- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- Ik-978-353/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00444-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namams, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, moralinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Alytaus pataisos namų 2011 m. balandžio 27 d. aktą Nr. 8-4826 bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. aktą Nr. 2S-1385, kaip neteisingus ir neteisėtus; įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją pajungti 9-tame bei 8-tame lokaliniame sektoriuje vandens šildytuvus (boilerius), sudarant galimybę esant reikalui apsiprausinėti po šiltu dušu kasdien; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 70 000 Lt. neturtinei (moralinei ) žalai atlyginti.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, sportuoja, bet neturi galimybės apsiprausti, kadangi šiltas vanduo yra tiekiamas vieną kartą per savaitę. Tai prieštarauja Europos kalinimo taisyklių 18 paragrafo nuostatoms, kuriuose įtvirtinta, kad kalinys bendros higienos palaikymui galėtų maudytis tinkamoje klimatui temperatūroje, esant reikalui ar norui, be to, minėtų taisyklių 2 paragrafe yra įtvirtinta, kad šios taisyklės turi būti taikomos bešališkai: negali būti jokios diskriminacijos dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, ekonominės ar kitos priežasties. LR Konstitucinio akto dėl LR narystės Europos Sąjungoje, 2 punkte įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra LR teisinės sistemos dalis. 2011 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu sudaryti galimybę nuteistiesiems kasdien praustis po šiltu vandeniu, tačiau gavo Alytaus pataisos namų 2011 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 8-4826, kuriame yra neigiama dėl 6-tojo lokalinio sektoriaus nuteistųjų galimybės praustis kasdien po šiltu vandenius, ir patvirtinama, kad kasdien pataisos namuose sudaryta galimybė tik dirbantiems nuteistiesiems praustis po šiltu dušu. Be to, rašte minima, kad esant būtinybei nuteistieji šaltą vandenį pasišildo ant virtuvėlėse esančių elektrinių viryklių. Panevėžio moterų kalėjime nuteistosioms leidžiama praustis po šiltu vandeniu. Suvaržant galimybę apsiprausti po šiltu dušu, kasdien pareiškėjas patiria labai didelių nepatogumų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, dėl ko net kreipėsi į pataisos namų gydytojus, kai jau ne kartą peršalo išsimaudęs po šaltu vandeniu. Neturtinę žalą sudaro visi nepatogumai, kad reikia savaitę laukti, jog galėtų nusiprausti. Žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kad neleidžia apsiprausti. Nurodyti kokius LR įstatymus pažeidžia pataisos namų administracija negali.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 15-17) nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims higienos reikalavimus nustato poįstatyminiai aktai, nustatant, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu. Įstaigoje bausmę atlieka dvi kategorijos nuteistųjų, tai dirbantys ir nedirbantys nuteistieji. Visi nedirbantys nuteistieji turi galimybę praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Visi nedirbantys nuteistieji laikomi vienodomis sąlygomis ir jokios diskriminacijos jų atžvilgiu nėra. Civilinę atsakomybę nustato Civilinio kodekso VI knygos XXII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta didelė neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Alytaus pataisos namai būtų sąmoningai siekę pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgėsi jo atžvilgiu, nesuteikdami galimybės jam nusiprausti kiekvieną dieną šiltu vandeniu. Pareiškėjas pataisos namuose yra laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pagerintas ar pablogintas jo buvimas pataisos namuose nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl skundo reikalavimų panaikinti Alytaus pataisos namų 2011 m. balandžio 27 d. aktą Nr. 8-4826 bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. aktą Nr. 2S-1385, kaip neteisingus ir neteisėtus; įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją pajungti 9-tame bei 8-tame lokaliniame sektoriuje vandens šildytuvus (boilerius)
Ginčas šioje byloje kilęs dėl Alytaus pataisos namų atsisakymo tenkinti pareiškėjo R. K. prašymą kasdien naudotis karštu dušu. Pareiškėjas Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumą grindžia Europos kalinimo taisyklių 18 ir 2 paragrafo nuostatomis.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas, atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir teismų praktiką Europos žmogaus teisių teisme, yra priėmęs Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Kalėjimų taisyklės) (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų 2006 m. sausio 11 d. posėdyje), kurių 108 p. nustatyta, jog jos nuolat atnaujinamos. Ginčo santykius liečianti norma nustatyta Taisyklių 19.4 punkte, nustatant, jos higienai palaikyti turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Kaip matyti, Taisyklių 19.4 punkto nuostata nėra imperatyvi. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savo veiksmais pažeidžia taip pat Europos Kalėjimo taisyklių nuostatą diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinėms mažumoms, turto, gimimo ar kitos priežasties (Taisyklių 13 p.). Be kita ko, Rekomendacijos preambolėje nustatyta, jog minėtu aktu yra rekomenduojama šalių narių vyriausybėms vadovautis savo įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje. Taigi, kaip matyti iš preambolė, Kalėjimų taisyklės nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas Europos Sąjungos valstybių narių teisinėje sistemoje, tai, kaip ir nurodyta akte, yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, turint tikslą suvienodinti kalinimo įstaigų vidaus tvarkos politiką valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (patvirtintas 2004-07-13 įstatymu Nr. IX-2343) 2 dalyje nustatyta, kad „ Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Tačiau minėtoje Konstitucinio akto norma nereglamentuoja rekomendacijos taikymo tvarkos Lietuvos Respublikoje. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentas dėl Europos Kalėjimų taisyklių normų, reglamentuojančių kalinčių asmenų higienos reikalavimų pažeidimus bei diskriminaciją, yra atmestinas.
Alytaus pataisos namų, kaip ir kitų Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kur 68 punkte numatyta, kad „laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę“. LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkte nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius“. Pareiškėjas neneigia fakto, jog nuteistieji turi galimybę maudytis po karštu dušu vieną kartą per savaitę (trečiadienį). Alytaus pataisos namų administracijos nustatyta tvarka, suteikianti nuteistiesiems teisę maudytis kartą per savaitę po karštu dušu atitinka higienos normos reikalavimą bei LR teisingumo ministro patvirtintą pataisos įstaigų vidaus tvarką. Atsižvelgiant į anksčiau minėtų poįstatyminių aktų nuostatas darytina išvada, jog numatyti galimybę nuteistiesiems dažniau maudytis po dušu nei kartą per savaitę, yra pataisos namų administracijos diskrecijos teisė, tačiau ne pareiga. Todėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 8-4826 (b.l. 6), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę nuteistiesiems kasdien praustis duše, yra teisėtas ir įstatyminio pagrindo įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją pajungti 9-tame bei 8-tame lokaliniame sektoriuje vandens šildytuvus (boilerius), sudarant galimybę apsiprausinėti po šiltu dušu kasdien, nėra. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. gegužės 20 d. aktu Nr. 2S-1385 Alytaus pataisos namų sprendimą palinko galioti, todėl jis pareiškėjo atžvilgiu naujų teisinių pasekmių nesukūrė. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl išnagrinėtų reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl skundo reikalavimo atlyginti 70 000 litų neturtinę žalą
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl pareigūnų veiksmų, t.y., kad neleidžia kasdien praustis po karštu dušu. Tačiau viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Bylos medžiaga nustatyta, jog Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktu bei LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punktu, nustatė tvarką, pagal kurią nuteistiesiems kartą per savaitę (trečiadienį) sudaroma galimybė prausti po karštu dušu. Todėl teismas daro išvadą, jog pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra.
Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė nepatogumų ir diskomfortą bei sirgo. Teismas padarė išvadą, jog pareigūnų veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Pareigų nustatyta vidaus tvarka kalintiems ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl reikalavimas dėl neturtinės 70 000 litų žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.