Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2006-10-13 nuosprendžio, kuriuo R. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. nenustačius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe organizavo asmens gabenimą šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos:

2001 m. balandžio mėn. viduryje, tikslesnė data nenustatyta, R. N. su A. B. susitarus gabenti merginas už Lietuvos ribų prostitucijai ir gauti už tai asmeninę materialinę naudą, po kelių dienų, tikslesnė data nenustatyta, A. B. susitiko su A. T. bei pasiūlė jam surasti merginų darbui prostitucijai Vokietijoje, ir jam sutikus, supažindino jį su R. N. Po to R. N. 2001 m. balandžio mėn. viduryje, tikslesnė data nenustatyta, Klaipėdos m. autobusų stotyje susitiko su A. T. bei susitarė, kad pastarasis suras merginų, norinčių vykti į Vokietiją prostitucijai, ir už jų suradimą A. T. jis sumokės 1000 Vokietijos markių, taip pat aptarė merginų gabenimo detales. Po to 2001 m. balandžio mėn. viduryje, tikslesnė data nenustatyta, A. T. susitiko su T. B., kuris pasiūlė jam gabenti prostitucijai į Vokietiją jo surastas dvi merginas, už merginų suradimą A. T. pažadėjo jam 500 Vokietijos markių. Siekdamas bendro nusikalstamo tikslo, A. T. veikdamas bendrininkų grupe su T. B., R. N. ir A. B. 2001 m. balandžio 26 d., apie 17.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Rimi“ prekybos centro, (duomenys neskelbtini), susitiko su T. B. surasta mergina A. J., aptarė išvykimo į Vokietiją prostitucijai detales, gyvenimo sąlygas, uždarbį bei 2001 m. balandžio 28 d., apie 17 val., per Nidos pasienio-muitinės postą automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos ribų, į Vokietiją, Berlyno miestą, prostitucijai gabeno K. Č. ir A. J., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti R. N. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams; taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nurodo, kad A. T. parodymai patvirtina, jog R. N. bendrininkavo padarant nusikalstamą veiką, o pats R. N. ir A. B. neigė kalbėję su A. T. apie merginų įdarbinimą prostitutėmis Vokietijoje, R. N. net neigė pažįstąs A. T. Prokuroras teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, nes pagal bylos duomenis 2001 m. balandžio mėn. jis buvo išvykęs kelis kartus vienai – dviem dienoms, o kaltinime nenurodyta konkreti jo ir A. T. susitikimo data. Nurodo, kad liudytojos A. S., K. Č., A. J. parodė, jog darbo sąlygas A. T. su jomis aptarinėjo per kelis kartus, minėdamas, kad turi su kažkuo susitikti. Tvirtina, kad A. T. parodymų teisingumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad sulaikius jį buvo rastas popieriaus lapelis su telefono numeriu, ties kuriuo užrašyta „Raimis Mihael“, o tai buvo tas pats numeris, kurį A. T. nurodė gavęs iš A. B. diktuojant R. N. kaip numerį, kuriuo jis turėjo skambinti nuvykęs į Vokietiją. Pažymi, kad T. B., A. B. ir A. T. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai A. T. parodymus pripažino teisingais, nurodydami, kad jie nuoseklūs ir nekintantys nuo pirmosios apklausos. Mano, kad visi šie veiksniai teismo turėjo būti įvertinti kaip vieno su kitu tarpusavyje priežastiniu ryšiu susijusių ir vienas kitą sąlygojusių įvykių grandinė, o vertinant juos atskirai visos bylai svarbios aplinkybės netenka loginio ryšio.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas- atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras nepagrįstai teigia, kad teismo išvados nepagrįstos ir neteisingos, prieštarauja bylos aplinkybėms.

Nors A. T. parodė, kad buvo supažindintas su R. N., o pastarasis organizavo merginų gabenimą prostitucijai į Vokietiją, tačiau šių parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas A. T. teigė, kad su R. N. buvo susitikęs vieną kartą. Jo parodymai dėl išteisintojo yra apibendrinti. Iš A. T. parodymų daromą prielaidą, kad R. N. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, pagrindžia tik faktas, kad iš jo buvo sužinotas Vokietijos piliečio M. W. telefono numeris. Pats M. W., apklaustas kaip liudytojas vykdant teisinės pagalbos prašymą, patvirtino, kad pažįsta R. N., yra su juo bendravęs verslo reikalais, tačiau nieko nežino apie moterų įvežimą į Vokietiją prostitucijai (b. l. 17-23, 25, 30-41, t. 5). A. B. paaiškino, kad šį telefono numerį sužinojo iš R. N. ir perdavė A. T. tam, kad jis turėtų kur Vokietijoje apsistoti, be to, A. T. domėjosi R. N., todėl iš matymo galėjo pažinoti. Liudytojai T. B., K. Č., A. S. nurodė, kad R. N. nepažįsta ir nėra matę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. nuo 2001-04-13 iki 2001-04-25 buvo išvykęs iš Lietuvos (b. l. 133, t. 4). Todėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinime nurodytu laiku 2001 m. balandžio viduryje padaryti negalėjo.

Kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o kaip įrodymų visetą. A. T. parodymais dėl R. N. teismas nepatikėjo ne tiek dėl jų nenuoseklumo, tačiau dėl to, kad tai tėra tik jo paties prielaidos, jis negali tiksliai nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais išteisintasis prisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos kaip organizatorius, nes tiesiogiai bendravo tik vieną kartą. Be to, apibūdindamas R. N. liudytojas nevisiškai tiksliai nurodė jo fizinius duomenis. Liudytojas A. B. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis papasakojo A. T. apie R. N. ir kodėl jis išteisintąjį galėjo atpažinti, kaip perdavė telefono numerį. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. N. dalyvavo inkriminuotos veikos padaryme.

Esant šioms aplinkybėms R. N. pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nuosprendį keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.