 63 str. 2 d., bet 63 str. 4 d., numatanti paskirtų bausmių dalinį sudėjimą.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Pagrindo naikinti nuosprendį, esant BPK 58 str. nurodytoms aplinkybėms, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmos instancijos teismo teisėjas sprendęs nušalinimo klausimą (2007-02-28, 2007-04-03 nutartys), tokių aplinkybių motyvuotai nenurodė ir pats apeliantas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007-04-04 nuosprendį pakeisti. Pagal BK 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. A. K. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeista.