Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-824-785-2014;

Teisėjas Aurelijus Rauckis Teisminio proceso 1-25-1-00962-2014-3;

2014 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam A. J., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 145 str. 1d. ir paskirtos bausmės:

pagal BK 140 str. 2 d. – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

pagal BK 145 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir galutinė subendrintą bausmė paskirta – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 40 (keturiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2014-08-04 apie 12 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, pridėjęs peilį prie sugyventinės B. U. kaklo grasino nupjauti galvą, po to vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į kairį petį bei vieną kartą rankos plaštaka sudavė per pakaušį, sukeldamas fizinį skausmą, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas,

be to, 2014-08-06 apie 21.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), namo kieme bei bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sugriebęs sugyventinei B. U. už kaklo ir jį spausdamas, bei rankų nagais žnaibydamas, draskydamas nukentėjusiajai įvairias kūno vietas: rankas, kojas, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, poodine kraujosruva dešinės šlaunies srityje, bei grasino įvykdyti pažadą nupjauti galvą, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė pakeisti areštą į viešuosius darbus arba baudą, be to savo apeliacinio skundo prašymo, kad B. U. būtų iškraustyta, nuteistasis nebepalaikė ir prašė šį jo reikalavimą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam A. J. pritaikyti tinkamai ir teisingai.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimas ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 140 str. 2 d. numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skundžiamame nuosprendyje sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį yra motyvuotas ir kolegija neturi pagrindo daryti išvadą apie tai, kad teismo paskirta bausmė yra netinkama ir neužtikrinanti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad A. J. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino tai, kad nuteistasis realiąja sutaptimi padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Pirmos instancijos teismas įvertino A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Nuteistajam pripažinus savo kaltę ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ str. apylinkės teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu.

2014-11-26 tesimo posėdyje išdėstyti argumentai, jog nuteistasis kartu su nukentėjusiąją užsikodavo, yra pasiryžę sumokėti baudą, gyvena kartu ir augina 11 metų mergaitę, kuriai reikia priežiūros, nes mama dirba iki vėlumos, nėra pagrindas švelninti ar keisti paskirtą bausmės rūšį. Tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji užsikodavo ir gyvena drauge, vertintina teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtos bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje, o prievolė rūpintis nepilnamete mergaite negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.

Byloje 2014-11-25 gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raš­tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas iki 2014-11-25 sudaro 80 Lt dydžio advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­dinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės tei­si­nės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės ins­tancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje by­lo­je Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo neten­kintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.