Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 2 d. surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. gegužės 1 d., apie 23 val., Kretingos g., Palangoje, vairuodamas automobilį „BMW 535“ kliudė stovintį automobilį „Toyota Picnic“, apgadino abi transporto priemones ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 231 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už du savarankiškus pažeidimus, t. y. už KET pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.) bei už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Pažymėtina, kad ATPK 297 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra saistomas vien tik apeliacinio skundo argumentų ir jais apibrėžiamų skundo ribų, bet turi diskreciją patikrinti visą bylą bei panaikinti skundžiamą nutarimą dėl kitų, apeliaciniame skunde expressis verbis nenurodytų motyvų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs V. P. kaltės formos klausimą ir nustatinėjęs ją asmens veikoje. V. P. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nejuto, jog kliudė kitą automobilį (b. l. 3, 19). Pastebėtina, kad sprendžiant dėl asmens kaltės teisme nebuvo apklausta nei A. P., eismo įvykio metu sėdėjusi automobilyje „Toyota Picnic“ ir vėliau nurodžiusi eismo įvykio kaltininką, nei pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, neanalizuotas susidūrime dalyvavusių transporto priemonių apgadinimo pobūdis, pačio susidūrimo aplinkybės (laikas, vieta ir pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra nemotyvuotas (ATPK 286 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. P. kaltės klausimą, tik nurodė, kad pažeidimo faktą įrodo byloje esantys įrodymai, tačiau jų nekonkretizavo, neanalizavo ir nevertino.

Dėl Institucijos apeliaciniame skunde keliamo nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio taikymo skiriant V. P. administracinę nuobaudą pasakytina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles V. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą galima mažiausia nuobauda yra 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, tačiau šiuo atveju skirta tik 2000 Lt bauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Visų pirma pasakytina, kad pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas V. P., yra pavojingi bei leidžiantys neigiamai charakterizuoti asmenį. Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės (per metus laiko asmuo nebaustas administracine tvarka, jis yra studentas, sportininkas, gyvena su tėvais, neturi turto ir kt.) nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokios yra apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą dėl V. P. padarytų pažeidimų, nesilaikė ATPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl V. P. atsiliepime reiškiamų reikalavimų pasakytina, kad šiuo atveju apeliaciniame procese nagrinėjamas Institucijos skundas ir jame formuluojami reikalavimai, tuo tarpu atsiliepime yra tik išreiškiama nuomonė į apeliacinį skundą ir jokie reikalavimai jame negali būti formuluojami, todėl šioje byloje jie neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.