- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-145-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02034-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. U.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. U. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo G. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo R. U. priteisti 49 496,84 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė tiekia elektros energiją atsakovui priklausančiam pastatui (sutartyje – objektas) esančiam (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 18 d. tikrinant elektros apskaitą nustatyta, jog išardžius įvadinio kirtiklio durelių vyrius pakreiptos durelės ir per atsiradusį tarpą, panaudojus trijų gyslų kabelį, prisijungta prie įvadinio kirtiklio ir taip naudojta skaitiklio neapskaitoma elektros energija. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintą metodiką, sunaudota elektros energija už laikotarpį nuo 2012-03-19 iki 2015-03-18 buvo perskaičiuota pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią. Išanalizavus atsakovo mokėjimus už elektros energiją nustatyta, jog po pažeidimo pašalinimo, lyginant su ankstesniais metais 6-8 kartus padidėjo mokėjimai už sunaudotą elektros energiją. Ant įvadinio kabelio, nueinančio į atsakovo patalpas buvo sumontuotas galios analizatorius, kuris fiksavo visą atsakovo patalpose naudojamą elektros energiją. Iš nuskaitytų galios analizatoriaus duomenų matyti, jog 2015 m. kovo mėnesį, iki pažeidimo nustatymo, per dieną buvo sunaudojama daugiau nei po 300 kWh elektros energijos, per 22 kovo dienas buvo sunaudota 6 447 kWh elektros energijos, o 2015-03-10 ir 2015-03-27 mokėjimais sumokėta tik už 206,75 kWh elektros energijos. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad G. J. naudojosi atsakovui priklausančiomis patalpomis bei įrankiais ir pripažino, jog, atsakovui nesant namuose, jis gaminosi įrenginį, kurio gamybai reikėjo naudoti virinimo įrangą. Atsakovas apie G. J. neteisėtą veiklą nežinojo. Trečiasis asmuo G. J. prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dėl tarpusavio susiklosčiusių santykių jis atsakovu visiškai pasitikėdavo, todėl atsakovo įkalbėtas prisipažino dėl neapskaitytos elektros energijos naudojimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. U. ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 49 496,84 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 959,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad atsakovui priklausančiame name, į kurį pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tiekiama elektra, buvo neteisėtai prisijungta prie elektros energijos tinklo ir neteisėtai naudojama elektros energija. Iš 2015 m. lapkričio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 179 straipsnio 1 dalyje, pripažintas G. J., teismas nustatė, kad prie elektros energijos tinklo atsakovui priklausančiame gyvenamajame name neteisėtai prisijungė G. J.. Tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas nepaneigė atsakovo sutartinės atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą. Iš bylos medžiagos teismas konstatavo, jog atsakovo patalpose prie metalinės spintos pajungtas kabelis, užfiksuotas patikrinimo metu, negalėjo būti atsakovo nepastebėtas, net ir darant prielaidą, jog kabelis buvo prijungtas be jo žinios. Teismo teigimu, pagal šalių sutarties 8 punktą, vartotojas (t. y. atsakovas) atsako už šios sutarties 3 punkte nurodytame objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą elektros energijos įrenginiams, kurie nuosavybės teise priklauso bendrovei, neteisėtą elektros energijos vartojimą bei kitus sutarties ar kitų teisės aktų, susijusių su sutartimi, pažeidimus. Teismas, remdamasis teismų praktika, sprendė, jog svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai bei atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie tokį pažeidimą, tuo labiau, kad pasinaudojimas neapskaitine elektros energija buvo tęstinis veiksmas, fiksuotas nuo 2014 gruodžio mėn., kai ieškovės iniciatyva buvo pradėtas transformatorinės kontrolinės apskaitos vykdymas ir kuomet buvo nustatyti esminiai suvartotos ir apmokėtos elektros energijos skirtumai. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo nebuvo apmokėtas visas sunaudotos elektros energijos kiekis, dėl ko ieškovei padaryta žalos. Sprendime pažymėjo, jog atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai nesudaro šios bylos dalyko, nes byloje nesprendžiami regresiniai reikalavimai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas R. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovas dėl suvartotos neapskaitytos elektros energijos prisijungiant trifazį kabelį prie jam teisėtai priklausančio elektros tiekimo tinklo, nekaltas. Dėl šio įvykio 2015 metais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas LR BK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas ir tęsiamas G. J., pripažinusio kaltę, atžvilgiu, kuris 2015 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 179 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių netyrė.Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti žalos ieškovės turtui atsiradimą. Pagal CK 6.248 straipsnį laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgdamas į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. G. J. savo vykdomą veiklą slėpė, todėl atsakovas jokių neteisėtos veiklos požymių negalėjo pastebėti ir dėl atsiradusios ieškovei žalos savo kaltės nepripažįsta.Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklių, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius" neįrodė, jog dėl žalos jai kilimo kaltas atsakovas R. U. bei piktnaudžiaudama susidariusia situacija, sąmoningai neteikė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl žalos kilimo kaltu prisipažinusiam trečiajam asmeniui G. J., teigdama, jog atlyginęs žalą ieškovei, atsakovas regreso tvarka galės šią žalą išsireikalauti iš trečiojo asmens. Tokia pirmosios instancijos teismo formuojama teismų praktika yra žalinga teisės ir moralės atžvilgiu. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, kadangi asmenį pripažinus kaltu baudžiamąja tvarka civiline tvarka sprendžiant jog jis yra nekaltas, atsiranda prieštaravimai bendriesiems teisės ir moralės principams. Ieškovei žala yra kilusi dėl neteisėtos veiklos (baudžiamojo nusikaltimo), ieškovei ši aplinkybė yra žinoma, tačiau ji baudžiamojoje byloje kaltajam asmeniui civilinio ieškinio nepareiškė, įpareigodama šios bylos atsakovą ateityje vėl bylinėtis su trečiuoju asmeniu.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį. Skolininko kaltė yra preziumuojama, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui.Šalių sudarytos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, 8 punkte numatyta, kad Vartotojas atsako už [...] objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą elektros energijos įrenginiams, kurie nuosavybės teise priklauso bendrovei, neteisėtą elektros energijos vartojimą bei kitus [...] pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui kyla atsakomybė šios sutarties pagrindu.Teismas, ištyręs surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovui priklausanti namų valda buvo naudojama komercinei veiklai vykdyti, pašaliniai asmenys galėjo laisvai pateikti į patalpas, todėl atsakovas turėjo ypač rūpestingai vykdyti savo prievolę užtikrinti jam priklausančiose patalpose esančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Atsakovas turėjo pastebėti pažeidimus ir apie juos nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių).Duomenys apie atsakovo mokėjimus už elektros energiją rodo, jog po pažeidimo pašalinimo 2015-03-18 lyginant su ankstesniais metais (byloje pateikti duomenys nuo 2010 metų) 6-8 kartus padidėjo mokėjimai už sunaudotą elektros energiją. Šios aplinkybės nepaneigia prezumpcijos, jog atsakovas, nors ir ne asmeniškai, įvykdė neteisėtą prisijungimą, taip pat naudojo neapskaitinę elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl vartotojo (elektros energijos pirkėjo) atsakomybės tiekėjui, kai vartotojui priklausančiame objekte, dėl trečiojo asmens veiksmų, buvo naudojama neapskaityta elektros energija. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad į atsakovui (vartotojui) priklausantį objektą (pastatą (duomenys neskelbtini)) ieškovė tiekė elektros energiją. 2015 m. kovo 18 d. patikrinimo metu šiame objekte nustatytas elektros energijos vartojimas be apskaitos. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nustatė, kad G. J. neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo tinklo, iškraipydamas elektros skaitiklio rodmenis, kitam asmeniui padarė turtinės žalos ir pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 179 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas, skundžiamame sprendime aptaręs pirmiau paminėtas aplinkybes, nutarė tenkinti ieškinį pripažįstant atsakovo R. U. sutartinę atsakomybę, nes jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo standarto. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis nėra kaltas dėl ieškovei padarytos žalos, kad negalėjo pastebėti G. J. neteisėtos veiklos, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė atsakovo kaltės bei nepagrįstai nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl žalos padarymo kaltu pripažintam asmeniui.Minėta, kad tarp šalių 2006 m. kovo 17 d. sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Kai sutartis vykdoma netinkamai ir dėl to viena iš šalių patiria nuostolių, kyla sutartinė civilinė atsakomybė – kitos šalies turtinė prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), padarytą žalą (CK 6.249 str.), neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 str.) bei skolininko kaltę (CK 6.248 str.), kuri yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str. 1 d.). Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Žala yra [...] negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo nei dėl fakto, kad elektros energija buvo naudota be apskaitos, nei dėl to ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Žala nustatyta. Civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams – neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (CK 6.246 str. 1 d.). 2006 m. kovo 17 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte vartotojas (atsakovas R. U.) įsipareigojo užtikrinti naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Sutarties 7.4 punkte vartotojas (atsakovas R. U.) įsipareigojo užtikrinti [...] elektros energijos apskaitos prietaisų, plombų bei kitų įrenginių būklę, jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų ar atvado prijungimo schemos, taip pat nedelsdamas pranešti bendrovei (ieškovei) apie [...] pažeidimus. Kaip matyti iš nutarties 2, 6 ir 11 punktuose aprašytų aplinkybių, šiame punkte išdėstytos šalių 2006 m. kovo 17 d. sutarties nuostatos buvo pažeistos – atsakovui priklausančiame objekte, išardžius įvadinio kirtiklio durelių vyrius prisijungta prie įvadinio kirtiklio prijungimo varžtų, naudota skaitiklio neapskaitoma elektros energija ir apie tai nebuvo pranešta ieškovei. Neteisėti veiksmai nustatyti.Atlyginami tik priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais susiję nuostoliai, t. y. tie nuostoliai, kurie susiję su skolininko veiksmais (veikimu, neveikimu), ir gali būti laikomi jų rezultatu (CK 6.247 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pažeidus šalių 2006 m. kovo 17 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį buvo vartojama neapskaitoma elektros energija, o ieškovė už parduotą neapskaitytą elektros energiją negavo kainos t. y. patyrė nuostolius, pagrįstai konstatavo priežastinį ryšį – trečiąją būtiną sutartinės civilinės atsakomybės sąlygą. Minėta, kad skolininko kaltė preziumuojama, todėl elektros energijos vartotojas privalo įrodyti, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantas savo kaltės nebuvimą įrodinėja byloje nustatyta aplinkybe, kad kabelį neapskaitytos elektros energijos vartojimui prie atsakovui teisėtai priklausančio elektros tiekimo tinklo neteisėtai prisijungė trečiasis asmuo, o atsakovo kaltė baudžiamojoje byloje, kurioje kaltu pripažintas G. J., nenustatyta. Apelianto argumentas yra pagrįstas tik faktinės aplinkybės, kad fiziškai kabelį neapskaitytos elektros energijos vartojimui prijungė ne jis, patvirtinimo prasme. Tačiau šioje byloje sprendžiamas ne baudžiamosios, o civilinės sutartinės atsakomybės klausimas. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata, pagal kurią, sprendžiant kaltės klausimą, turi būti vertinamas asmens elgesys remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Šalių sutarties 8 punkte nustatyta, kad vartotojas (atsakovas R. U.) atsako už jam priklausančiame objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą elektros energijos įrenginiams, kurie nuosavybės teise priklauso bendrovei, neteisėtą elektros energijos vartojimą bei kitus šios sutarties ar kitų teisės aktų, susijusių su šia sutartimi, pažeidimus. Spręsdamas dėl atsakovo kaltės apygardos teismas vertino aplinkybes, kad atsakovas savo teritorijoje ir patalpose leido tretiesiems asmenimis vykdyti komercinę veiklą, kad patalpose galėjo netrukdomai lankytis pašaliniai asmenys, kabelio prijungimas prie metalinės spintos buvo akivaizdus, kad neapskaitinės elektros energijos naudojimas buvo tęstinis veiksmas, kad nuo 2014 gruodžio mėn. ieškovei vykdant kontrolinę apskaitą buvo nustatyti esminiai suvartotos ir apmokėtos elektros energijos skirtumai, kad po pažeidimo pašalinimo 6-8 kartus padidėjo mokėjimai už sunaudotą elektros energiją. Apibendrindamas šias aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, jog toks atsakovo elgesys neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standarto ir teisėtai konstatavo, kad jo kaltės prezumpcija nepaneigta. Įrodymų ar motyvų, įgalinančių daryti priešingą išvadą, apeliaciniame skunde nepateikta.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovei yra žinoma, jog žala jai padaryta G. J. neteisėta veikla (baudžiamuoju nusikaltimu), tačiau ieškovė baudžiamojoje byloje kaltininkui civilinio ieškinio neprareiškė, taip įpareigodama atsakovą ateityje bylinėtis su trečiuoju asmeniu. Šis apelianto argumentas neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo. Nustatyta, kad ieškovės sutartinė teisė gauti kainą už parduotą elektros energiją pažeista atsakovui netinamai vykdant šalių 2006 m. kovo 17 d. pasirašytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 str.). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo turi teisę nuspręsti, ginti savo pažeistą teisę ar jos neginti, taip pat gali laisvai pasirinkti teisės į gynybą įgyvendinimo būdą, neperžengiantį įstatymų. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko CK 1.138 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pažeistos teisės gynimo būdą – žalos išieškojimą – ir įgyvendino jį kreipdamasi į teismą (CPK 5 str.). Tokie ieškovės veiksmai atitinka įstatymų nuostatas, jos pažeista teisė apginta pagrįstu teismo spendimu, kuris, nenustačius aplinkybių, įgalinančių jį pakeisti ar panaikinti, paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.